Sveikata 2019-aisiais: siautėja bakterijos ir skiepų vengėjai

1. Oro tarša ir klimato kaita

90% planetos gyventojų kvėpuoja užterštu oru, nuo jo sukeltų padarinių kasmet miršta 7 mln. žmonių. „Smulkiosios taršos dalelės gali įsiskverbti ir pažeisti kvėpavimo takus, kraujotaką, tapti vėžio, insulto, širdies ir plaučių ligų priežastimi“, – skelbia PSO.

Vienas pagrindinių oro taršą didinančių veiksnių yra iškastinio kuro deginimas, kuris didžiąja dalimi lemia ir klimato pokyčius. Skaičiuojama, kad tarp 2030–2050 m. dėl klimato kaitos sukeltų ligų (pavyzdžiui, maliarijos, viduriavimo, perkaitimo, prastos mitybos) kasmet mirs 250.000 daugiau žmonių negu dabar.

2. Neužkrečiamos ligos

Nors daugiausia bijoma užkrečiamų ligų, statistika rodo, kad daugiau kaip 70% žmonių miršta nuo neužkrečiamų ligų, tokių kaip vėžys, diabetas, širdies ligos.

„Šias ligas dažnai prišaukia nesveikas gyvenimo būdas: rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir oro tarša“, – teigia PSO.

3. Dar viena gripo pandemija

PSO tikina, kad artimiausioje ateityje nepavyks išvengti pasaulinės gripo epidemijos.

„Kol kas neaišku tik tiek, kada tiksliai jos tikėtis ir kiek baisi ji bus“, – perspėja PSO.

Specialistai teigia, kad šiemet siautėja H1N1 gripo atmaina, kurios sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Anot Williamo Schaffnerio, Vanderbilto universiteto medicinos centro profesoriaus, pavojingiausias šis gripas – 50 nesulaukusiems žmonėms.

„Panašus potipis siautėjo prieš 40–50 metų, todėl penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės, kurie tuomet galbūt su juo susidūrė, šiam gripui yra atsparesni“, – sako profesorius.

Paskutinįkart gripo pandemija siautėjo 1918 m. Tuomet ispaniškasis gripas nusinešė 25–50 mln. žmonių gyvybę, manoma, kad juo buvo užsikrėtę pusė pasaulio gyventojų.

4. Pažeidžiamų regionų krizė

Daugiau kaip penktadalis Žemės populiacijos gyvena nesaugiomis sąlygomis: kenčia badą, nuo sausrų, yra konfliktų zonose ar netekę namų. Laikinose stovyklose gyvenantys pabėgėliai nuolat kenčia šaltį ir nepriteklių. Pavyzdžiui, daugiau kaip 1 mln. sirų nuo karo bėgo į Libaną, tačiau ten vėl pateko į pavojų.

5. Vaistams atsparios superbakterijos

Iki šiol gyvybes sėkmingai saugojo antibiotikai, antivirusiniai ir su maliarija kovojantys vaistai, bet medikai skelbia apie pavojų: bakterijos, parazitai, virusai ir grybeliai tampa vis atsparesni dabar naudojamiems vaistams. Pavyzdžiui, šiuo metu maždaug 70% bakterijų yra atsparios bent vienam iš dažniausiai naudojamų antibiotikų. Šis procentas ir antibiotikų, kuriems atsparios bakterijos, skaičius vis auga. Prognozuojama, kad iki 2030 m. bakterijų atsparumas pažangiausiais laikomiems antibiotikams bus 70% didesnis negu 2005 m. Jeigu progresas ir toliau vyks ne medicinos naudai, kova su su tokiomis ligomis kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, gonorėja ar salmoneliozė taps daug sudėtingesnė.

6. Ebola ir kiti grėsmingi patogeniniai virusai

Medikams atrodė, kad pavyko pažaboti Ebolos virusą, tačiau pernai Kongo Demokratinę Respubliką nusiaubė du atskiri Ebolos hemoraginės karštinės protrūkiai, kurie išplito ne tik kaimuose, bet ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 1 mln. žmonių. PSO teigia, kad susirūpinimą kelia ir kelios kitos hemoraginės karštinės, taip pat uodų platinamas virusas Zika, šikšnosparnių platinamas virusas Nipa, Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (MERS-CoV) ir sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).

7. Silpna sveikatos apsaugos sistema

Užtikrinant būtinąją sveikatos apsaugą, būtų galima patenkinti didžiąją dalį žmogaus sveikatos priežiūros poreikių. Vis dėlto daugumoje šalių sveikatos apsaugos sistemos šlubuoja dėl resursų trūkumo arba valstybės politikos.

8. Skiepų vengimas

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje į vakcinaciją ima žiūrėti pro pirštus arba tikslingai jos atsisako. Kyla grėsmė nubraukti progresą, kurio pavyko pasiekti kovojant su infekcinėmis ligomis. Pavyzdžiui, 2017 m. susirgimo tymais atvejų suskaičiuota 30% daugiau negu 2016 m.

„Skiepai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų išvengti mirtinų ligų. Šiuo metu dėl skiepų kasmet išsaugoma 2–3 mln. žmonių gyvybė, jeigu vakcinavimo praktika būtų taikoma visame pasaulyje, nuo mirties pavyktų apsaugoti dar 1,5 mln. pacientų“, – rašo PSO.

9. Dengė karštligė

Šia ūmia virusine uodų pernešama liga, kurią sukelia virusas Dengė, kasmet užsikrečia apie 390 mln. žmonių, o rizikuoja užsikrėsti net 40% pasaulio gyventojų. Nors Dengė simptomai primena peršalimą, miršta iki 20% pacientų, susirgusių sunkia ligos forma.

„Virusu dažniausiai užsikrečiama lietingo sezono metu, ypač Bangladeše ar Indijoje. Keičiantis klimatui, lietaus sezonas ilgėja, be to, ligos nešiotojai plinta ir po mažiau tropines šalis“, – perspėja PSO.

10. ŽIV

PSO teigia, kad situacija nėra nevaldoma: šiuo metu pasaulyje nuo žmogaus imunodeficito viruso gydosi apie 22 mln. žmonių. Vis dėlto kasmet nuo ŽIV ir AIDS miršta beveik 1 mln. užsikrėtusiųjų, o iš viso pasaulyje su ŽIV gyvena 37 mln. žmonių.

„Labiausiai neramina Afrikos Užsachario regionas, ten ŽIV užsikrečia vis daugiau 15–24 metų merginų. Jos sudaro tik dešimtadalį visos regiono populiacijos, tačiau kas ketvirtas Užsacharyje infekuotas žmogus yra būtent 15–24 metų mergina“, – konstatuoja PSO.