Lietuvos sveikatos apsaugos sistema – 28-ta Europoje

Surinkusi 893 taškus iš 1.000 galimų, Šveicarija iš pirmosios vietos išstūmė Nyderlandus (883 taškai), kurie aukščiausioje pozicijoje karaliavo pastaruosius dešimt metų. Trečiojoje vietoje liko Norvegija, kurios sveikatos apsaugos paslaugų kokybė buvo įvertinta 857 taškais. O paskutinėje vietoje pagal tyrėjų vertinimą liko Albanija (544 taškai).

[infogram id="30c624bb-1332-449d-a1a2-d052a050842b" prefix="J31" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Sveikatos apsaugos paslaugų kokybė Europoje"]

Pirmauja Estija

Iš trijų Baltijos šalių, aukščiausiai reitinge atsidūrė Estija, surinkusi 729 taškus. 2017 m. estai buvo 19 vietoje. Anot tyrimo autorių, šalis turi ribotus ekonominius išteklius, tačiau tai netrukdo jai pamažu, bet užtikrintai gerinti kone visų sveikatos apsaugos rodiklių.

Lietuvai reitinge atiteko 28-oji vieta. Kaip rašo vertinimo autoriai, šalis surinko 622 taškus ir pakilo iš 31-osios vietos, kurią užėmė 2017 m. (574 taškai). Daug įžvalgų apie Lietuvą organizacija nepateikia, bet pažymi, kad geresnį rezultatą bendroje lentelėje lemia ir tai, jog dabar su vertintojais bendradarbiauja kur kas daugiau pacientus atstovaujančių organizacijų, negu, pvz., iki 2015 m., todėl gaunama ir tikslesnių, ir geresnių rezultatų.

Nauji kriterijai

„Health Consumer Powerhouse“ (HCP) praneša, kad 2018 m. pirmą kartą pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos vertinama šalių sveikatos apsaugos paslaugų kokybė. Trys indikatoriai, pagal kuriuos paslaugos buvo vertinamos iki šiol, pašalinti dėl to, kad visų šalių duomenys jau kurį laiką būdavo vienodi ir jie klasifikuojanty nebepadėdavo. Tačiau 2018 m. atsirado du nauji vertinimo kriterijai, akcentuojantys psichinės sveikatos apsaugos svarbą: psichiatrų paslaugų prieinamumas vaikams ir savižudybių prevencija.

Profesorius Arne Bjornbergas, HCP valdybos pirmininkas, paaiškina, kodėl dėl to nukentėjo galutinis Nyderlandų rezultatas.

„Pasikeitus vertinimo kriterijams, Nyderlandai prarado 41 tašką. Šalis yra viena iš šešių valstybių, kuriose šiame amžiuje savižudybių rodikliai ne gerėja, o auga“, – komentavo specialistas.

Geroji praktika

Ponas Bjornbergas apžvelgia, kad apskritai Europoje sveikatos paslaugų kokybė nuolat gerėja: mažėja kūdikių mirčių, mažiau žmonių miršta nuo širdies ligų, infarktų bei vėžio. Pacientai turi vis daugiau pasirinkimo galimybių ir patys gali labiau įsitraukti į gydymo procesus. Anot pranešimo, netgi mažos, ribotas ekonomines galimybes turinčios šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija bei Estija, gerina rodiklius savižudybių prevencijos ir psichiatrinių paslaugų vaikams srityse.

„Didelėms šalims yra ko mokytis iš mažųjų. Pavyzdžiui, Juodkalnija gali pasigirti mažiausiu kūdikių mirčių skaičiumi visoje Europoje, o gal net pasaulyje – šalyje 1.000 gyvų gimusių kūdikių vidutiniškai tenka 1,3 mirtys (HCP duomenimis, Lietuvoje – 4,3 iš 1.000). Tokių rodiklių pavyko pasiekti kiekvieną rizikingo nėštumo atvejį nukreipiant į klinikinių tyrimų centrą Podgoricoje. Šalies sėkmę tikrai galėtų pakartoti didžiosios šalys“, – rašo HCP.

[infogram id="04919773-26da-41f5-a19b-6ccd681107e9" prefix="vry" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Lietuvos sveikatos apsaugos rodikliai"]