Galimai pagijo antrasis ŽIV užsikrėtęs žmogus

Tiek pat laiko jis nebevartoja ir antiretrovirusinių vaistų.

Ravindra Gupta, gydymui vadovaujantis Londono universiteto koledžo Infekcijų ir imunologijos skyriaus profesorius, pasakoja, kad pacientas sirgo ŽIV-1 viruso tipu. Jis, kaip ir pirmasis prieš dešimtmetį pagijęs vyras, kurį vadina Berlyno pacientu, buvo gydytas transplantuojant kaulų čiulpus, kuriuose esančios kamieninės ląstelės pasižymi reta genetine mutacija (CCR5-delta 32) ir yra atsparios ŽIV.

Profesorius pabrėžia, kad kol kas negalima užtikrintai teigti, jog Londono pacientas pagijo, tačiau šis atvejis suteikia vilties.

„Faktas, kad remisija pasireiškė antram pacientui įrodo, jog Berlyno atvejis nebuvo medicininė anomalija ir kad ŽIV pasitraukė ne dėl atsitiktinumo, o dėl taikytos gydymo metodikos“, – profesorių cituoja CNN.

Anot p. Guptos, šis metodas nėra tinkamas visiems ŽIV pacientams, tačiau gali padėti sukurti naujų gydymo strategijų, pavyzdžiui, genų terapijos metodų.

Persodino kaulų čiulpus

Gydytojo pacientui – Jungtinėje Karalystėje gyvenančiam vyrui – ŽIV buvo diagnozuotas 2003 m., po devynerių metų jam pradėta taikyti antiretrovirusinė terapija. Vėliau pacientui diagnozuota agresyvi Hodžkino limfoma. 2016 m., po chemoterapijos, vyrui buvo persodinti kaulų čiulpai, paskui jis dar 16 mėnesių vartojo antiretrovirusinius vaistus. Norint sužinoti, ar gydymas pasiteisino, buvo nuspręsta nutraukti vaistų terapiją – nuo tada reguliariai atliekami testai rodo, kad paciento kūne ŽIV nebėra.

Panašus scenarijus rutuliojosi ir Berlyno paciento – Timothy Ray Browno – atveju. Amerikietis ilgą laiką gyveno su ŽIV, jam buvo taikoma antiretrovirusinė terapija, tačiau vėliau buvo konstatuota, jog p. Brownas susirgo ūmine mielogenine leukemija. Po dviejų kaulų čiulpų persodinimo operacijų paskelbta, kad pacientas išgijo nuo ŽIV. Praėjus keletui metų po to, kai p. Brownui buvo nutraukta antiretrovirusinė terapija, jo kraujyje ir vėl rasta ŽIV pėdsakų, tačiau virusas neatsinaujino, todėl gydytojai atvejį laiko sėkmingu.

Reikšminga progresui

Andrew Freedmanas, Kardifo universiteto konsultuojantis gydytojas, mano, kad šis tyrimas yra labai įdomus ir galimai reikšmingas mokslui. Tačiau jis pabrėžia: turi praeiti daugiau laiko, kad būtų galima įsitikinti, jog virusas nesugrįš.

„Šios metodikos nepavyktų pritaikyti taip, kad ją naudojant galėtume gydyti milijonus ŽIV pacientų visame pasaulyje. Tačiau ji gali tapti postūmiu ieškant veiksmingo vaisto nuo ŽIV, – BBC sakė jis. – Kol to pasieksime, visas jėgas reikėtų nukreipti į tai, kad ŽIV pavyktų diagnozuoti kuo anksčiau ir pacientams kuo greičiau galėtume pradėti taikyti antiretrovirusinę terapiją; ji suteikia šansą pacientui gyventi sąlyginai įprastą gyvenimą“.

Iš viso nuo ŽIV pasaulyje kenčia apie 37 mln. žmonių, dėl viruso sukeltų padarinių kasmet miršta kone 1 mln. užsikrėtusiųjų. Kovoti su ŽIV padeda antiretrovirusinė terapija, tokius vaistus pacientai privalo gerti visą savo gyvenimą.