VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Publikuota: 2019-02-18

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie nemėgsta skaityti svetimų laiškų. Priešingai – šie dienoraščiai atveria visai kitokius, gal net nepažįstamus, stebinančius pasaulius.

Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio

Claudio Paolucci, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, „Tyto alba“, 2019 m.

Susikaupimo reikalaujanti dovana Umberto Eco (1932–2016) – meno teoretiko, filosofo, vadinto intelektualiausiu dabarties rašytoju – mylėtojams. Jis buvo ne tik rašytojas ir semiotikas, bet ir, anot C. Paolucci, – neeilinis mokytojas. Šios biografijos autorius buvo vienas iš paskutinių jo studentų, vėliau ir kolega, tad knyga ne tik priartina skaitytoją prie kolosalaus U. Eco intelektinio palikimo, bet ir leidžia pažinti jį kaip gyvą, šmaikštų, mėgstantį bendrauti žmogų.

„Norėčiau, kad ši knyga būtų mano nuoširdžios pagarbos mokytojui paliudijimas“, – rašo autorius. Ir liudija – apžvelgia mokslinę U. Eco karjerą, aptaria svarbiausius jo veikalus, padariusius neabejotiną įtaką pasaulio intelektinei raidai. Tekstą pagardina daugybe ištraukų iš U. Eco veikalų, dauguma jų į lietuvių kalbą išverstos pirmą kartą.

Tie intarpai – tarsi žinutės butelyje, prisiminus vieną iš U. Eco sparnuotų posakių: „Tu miršti, bet ne viskas miršta su tavimi. Tu palieki žinutę butelyje.“

Viena tų „žinučių“ galėtų būti tokia: „Bet pabandyk trumpai įsivaizduoti, kad tą akimirką, kai paliekti šį raudų slėnį, esi tvirtai įsitikinęs, jog pasaulis (su šešiais milijardais savo gyventojų) yra pilnas bukapročių, jog bukapročiai yra šokėjai diskotekose, bukapročiai yra mokslininkai, maną išsprendę visatos paslaptis, bukapročiai yra politikai, siūlantys panacėją visoms mūsų problemoms, bukapročiai yra tie, kurie tuščiais menkaverčiais plepalais pripildo šūsnis puslapių, bukapročiai yra verslininkai savižudžiai, baigiantys sunaikinti mūsų planetą. Argi nebūtum laimingas ir patenkintas, apleisdamas tokį bukapročių slėnį?“.

Knygos autorius Claudio Paolucci  – Bolonijos universiteto semiotikos ir kalbos filosofijos dėstytojas, Italijos kalbos filosofijos draugijos sekretorius, savo daktaro disertaciją parašęs vadovaujamas Umberto Eco.

Karo dienoraščiai, 1939–1945

Astrid Lindgren, iš švedų k. vertė Laima Bareišienė, leidykla „Garnelis“, 2018 m.

Net ir nesitiki, jog „Pepės Ilgakojinės“, su kuria užaugo milijonai pasaulio vaikų, autorė Astrida Lindgren Antrojo pasaulinio karo metais rašė dienoraštį, kuriame fiksavo karo eigą ir gyvenimą Švedijoje, Stokholme, nuo pat pirmosios karo dienos – 1939-ųjų rugsėjo 1-osios.

Garsiausios pasaulio vaikų rašytojos dienoraštį spaudai parengė jos dukra Karina, kuri, prasidėjus karui, tebuvo penkerių ir kuri užaugo skaitytojo akyse, kaip ir jos vyresnysis brolis Lasė.

„Kad mama karpė iš laikraščių straipsnelius ir klijavo juos į užrašų sąsiuvinius, neatrodė nieko keista, aš maniau, kad tą daro visi tėvai. O dabar žinau, kad ji tikriausiai buvo ypatinga, 32 metų sekretorė ir namų šeimininkė, be jokios politinės patirties, uoliai aprašinėjanti visus karo įvykius Europoje ir per visus šešerius karo metus kaupianti tas iškarpas ir rašanti savo pastabas“, – knygos pratarmėje rašo Karina.

Astrid Lindgren dienoraštis aprėpia du sluoksnius – vienos Stokholmo šeimos gyvenimą penkerius su puse karo metų ir visą Antrojo pasaulinio karo panoramą – nuo Afrikos, Artimųjų Rytų iki Norvegijos.

Rašydama apie šeimą, A. Lindgren fiksavo daugybę dalykų: kiek šeima turi sviesto ar kavos atsargų, kokiu maršrutu ji važiavo savaitgalį dviračiais su sūnum, kokį filmą žiūrėjo, kaip ją pradžiugino premija, 1944-aisiais laimėta knygų mergaitėms konkurse už pirmąją knygą “Brita Mari išlieja širdį”, ką vaikai gavo dovanų gimtadieniui, kas buvo patiekta ant Kalėdų stalo ir t. t.

Tiesą sakant, kulinariniai aprašymai glumina: „Tai jau penktosios karo Kalėdos /.../ Šaldytuve turiu du didelius kumpius, slėgtainio, kepenų pašteto ir šonkauliukų, silkių mišrainės, du didelius gabalus sūrio ir sūdytos jautienos. Be to, skardinės pilnos skanėstų: meduolių, avižinių sausainių, riestainių su konjaku, suomiškos duonos, minkštų pipirinių sausainių ir morengų”. (Čia reiktų priminti, jog Švedija karo metu buvo neutrali šalis, o A. Lindgren savo dienoraštyje fiksavo ir Švedijos santykius su Suomija, kariavusia su Rusija, o vėliau – su Vokietija, ir su Vokietijos užimta Norvegija.)

Ne kartą dienoraštyje minimos Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Žvilgsnis į sovietų okupaciją iš šalies sukrečia.

„Niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad gyvenimas gali būti toks sunkus, bet visa tai būtų tik niekniekiai, palyginti lengvai įveikiami, jei virš galvos nekybotų Damoklo kardas, jog gali grįžti „draugai“ iš Rytų. Šios baimės tu niekaip neįsivaizduosi… Pasaulyje nėra nieko baisiau, kaip raudonieji siaubūnai ir jų režimas. /.../ Bogstamas pasakojo girdėjęs, jog žmonėms dalijami nuodai, kad šie galėtų nusižudyti, jei įvyks baisiausia“, – cituoja A. Lindgren vienos latvės laišką vyrui.

Apšviestoji

Tara Westover, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų k. vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė, 2018 m.

Dar vienas dienoraštis, tik rašytas mūsų laikais. Jo autorė gimė ir augo survivalistų šeimoje (survivalizmo ideologija moko atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir išgyventi katastrofos (kitaip – Pasaulio pabaigos) atveju. Todėl vaikai nelanko mokyklos, kad ir kas atsitiktų, nesikreipiama į gydytojus ir t. t.). Todėl mažoji Tara vasaromis padėdavo motinai, pribuvėjai, – rinkti žoleles, o žiemomis – su tėvu ir broliais rūšiuodavo metalo laužą. Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis.

Laukdama Bjaurasties Dienos, šeima kaupė maisto atsargas ir degalus – neapsakomais kiekiais. Ir koks buvo tėvo nusivylimas, kai 2000-ųjų rytą pasaulio pabaiga neatėjo...

Šeima gyveno visiškai atsiribojusi nuo visuomenės – vaikai mokėsi namuose. Tačiau tėvas vis sugalvodavo, kokias dar kurpes reikia nunešioti, kad jie galėtų paimti knygą. Kai keli jų užaugę sumanė mokytis valstybinėse įstaigose – tiesiog pabėgo iš namų. Prieš tėvo valią mokslo pasiryžo siekti ir Tara.

2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus paskirta Gateso stipendija Kembridže. 2009 m. Kembridžo Šv. Trejybės koledže autorė gavo filosofijos magistro laipsnį, o 2010 m. tapo Harvardo universiteto vizituojančia stipendininke. 2014 m. grįžo į Kembridžą, ten jai buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.

„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė nepaprastai brandų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.

Taros Westover knyga 2018-ųjų vasarą pateko į Baracko Obamos 2018 m. rekomenduojamų vasaros skaitinių sąrašą, o kol buvo spausdinama lietuviškai – į „The New York Times“ ir „Goodreads“ 2018 m. geriausių knygų dešimtukų viršūnes.

Kiekgi galima laukti

Meno albumas, sudarė Monika Krikštopaitytė, išleido „Lewben Art Foundation“, 2019 m.

Trečias dienoraštis, tik parašytas kitomis – dailės – priemonėmis.

Nedidelis projektas „Savas kambarys“, prieš kelis metus prasidėjęs Lietuvos žiniasklaidoje, ir kelios surengtos menininkių iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos parodos Vilniuje ir Kaune virto knyga „Kiekgi galima laukti“.

Į albumą jo sudarytoja M. Krikštopaitytė surinko skirtingų kartų Lietuvos ir užsienio menininkių kūrinius ir juos interpretuojančius menotyrininkių tekstus.

Albumas bus pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje. Vasario 22 d. 19 val. numatyta surengti diskusiją „Kiekgi galima laukti? Moterų reikalai“, joje dalyvaus M. Krikštopaitytė, „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, „The Rooster Gallery“ vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, menininkės Monika Furmana ir Laisvydė Šalčiūtė.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau