Lektorius ir verslininkas A. Markevičius asmeninę krizę pavertė verslu

Publikuota: 2019-01-28
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad mokosi, nes didėja jų atlyginimas, bet iš tiesų jie tiesiog įgunda geriau taikyti anksčiau išmoktus įgūdžius“, – sako lektorius ir verslininkas Arnas Markevičius. Vladimiro Ivanovo nuotr.
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad mokosi, nes didėja jų atlyginimas, bet iš tiesų jie tiesiog įgunda geriau taikyti anksčiau išmoktus įgūdžius“, – sako lektorius ir verslininkas Arnas Markevičius. Vladimiro Ivanovo nuotr.

Lietuvoje vis dar reta girdėti dalijantis ne vien sėkmės, bet ir griūties prieš tą sėkmę istorijomis. Lektorius ir verslininkas Arnas Markevičius elgiasi būtent taip. Jis nebijo pripažinti, kad, dabar dalyvaujantis valdant keturis verslus ir į sales surenkantis šimtus tobulėti pasiryžusių klausytojų, prieš penkerius metus pats buvo patekęs į santykių ir vertybių krizę.

Kaip iš jos išsikapstė?
„Padėjo saviugda. Niekas man neįrodys, kad mokymai neveikia, nes kažkada jie pakeitė mano gyvenimą“, – atsako p. Markevičius, mokymų MB „Unikali edukacija“ savininkas ir UAB „Masloras“, valdančios sporto klubą „Champions House“, UAB „M Capital“ ir UAB „Triple O Consulting“ bendraturtis.
Anot p. Markevičiaus, kalbėti apie vidinius demonus nėra nei blogai, nei gėdinga; blogiausia, kai žmonės vidinių problemų nepripažįsta arba nemano, kad jos reikšmingos, todėl dėl visko kaltina išorinius veiksnius.

„Dažnai girdžiu: noriu išmokti valdyti laiką. Bet kas iš to, jeigu tu darai šūdinus darbus? Manymas, kad nemoki valdyti laiko, tėra indikacija. Žmogus jaučiasi blogai, bet tikroji situacija yra dar prastesnė, negu jis mano. Įsivaizduokite, jis tikisi, kad, išmokęs valdyti laiką, taps laimingas. Bet jeigu ir toliau darys darbus, kuriuose nemato prasmės – o greičiausiai nemato, nes jau kelia klausimus, tada atsidurs beviltiškoje situacijoje, nes manys, kad padarė viską, ką galėjo, o vis tiek nesijaučia laimingas. Todėl pirmas žingsnis yra išsiaiškinti, kas iš tiesų tave stabdo, kas neleidžia turėti to, ko nori, ir apskritai ar tai, ko nori, yra tai, ko tau reikia“, – žeria klausimus lektorius.

Asmeninė patirtis

Ar kalbėtume apie pardavimo vadybininkus, ar apie asmeninius santykius, pirmiausia, anot p. Markevičiaus, reikia suprasti, kokiais modeliais ir taisyklėmis žmogus yra įpratęs vadovautis.
„Aš tą supratau per asmeninę patirtį. Profesinėje srityje pirmųjų atsakymų pradėjau ieškoti tada, kai įsidarbinau pardavinėti gyvybės draudimo. Dirbau kaip laisvai samdomas specialistas, neturėjau nei fiksuoto atlyginimo, nei vadovo. Žmonės labai nori sau vadovauti, bet dažniausiai mes to visai negebame. Aš buvau siaubingas vadovas. Kai ėmė grėsti bankrotas, pradėjau ieškoti atsakymų – taip mano gyvenime atsirado saviugda“, – prisimena p. Markevičius.

Jis teigia, kad mokydamasis supranti, jog nesi vienas lauke: kas nors jau turėjo tokių problemų ir jas išsprendė.

„Kai ieškai ir klausaisi tų, kam pavyko, bėdos sprendžiasi greitai, ir iki tam tikros ribos, kol pasieki vidinį bloką, rezultatai auga labai spėriai. Antras mano saviugdos etapas prasidėjo tuomet, kai būdamas 29-erių po penkerių metų santuokos nutariau skirtis su žmona. Tada aiškiai jaučiau, kad iš rankų slysta mano identitetas. Nebesupratau, kas esu. Mane užaugino mama, ir aš tikrai maniau, kad niekada nekartosiu tėvo, kuris buvo palikęs šeimą, klaidų. Bet teko pripažinti, kad darau tą patį. Ieškodamas išeičių, parsisiunčiau lektoriaus Anthony Robbinso programą apie santykius, pasidalijau su žmona ir abu nusprendėme, kad verta investuoti į mokymus, kurie kainavo 6.000 Eur asmeniui. Kai apie tai pasakoju, žmonės komentuoja: gerai, kad turėjai pinigų. Bet aš neturėjau, mokymus pirkome išsimokėtinai, nes kito būdo nebematėme. Mums jie padėjo. Dabar visur vadovaujuosi principu ieškoti geriausia iš to, ką įperku“, – pasakoja p. Markevičius.

Ugdo viskas

Arno Markevičius mokymų tinklalapyje juodu ant balto parašyta, kad didžiausia jo aistra – matyti žmonių transformaciją. Jis taip pat teigia per metus asmeniniam tobulėjimui ir saviugdai skiriantis daugiau kaip 10.000 Eur. Todėl pirmiausia kalbamės apie tai, ką apskritai galima vadinti saviugda. Ar apsilankius Modenos „Osteria Francescana“ – geriausiu pripažintame pasaulio restorane – vakarienės dviem sąskaitą taip pat galima įtraukti į lėšų, skirtų saviugdai, „excel“ lentelę?

„Iš tiesų taip. Smegenys mokosi visą laiką, kai nekartoja buvusio elgesio modelio. Todėl kiekviena nauja patirtis stimuliuoja protą. Mūsų kultūra žmogų formuoja taip, kad vaikystėje, paauglystėje gauname didelį informacijos krūvį, naujų dalykų tenka mokytis ir siekiant karjeros, o senstant poreikis sužinoti ką nors naujo vis mažėja. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad mokosi, nes didėja jų atlyginimas, bet iš tiesų jie tiesiog įgunda geriau taikyti anksčiau išmoktus įgūdžius. Raumenys nenaudojami nyksta, daiktai – dūla, tas pats nutinka ir su smegenimis“, – sako lektorius.

Anot jo, yra nemažai teorijų, kurios teigia, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kad į mokymosi procesą privalu įtraukti visą save: ir smegenis, ir emocijas, ir kūną. Todėl geriausi saviugdos įrankiai yra tie, kurie lavina visus žmogaus poreikius.

„Dažnai manome, kad mokytis – tai lavinti intelektą, logiką, būti įvykių sūkuryje, išmanyti naujas technologijas, strategijas. Tokio – loginio lavinimo – mus moko nuo mažumės, tačiau žmonių gyvenimą keičia ne tai. Labiausiai tobulėjame tada, kai augame emociškai; vis dėlto net ir labai išsilavinusiam žmogui ne visada sekasi į saviugdos procesą įjungti savo emocijas, patys nemanome, kad to reikia, ką jau kalbėti apie visą edukacijos sistemą, – tikina p. Markevičius. – Amerikietis psichologijos profesorius Clare’as W. Gravesas yra sukūręs sąmoningumo lygių teoriją. Pasak jos, žmogaus fiziologinės brandos apogėjų galima labai aiškiai pamatyti: asmuo subręsta, paskui pradeda senti. Tačiau psichologinės brandos taško nėra. Tai reiškia, kad nėra ribos, kada nustojame augti psichologiškai. Mes augame tol, kol sprendžiame egzistencines problemas. Vos sukurta, ši teorija paaiškino tai, ko iki tol nesuprato nė vienas mokslininkas: kodėl žmogus sugeba keistis, t. y. vienaip elgėsi praeityje, kitaip dabartyje, ir niekas negali nuspėti, kaip jis elgsis ateityje.“

Pašnekovo klausiu: jeigu mokslas jau seniai išsiaiškino, kad emocijas ugdyti yra taip pat svarbu, kaip ir intelektą ar kūną, kodėl esame mokomi jas kontroliuoti, slėpti ir jokiu būdu jomis nesivadovauti?

„Taip, tai atrodo nelogiška. Mano gyvenime buvo įvairių etapų: kai sekėsi, kai nesisekė, kai įsivaizdavau, kad sekasi, nors dabar suprantu, kad vertinau neteisingai. Pats esu išgyvenęs tai, apie ką dabar kalbu paskaitose. Įsivaizduokite pardavėją, kuris nori geresnių rezultatų. Jis mokosi naujų technikų, strategijų, ir progresas vyksta, bet mažais žingsneliais, pavyzdžiui, rezultatai ūgteli 10–15%. O ką, jeigu norisi kelis kartus didesnio pokyčio? Pirmiausia mūsų smegenys dažniausiai užblokuoja šitą mintį, nes įsivaizduojame, kad pagerinti rezultato iškart šimtais procentų neįmanoma. Užtenka apsidairyti ir tampa akivaizdu, kad yra žmonių, kurių rezultatai mūsiškius pranoksta dešimtis ir šimtus kartų. Vadinasi, įmanoma. Ir dažniausiai tuos rezultatus lemia ne kokios nors slaptos strategijos – pagrindinis stabdis yra psichologiniai, emociniai barjerai, kitaip sakant, vidiniai konfliktai: lyg ir norime ko nors, bet pasąmoningai save stabdome. Kai susitvarkai su savimi, iškart atsiskleidžia didžiulis potencialas“, – pasakoja lektorius.

Lankstinukų nebūna

Bėda ta, anot pašnekovo, kad kiekvieno stabdžiai, kurie neleidžia tobulėti, yra skirtingi.

„Žmonės nori lankstinuko – trijų žingsnių programos, pagal kurią galėtų tapti laimingi. O juk esame tokie skirtingi. Pavyzdžiui, man visada labai įdomu klausyti vaikų, šešiamečiai ar septynmečiai atvirai sako, ką mano. Jeigu dviejų vaikų paklaustum apie atostogas, vienas jas atsimins kaip nuostabiausią įvykį gyvenime: jis atostogų laukia ir dažnai visai nenori eiti į mokyklą. O kitas vaikas sakys, kad daug geriau mokytis, o atostogauja tik tinginiai. Tai – dvi nuomonės, bet iš jų labai aiškiai gali matyti, kas žmogaus laukia ateityje, jeigu gyvenimas klostysis dėsningai ir nevyks jokių sukrečiančių pokyčių. Antrasis vaikas greičiausiai daug mokysis, daug dirbs, turbūt gana greitai tobulės profesinėje srityje. Jo požiūris į gyvenimą turės įtakos ir santykiams – nebūtinai pozityvios. Kai jam reikės spręsti su santykiais susijusius klausimus, jo motyvai ir taisyklės, kuriomis jis vadovausis, bus visai kitokie negu pirmojo vaiko, kuriam nėra nieko smagiau už atostogas. Ir negalima sakyti, kad šio atostogautojo požiūris į gyvenimą yra naivesnis. Tobulėjant bet kokioje naujoje srityje visada reikia tam tikro kiekio monotoniškų pastangų – tą suvokti ir įgyvendinti jam gali būti sunku. Tačiau tikriausiai jis turės daugiau laisvo laiko ir mokės juo mėgautis, o jeigu gerai save pažins, karjerą susidėlios taip, kad mažiau dirbdamas uždirbtų daugiau. Tai štai: vienam stabdis bus disciplinos trūkumas, o kitam jis – emocinis, vidinis, niekaip nesusijęs su technologijų išmanymu, naujomis žiniomis ir strategijomis“, – dviejų žmonių paveikslus piešia pašnekovas.

Mokymų neperša

Ponas Markevičius sako įsitikinęs, kad visi būdai, kurie žmogų ugdo, yra geri.
„Pilnatvė aplanko ne tada, kai ką nors pasieki, o kai nuolat jauti progresą. Viskas pasaulyje arba auga, arba miršta. Net tai, kas, atrodytų, stovi vietoje, iš tiesų yra procese. Tai reiškia, jog tada, kai žmogus mano, kad stovi vietoje, jis vietoje nestovi, o juda į vieną arba į kitą pusę“, – sako jis ir priduria, kad tai yra geroji žinia: jums nereikia pradėti mokytis, nes jūs jau esate pradėję.

„Neteigiu, kad vienintelis kelias mokytis – eiti į lektorių paskaitas, seminarus. Visi mokomės skirtingai. Yra žmonių, kurie tikslingai siekia nuolatinės edukacijos, ir tokių, kurie nėra baigę nė vieno universiteto, mokosi iš gyvenimo, per asmenines patirtis, pavyzdžiui, kopia į kalnus, medituoja, eina Camino de Santiago keliu. Pažįstu nemažai asmenų, kurie išvis nėra buvę jokiuose mokymuose, bet pasiekę įspūdingų rezultatų, arba tokių, kurie mano, kad mokymai – pinigų švaistymas. Pats matau, kad mokymų rinkoje netrūksta lektorių, kurie pasiima didžiulius pinigus, o vertės nekuria, todėl ir žmonės kartais į šitą veiklą žiūri skeptiškai. Aš irgi esu daug ką išbandęs – vaikščiojęs per žarijas ir per šukes, tačiau tai nėra mano arkliukas. Esu nepalaužiamas mokymų advokatas“, – šypsosi p. Markevičius.
Lektorius sako, kad svarbiausia rasti sau priimtiniausią saviugdos būdą.

„Smegenys yra skirtos tam, kad žmogus išgyventų, o ne tam, kad būtų laimingas, todėl jos saugo ir kaupia tą informaciją, kuri reikalinga išgyventi, arba signalizuoja apie pavojų. Mes amžiams įsimename tai, ką susiejame su emocijomis, visos kitos informacijos smegenys nelaiko svarbia. Paklauskite savęs, ką veikėte lygiai prieš mėnesį arba pusmetį. O dabar pagalvokite, kur buvote 2001 m. rugsėjo 11 d., ir tiksliai pasakysite. Tai svarbu ir mokantis, – akcentuoja lektorius. – Jeigu bandydamas kurį nors mokymosi metodą viską laiką esi susierzinęs, jei tave nervina procesas, vadinasi, šitas būdas skirtas ne tau. Aš visu šimtu procentų pasisakau už mokymąsi, bet ne už kankinimąsi mokantis. Pats esu studijavęs finansų ir draudimo matematiką, ekonomiką, teisę ir visus tris kartus studijas mečiau. Šiuo metu ieškau psichologijos studijų JAV, tačiau puikiai žinau: jeigu man bus patogiau, būsiu laisvuoju klausytoju, nes neturiu tikslo gauti diplomą, mano tikslas – įgyti žinių. 

Ko siekia verslas

Lektorius sako, kad įmonės jį dažniausiai samdo, nes nori geresnių rezultatų.
„Investuojant į mokymus, kurie padėtų darbuotojams geriau save pažinti, iš tiesų atsiveria didesnis jų potencialas. Jeigu organizacija yra sveika, tinkamus darbuotojus ji atsirenka jau samdymo proceso metu. Tada jiems tikrai tėra reikalingi nauji įgūdžiai, į juos investuoti yra ir protinga, ir efektyvu. Tačiau dažnai verslas klaidingai suvokia lektoriaus funkciją, tuomet klausiu: jeigu mes mokysimės rimtai, dalis darbuotojų supras, kad jie sėdi ne savo rogėse ir išeis; ar jūs esate tam nusiteikę? O neretai būna taip, kad pagrindiniu verslo stabdžiu tampa vadovo psichologija. Jeigu žmogus nenori auginti verslo ir jaučiasi laimingas, problema menka, bet būna, jog vadovas siekia verslą auginti ir negeba suprasti, kad didžiausias stabdis yra jis pats“, – teigia p. Markevičius.

Trys motyvacijos rūšys

Įdomu, koks yra lektoriaus kliento portretas – kokie žmonės ateina savęs ugdyti?
„Tie, kuriems jau pakankamai skauda, kurie jau nori augti. Kaip rašė prof. Gravesas, problemų negali išspręsti būdamas tame pačiame sąmoningumo lygyje, kuriame jų prikaupei. Kai problemų prisikaupia tiek, kad jau skauda, pradedi ieškoti atsakymų.
Vadinasi, tie, kurie rado vidinės motyvacijos?

„Motyvacija gali būti trijų tipų. Pavyzdžiui, motyvacija imtis veiksmų, kai žmogus tingi net pradėti. Šita motyvacija nėra kas nors, kas mus ištinka, ją galima valdyti valios pastangomis. Tačiau valia iš esmės yra agresija prieš save, ilgai prieš save nesmurtausi. Todėl tęsti darbus valios pastangomis yra didelis iššūkis, ir čia jau kalbame apie kitokią motyvaciją, – sako p. Markevičius. – Žmonės dažnai nebaigia to, ką pradėjo: ėmiau sportuoti – po mėnesio mečiau, pradėjau skambinti klientams – po trečio skambučio nuėjau pasidaryti kavos. Šiuo atveju motyvacija susijusi su žmogaus emociniais poreikiais ir gebėjimu juos patenkinti savo veikloje. Pavyzdžiui, grįžus po darbo nebėra jėgų, bet tu labai mėgsti važinėtis riedučiais. Jeigu valios pastangomis prisiverti išeiti iš namų, apsiavus riedučius jau nebereikės savęs versti judėti – to norėsis pačiam. Man irgi būna dienų, kai turiu važiuoti į motyvacinius mokymus, bet va nenoriu. Tačiau prisiverčiu išeiti iš namų, o kai jau pradedu kalbėti, nutraukti būna sunku. Taip yra todėl, kad mėgstu tai, ką darau. Trečioji motyvacijos rūšis – rezultatas. Jei dirbi ir vis nėra rezultato, gali būti, kad neišmanai tinkamos technikos, neturi strategijos, bet dažniausiai žmogų blokuoja vidiniai įsitikinimai.“

Lygindamas savo verslus p. Markevičius pripažįsta, kad mokymai – viena sudėtingesnių veiklų.

„Jos ėmiausi pirmiausia dėl to, kad mokymai padėjo man, ir dėl to, kad juose gaunu didžiulį emocinį atpildą, – sako lektorius ir neabejoja, kad kokybiškų mokymų poreikis ateityje tik augs. – Ilgus amžius žmogus turėjo nuo ryto iki vakaro rūpintis išgyvenimu, niekam nerūpėjo nei saviugda, nei motyvacija. Dabar tam turime kaip niekad daug laiko ir erdvės. Mėgstame sakyti, kad gyvenimo lygis neauga, tačiau iš tiesų bazinius savo poreikius galime patenkinti dirbdami keletą valandų per dieną, o likusį laiką paskirstome taip, kaip norime. Žinoma, ugdymo, o ypač formaliojo, sistemai yra kur tobulėti.

Edukacinė sistema kažkada buvo pritaikyta industrinės visuomenės poreikiams ir nuo to laiko mažai tepasikeitė. Nesakau, kad universitetų turi nelikti, sakau, kad pirmiausia jie turi mokyti mokytis. Pasakysiu drąsiai: aš nenoriu, kad mano berniukai, kuriems dabar po septynis mėnesius, eitų į darželį ar mokyklą. Bent jau į tokius, kokie jie yra dabar, kur nemokoma socialinių įgūdžių, pažinti savo emocijų, kur nepaaiškinama, kad „Instagram“ paveikslėliai nėra tikrovė. Ir aš darysiu viską, kad situacija pasikeistų.“
Lektoriaus klausiu, ar čia dar viena verslo idėja?

„Ne pirmas taip manau. Kažin ar tvaru kurti mokyklą dėl to, kad jos reikia mano vaikams. Nors kartais iš tokių sėklyčių atsiranda labai dideli projektai“, – sako p. Markevičius.

[infogram id="8c8c3ba2-f343-42df-bff1-8f80b7fe0d80" prefix="NXv" format="interactive" title="Copy: Laisvalaikis:: Arno Markevičiaus dosjė"]

Arnas Markevičius yra vienas iš sausio 30 d. vyksiančio renginio „Pardavimo profesionalų diena 2019“ pranešėjų.

FOTOGALERIJA Arnas Markevičius: asmeninę krizę pavertęs verslu (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17
Dr. E. Aleksandravičius – apie Lietuvos verslo istoriją ir rinkimus Premium 1

Kaune, Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje-muziejuje, pristatytas dviejų tomų kapitalinis veikalas...

Laisvalaikis
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau