Sveikata 2019-aisiais: siautėja bakterijos ir skiepų vengėjai

Publikuota: 2019-02-02
Dėl pasaulinės vakcinavimo programos mirčių nuo tymų skaičių pavyko sumažinti nuo 2,6 mln. žmonių 1980 m. iki 73.000 žmonių 2014 m. Visgi pastaraisiais metais tymų protrūkių dažnėja, nes vis daugiau tėvų renkasi neskiepyti vaikų. Andreso Stapffo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Dėl pasaulinės vakcinavimo programos mirčių nuo tymų skaičių pavyko sumažinti nuo 2,6 mln. žmonių 1980 m. iki 73.000 žmonių 2014 m. Visgi pastaraisiais metais tymų protrūkių dažnėja, nes vis daugiau tėvų renkasi neskiepyti vaikų. Andreso Stapffo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardijo dešimt grėsmių sveikatai, kurios 2019-aisiais kels daugiausia susirūpinimo.

1. Oro tarša ir klimato kaita

90% planetos gyventojų kvėpuoja užterštu oru, nuo jo sukeltų padarinių kasmet miršta 7 mln. žmonių.
„Smulkiosios taršos dalelės gali įsiskverbti ir pažeisti kvėpavimo takus, kraujotaką, tapti vėžio, insulto, širdies ir plaučių ligų priežastimi“, – skelbia PSO.

Vienas pagrindinių oro taršą didinančių veiksnių yra iškastinio kuro deginimas, kuris didžiąja dalimi lemia ir klimato pokyčius. Skaičiuojama, kad tarp 2030–2050 m. dėl klimato kaitos sukeltų ligų (pavyzdžiui, maliarijos, viduriavimo, perkaitimo, prastos mitybos) kasmet mirs 250.000 daugiau žmonių negu dabar.

2. Neužkrečiamos ligos

Nors daugiausia bijoma užkrečiamų ligų, statistika rodo, kad daugiau kaip 70% žmonių miršta nuo neužkrečiamų ligų, tokių kaip vėžys, diabetas, širdies ligos.

„Šias ligas dažnai prišaukia nesveikas gyvenimo būdas: rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir oro tarša“, – teigia PSO.

3. Dar viena gripo pandemija

PSO tikina, kad artimiausioje ateityje nepavyks išvengti pasaulinės gripo epidemijos.

„Kol kas neaišku tik tiek, kada tiksliai jos tikėtis ir kiek baisi ji bus“, – perspėja PSO.

Specialistai teigia, kad šiemet siautėja H1N1 gripo atmaina, kurios sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Anot Williamo Schaffnerio, Vanderbilto universiteto medicinos centro profesoriaus, pavojingiausias šis gripas – 50 nesulaukusiems žmonėms.

„Panašus potipis siautėjo prieš 40–50 metų, todėl penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės, kurie tuomet galbūt su juo susidūrė, šiam gripui yra atsparesni“, – sako profesorius.

Paskutinįkart gripo pandemija siautėjo 1918 m. Tuomet ispaniškasis gripas nusinešė 25–50 mln. žmonių gyvybę, manoma, kad juo buvo užsikrėtę pusė pasaulio gyventojų.

4. Pažeidžiamų regionų krizė

Daugiau kaip penktadalis Žemės populiacijos gyvena nesaugiomis sąlygomis: kenčia badą, nuo sausrų, yra konfliktų zonose ar netekę namų. Laikinose stovyklose gyvenantys pabėgėliai nuolat kenčia šaltį ir nepriteklių. Pavyzdžiui, daugiau kaip 1 mln. sirų nuo karo bėgo į Libaną, tačiau ten vėl pateko į pavojų.

5. Vaistams atsparios superbakterijos

Iki šiol gyvybes sėkmingai saugojo antibiotikai, antivirusiniai ir su maliarija kovojantys vaistai, bet medikai skelbia apie pavojų: bakterijos, parazitai, virusai ir grybeliai tampa vis atsparesni dabar naudojamiems vaistams. Pavyzdžiui, šiuo metu maždaug 70% bakterijų yra atsparios bent vienam iš dažniausiai naudojamų antibiotikų. Šis procentas ir antibiotikų, kuriems atsparios bakterijos, skaičius vis auga. Prognozuojama, kad iki 2030 m. bakterijų atsparumas pažangiausiais laikomiems antibiotikams bus 70% didesnis negu 2005 m. Jeigu progresas ir toliau vyks ne medicinos naudai, kova su su tokiomis ligomis kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, gonorėja ar salmoneliozė taps daug sudėtingesnė.

6. Ebola ir kiti grėsmingi patogeniniai virusai

Medikams atrodė, kad pavyko pažaboti Ebolos virusą, tačiau pernai Kongo Demokratinę Respubliką nusiaubė du atskiri Ebolos hemoraginės karštinės protrūkiai, kurie išplito ne tik kaimuose, bet ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 1 mln. žmonių. PSO teigia, kad susirūpinimą kelia ir kelios kitos hemoraginės karštinės, taip pat uodų platinamas virusas Zika, šikšnosparnių platinamas virusas Nipa, Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (MERS-CoV) ir sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).

7. Silpna sveikatos apsaugos sistema

Užtikrinant būtinąją sveikatos apsaugą, būtų galima patenkinti didžiąją dalį žmogaus sveikatos priežiūros poreikių. Vis dėlto daugumoje šalių sveikatos apsaugos sistemos šlubuoja dėl resursų trūkumo arba valstybės politikos.

8. Skiepų vengimas

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje į vakcinaciją ima žiūrėti pro pirštus arba tikslingai jos atsisako. Kyla grėsmė nubraukti progresą, kurio pavyko pasiekti kovojant su infekcinėmis ligomis. Pavyzdžiui, 2017 m. susirgimo tymais atvejų suskaičiuota 30% daugiau negu 2016 m.

„Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Šiuo metu dėl skiepų kasmet išsaugoma 2–3 mln. žmonių gyvybė, jeigu vakcinavimo praktika būtų taikoma visame pasaulyje, nuo mirties pavyktų apsaugoti dar 1,5 mln. pacientų“, – rašo PSO.

9. Dengė karštligė

Šia ūmia virusine uodų pernešama liga, kurią sukelia virusas Dengė, kasmet užsikrečia apie 390 mln. žmonių, o rizikuoja užsikrėsti net 40% pasaulio gyventojų. Nors Dengė simptomai primena peršalimą, miršta iki 20% pacientų, susirgusių sunkia ligos forma.

„Virusu dažniausiai užsikrečiama lietingo sezono metu, ypač Bangladeše ar Indijoje. Keičiantis klimatui, lietaus sezonas ilgėja, be to, ligos nešiotojai plinta ir po mažiau tropines šalis“, – perspėja PSO.

10. ŽIV

PSO teigia, kad situacija nėra nevaldoma: šiuo metu pasaulyje nuo žmogaus imunodeficito viruso gydosi apie 22 mln. žmonių. Vis dėlto kasmet nuo ŽIV ir AIDS miršta beveik 1 mln. užsikrėtusiųjų, o iš viso pasaulyje su ŽIV gyvena 37 mln. žmonių.

„Labiausiai neramina Afrikos Užsachario regionas, ten ŽIV užsikrečia vis daugiau 15–24 metų merginų. Jos sudaro tik dešimtadalį visos regiono populiacijos, tačiau kas ketvirtas Užsacharyje infekuotas žmogus yra būtent 15–24 metų mergina“, – konstatuoja PSO.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslininkas ir kolekcininkas V. Martikonis Vilniuje atidaro galeriją 1

Verslininkas, politikas, investuotojas ir kolekcininkas Vidmantas Martikonis Vilniuje, Pilies g. 12, liepos...

Laisvalaikis
20:33
Borisas Johnsonas – apie Winstoną Churchillį ir apie save 3

„Žmogaus charakteris sukuria jo likimą, kaip teigė graikai, ir aš pritariu. Jeigu taip ir yra, tai...

Laisvalaikis
19:04
„Apollo 11“ misija ligi šiol vadinama ir didžiausiu melu, ir pasididžiavimo šaltiniu 17

Pastarosiomis dienomis pasaulis prisimena 1969 m. liepos 20-ąją, kai Mėnulio paviršių pirmąsyk palietė...

Laisvalaikis
2019.07.22
„Palmių aliejaus prakeiksmas“ MO muziejuje 10

Vilniuje, MO muziejuje, iki liepos 26 d. rodomas Viktorijos Mickutės virtualios realybės filmas „Palmių...

Laisvalaikis
2019.07.22
Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 3

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 14

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 11

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau