VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Publikuota: 2019-02-18

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie nemėgsta skaityti svetimų laiškų. Priešingai – šie dienoraščiai atveria visai kitokius, gal net nepažįstamus, stebinančius pasaulius.

Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio

Claudio Paolucci, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, „Tyto alba“, 2019 m.

Susikaupimo reikalaujanti dovana Umberto Eco (1932–2016) – meno teoretiko, filosofo, vadinto intelektualiausiu dabarties rašytoju – mylėtojams. Jis buvo ne tik rašytojas ir semiotikas, bet ir, anot C. Paolucci, – neeilinis mokytojas. Šios biografijos autorius buvo vienas iš paskutinių jo studentų, vėliau ir kolega, tad knyga ne tik priartina skaitytoją prie kolosalaus U. Eco intelektinio palikimo, bet ir leidžia pažinti jį kaip gyvą, šmaikštų, mėgstantį bendrauti žmogų.

„Norėčiau, kad ši knyga būtų mano nuoširdžios pagarbos mokytojui paliudijimas“, – rašo autorius. Ir liudija – apžvelgia mokslinę U. Eco karjerą, aptaria svarbiausius jo veikalus, padariusius neabejotiną įtaką pasaulio intelektinei raidai. Tekstą pagardina daugybe ištraukų iš U. Eco veikalų, dauguma jų į lietuvių kalbą išverstos pirmą kartą.

Tie intarpai – tarsi žinutės butelyje, prisiminus vieną iš U. Eco sparnuotų posakių: „Tu miršti, bet ne viskas miršta su tavimi. Tu palieki žinutę butelyje.“

Viena tų „žinučių“ galėtų būti tokia: „Bet pabandyk trumpai įsivaizduoti, kad tą akimirką, kai paliekti šį raudų slėnį, esi tvirtai įsitikinęs, jog pasaulis (su šešiais milijardais savo gyventojų) yra pilnas bukapročių, jog bukapročiai yra šokėjai diskotekose, bukapročiai yra mokslininkai, maną išsprendę visatos paslaptis, bukapročiai yra politikai, siūlantys panacėją visoms mūsų problemoms, bukapročiai yra tie, kurie tuščiais menkaverčiais plepalais pripildo šūsnis puslapių, bukapročiai yra verslininkai savižudžiai, baigiantys sunaikinti mūsų planetą. Argi nebūtum laimingas ir patenkintas, apleisdamas tokį bukapročių slėnį?“.

Knygos autorius Claudio Paolucci  – Bolonijos universiteto semiotikos ir kalbos filosofijos dėstytojas, Italijos kalbos filosofijos draugijos sekretorius, savo daktaro disertaciją parašęs vadovaujamas Umberto Eco.

Karo dienoraščiai, 1939–1945

Astrid Lindgren, iš švedų k. vertė Laima Bareišienė, leidykla „Garnelis“, 2018 m.

Net ir nesitiki, jog „Pepės Ilgakojinės“, su kuria užaugo milijonai pasaulio vaikų, autorė Astrida Lindgren Antrojo pasaulinio karo metais rašė dienoraštį, kuriame fiksavo karo eigą ir gyvenimą Švedijoje, Stokholme, nuo pat pirmosios karo dienos – 1939-ųjų rugsėjo 1-osios.

Garsiausios pasaulio vaikų rašytojos dienoraštį spaudai parengė jos dukra Karina, kuri, prasidėjus karui, tebuvo penkerių ir kuri užaugo skaitytojo akyse, kaip ir jos vyresnysis brolis Lasė.

„Kad mama karpė iš laikraščių straipsnelius ir klijavo juos į užrašų sąsiuvinius, neatrodė nieko keista, aš maniau, kad tą daro visi tėvai. O dabar žinau, kad ji tikriausiai buvo ypatinga, 32 metų sekretorė ir namų šeimininkė, be jokios politinės patirties, uoliai aprašinėjanti visus karo įvykius Europoje ir per visus šešerius karo metus kaupianti tas iškarpas ir rašanti savo pastabas“, – knygos pratarmėje rašo Karina.

Astrid Lindgren dienoraštis aprėpia du sluoksnius – vienos Stokholmo šeimos gyvenimą penkerius su puse karo metų ir visą Antrojo pasaulinio karo panoramą – nuo Afrikos, Artimųjų Rytų iki Norvegijos.

Rašydama apie šeimą, A. Lindgren fiksavo daugybę dalykų: kiek šeima turi sviesto ar kavos atsargų, kokiu maršrutu ji važiavo savaitgalį dviračiais su sūnum, kokį filmą žiūrėjo, kaip ją pradžiugino premija, 1944-aisiais laimėta knygų mergaitėms konkurse už pirmąją knygą “Brita Mari išlieja širdį”, ką vaikai gavo dovanų gimtadieniui, kas buvo patiekta ant Kalėdų stalo ir t. t.

Tiesą sakant, kulinariniai aprašymai glumina: „Tai jau penktosios karo Kalėdos /.../ Šaldytuve turiu du didelius kumpius, slėgtainio, kepenų pašteto ir šonkauliukų, silkių mišrainės, du didelius gabalus sūrio ir sūdytos jautienos. Be to, skardinės pilnos skanėstų: meduolių, avižinių sausainių, riestainių su konjaku, suomiškos duonos, minkštų pipirinių sausainių ir morengų”. (Čia reiktų priminti, jog Švedija karo metu buvo neutrali šalis, o A. Lindgren savo dienoraštyje fiksavo ir Švedijos santykius su Suomija, kariavusia su Rusija, o vėliau – su Vokietija, ir su Vokietijos užimta Norvegija.)

Ne kartą dienoraštyje minimos Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Žvilgsnis į sovietų okupaciją iš šalies sukrečia.

„Niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad gyvenimas gali būti toks sunkus, bet visa tai būtų tik niekniekiai, palyginti lengvai įveikiami, jei virš galvos nekybotų Damoklo kardas, jog gali grįžti „draugai“ iš Rytų. Šios baimės tu niekaip neįsivaizduosi… Pasaulyje nėra nieko baisiau, kaip raudonieji siaubūnai ir jų režimas. /.../ Bogstamas pasakojo girdėjęs, jog žmonėms dalijami nuodai, kad šie galėtų nusižudyti, jei įvyks baisiausia“, – cituoja A. Lindgren vienos latvės laišką vyrui.

Apšviestoji

Tara Westover, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų k. vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė, 2018 m.

Dar vienas dienoraštis, tik rašytas mūsų laikais. Jo autorė gimė ir augo survivalistų šeimoje (survivalizmo ideologija moko atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir išgyventi katastrofos (kitaip – Pasaulio pabaigos) atveju. Todėl vaikai nelanko mokyklos, kad ir kas atsitiktų, nesikreipiama į gydytojus ir t. t.). Todėl mažoji Tara vasaromis padėdavo motinai, pribuvėjai, – rinkti žoleles, o žiemomis – su tėvu ir broliais rūšiuodavo metalo laužą. Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis.

Laukdama Bjaurasties Dienos, šeima kaupė maisto atsargas ir degalus – neapsakomais kiekiais. Ir koks buvo tėvo nusivylimas, kai 2000-ųjų rytą pasaulio pabaiga neatėjo...

Šeima gyveno visiškai atsiribojusi nuo visuomenės – vaikai mokėsi namuose. Tačiau tėvas vis sugalvodavo, kokias dar kurpes reikia nunešioti, kad jie galėtų paimti knygą. Kai keli jų užaugę sumanė mokytis valstybinėse įstaigose – tiesiog pabėgo iš namų. Prieš tėvo valią mokslo pasiryžo siekti ir Tara.

2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus paskirta Gateso stipendija Kembridže. 2009 m. Kembridžo Šv. Trejybės koledže autorė gavo filosofijos magistro laipsnį, o 2010 m. tapo Harvardo universiteto vizituojančia stipendininke. 2014 m. grįžo į Kembridžą, ten jai buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.

„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė nepaprastai brandų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.

Taros Westover knyga 2018-ųjų vasarą pateko į Baracko Obamos 2018 m. rekomenduojamų vasaros skaitinių sąrašą, o kol buvo spausdinama lietuviškai – į „The New York Times“ ir „Goodreads“ 2018 m. geriausių knygų dešimtukų viršūnes.

Kiekgi galima laukti

Meno albumas, sudarė Monika Krikštopaitytė, išleido „Lewben Art Foundation“, 2019 m.

Trečias dienoraštis, tik parašytas kitomis – dailės – priemonėmis.

Nedidelis projektas „Savas kambarys“, prieš kelis metus prasidėjęs Lietuvos žiniasklaidoje, ir kelios surengtos menininkių iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos parodos Vilniuje ir Kaune virto knyga „Kiekgi galima laukti“.

Į albumą jo sudarytoja M. Krikštopaitytė surinko skirtingų kartų Lietuvos ir užsienio menininkių kūrinius ir juos interpretuojančius menotyrininkių tekstus.

Albumas bus pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje. Vasario 22 d. 19 val. numatyta surengti diskusiją „Kiekgi galima laukti? Moterų reikalai“, joje dalyvaus M. Krikštopaitytė, „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, „The Rooster Gallery“ vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, menininkės Monika Furmana ir Laisvydė Šalčiūtė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

A. Puklevičius: Žolė buvo žalesnė Premium

Ar kažkaip panašiai dainuoja „Pink Floyd“, jau, dėkudie, be Rogerio Waterso, dainoje „High Hopes“. Taip...

Verslo klasė
2019.05.26
Niujorke – laiptai už 200 mln. USD Premium 1

Šįmet pavasarį po trejus metus trukusių statybų Niujorke visuomenei buvo atverta beveik 46 m aukščio...

Laisvalaikis
2019.05.26
 „Pink Floyd“: Vis dar pirmi kosmose Premium 2

1988 m. lapkritį kosmose pirmąsyk nuskambėjo rokas. Tai buvo grupės „Pink Floyd“ albumas „Delicate Sound of...

Verslo klasė
2019.05.25
Louise Arbour – JT prokurorė, nuvertusi karo generolus Premium

Du kolegos iš „The New York Times“, su kuriais vakarieniavau šio susitikimo išvakarėse, manęs pasiteiravo...

Laisvalaikis
2019.05.25
Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau