Dizainerė A. Platūkytė – apie būtinus ekodizaino eksperimentus

Publikuota: 2019-01-27
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu“, – konstatuoja Austėja Platūkytė, medžiagų tyrėja ir produktų dizainerė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu“, – konstatuoja Austėja Platūkytė, medžiagų tyrėja ir produktų dizainerė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tvarumo ir ekologijos banga jau keletą metų ritasi per pasaulį. Su Austėja Platūkyte, medžiagų tyrėja ir produktų dizainere, kalbamės apie išnaudotus ir neišnaudotus ekodizaino kozirius šių dienų rinkoje ir verslo būtinybę atsakingiau vertinti savo indėlį į ekologinę pasaulio gerovę.

Austėjos, Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantūros studentės, kasdienis darbas – eksperimentai. Transformuodama įprastas medžiagas ji stengiasi spręsti ekologines problemas, o šiandienos atliekas paversdama rytojaus žaliavomis prisidėti prie tvaresnio pasaulio kūrimo.
„Mokydamasi M. K. Čiurlionio menų mokykloje turėjau progą susipažinti su visomis meno formomis. Labiausiai susidomėjau dizainu, todėl vėliau pasirinkau stoti į VDA. Ieškodama minčių bakalauro darbo temai, įsigilinau į ekologijos ir „zero waste“ – beatliekio gyvenimo būdo – idėjas. Įvykdžiusi tyrimą apie aplinką ir atliekas supratau, kad, užuot žiūrėjusi, ką galima pervartoti ir perdirbti, turėčiau imtis konkrečių veiksmų. Taip gimė idėja kurti naujas medžiagas“, – pasakoja dizainerė.

Idėjų netrūksta

Kaip alternatyvą plastiko pakuotėms ji yra sukūrusi „That’s it“ – pakuotes organiškai kosmetikai iš biologiškai suyrančios medžiagos. Vykdydama projektą „Plastex“, naujas bioplastiko medžiagas p. Platūkytė kūrė perdirbdama natūralaus pluošto tekstilės atliekas. Šiuo metu dizainerė bendradarbiauja su Maltoje įsikūrusia įmone „Bio Powder“, kuri iš antrinių gamybos produktų gamina organinius grūdelius. Jos užduotis – sugalvoti, kokias organiškas pakuotes ar kitus objektus būtų galima kurti iš alyvuogių kauliukų.
„Bendradarbiauju ir su lietuvių kompanija, ekologiškus indus gaminančiu startuoliu „HempCup“. Mūsų idėja – sukurti alternatyvą vienkartiniams kavos puodeliams. Nors jie ir dabar gaminami iš popieriaus, paprastai vis tiek iš vidaus yra dengiami plastiku – mišria, beveik neperdirbama medžiaga, kad neištekėtų į indą supiltas karštas skystis. Mes norime sukurti puodelius, kurie būtų pagaminti tik iš vienos rūšies medžiagos, lengvai suirtų ir būtų visiškai nekenksmingi aplinkai“, – idėja dalijasi pašnekovė.
Dar vienas autorės projektas – tris mėnesius trukęs eksperimentinis celiuliozinių medžiagų tyrimas „Black Matter“ (angl. juodoji medžiaga).
„Tai cheminė substancija, kurią sudaro celiuliozinio pagrindo medžiagų mišinys. „Black Matter“ yra pagaminta iš bioplastiko, sumaišyto su medžio anglies milteliais, ja padengiami natūralūs audiniai. Sąveikaujant trims skirtingoms substancijoms iš minkštos tekstilės galima sukurti kietus objektus“, – projektą apibūdina kūrėja.

Per mažai alternatyvų

Dabar p. Platūkytė jau nebegyvena visiško „zero waste“ režimu, tačiau tuometes pamokas prisimena iki šiol.
„Beveik metus pati gaminausi kosmetiką, nepirkau jokių plastiko pakuočių“, – sukonkretina.
Dizainerė prisimena, kaip į ją žiūrėdavo prekybos centrų pardavėjos, kai ji paprašydavo mėsos pasverti į atsineštą stiklainį. Pašnekovė sako, kad ši patirtis padėjo aiškiai suprasti, jog dažniausiai vartotojai tiesiog neturi kitų alternatyvų kaip pirkti taip ir vartoti tai, ką jiems siūlo verslas.
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu. Būtų puiku, jei turėtume visišką pasirinkimo laisvę ir didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai galėtų patys nuspręsti, ar nori pirkti produktą, įpakuotą į plastikinę pakuotę, ar į natūralią, suyrančią, kurios kaina būtų kiek didesnė, tačiau vartotojas turėtų galimybę investuoti į gamtą ir ekonomiškesnę bei švaresnę ateitį“, – mano p. Platūkytė.

Edukuoti verslą

Dizainerė nebijo eksperimentuoti ir noriai leidžiasi į avantiūras su verslu, tačiau apskritai Lietuvoje, anot pašnekovės, ekodizainas nėra itin populiarus – įmonės bijo investuoti ir kur kas dažniau renkasi jau patikrintus sprendimus.
„Pasaulyje ekodizaino idėjos skamba kur kas garsiau, verslas naudoja antrines žaliavas, kuria naujas medžiagas, įsitraukia ir didieji prekės ženklai, nors dažniausiai jų motyvaciją lemia rinkodara, t. y. noras kompaniją parodyti kaip socialiai atsakingą ir tausojančią aplinką. Visgi užtenka palyginti, kokį procentą visos produkcijos sudaro ekologiški gaminiai, ir paaiškėja, kad jis – labai menkas. Lietuvoje yra verslo, kuris palaiko ekologiškas idėjas, tačiau retas kuris prekės ženklas viešai deklaruoja ir į pirmą vieną kelia aplinkosaugines vertybes. Dažniausi pavyzdžiai – produkcija iš antrinių žaliavų, kitaip sakant, antrinis dizainas. Tikiuosi, kad ateityje įmonės bus labiau suinteresuotos ne baigtiniais produktais, o jų gyvavimo ciklais ir taip sukurs platesnę terpę kūrybiniams dizainerių sprendimams“, – sako p. Platūkytė.
Dizainerė mano, kad, norint edukuoti vartotoją, pirmiausia reikia mokyti verslą.
Mano akimis žvelgiant, kur kas rimčiau ekologinių projektų imasi nedidelės, jaunos įmonės. Dažnu atveju mažoms įmonėms sukurtos koncepcijos po kiek laiko atsispindi ir stambioms įmonėms vystant savo produkciją. Galima sakyti, kad smulkieji verslai parodo teigiamą pavyzdį ir didelėms korporacijoms. Dėl to pati nevengiu prisidėti prie visai naujų verslų ar smulkių projektų, jei matau, kad jie galėtų tapti sektinais pavyzdžiais“, – prioritetus dėlioja p. Platūkytė.

FOTOGALERIJA Produktų dizainerė Austėja Platūkytė – apie ekodizaino eksperimentus (8 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mokslininkai apie naujausią koronaviruso atmainą: velnias jau čia Premium

Šį savaitgalį, vasario 27-ąją, minima Tarptautinė optimisto diena, tačiau kartais atrodo, kad COVID-19...

Laisvalaikis
2021.02.25
MO muziejuje – paroda apie pamirštą Vilniaus dešimtmetį

Kol muziejų ir galerijų duris pandemijos nulemti vyriausybės sprendimai laiko užkaltus, vienas iš būdų...

Laisvalaikis
2021.02.25
Iš leidėjų varpinės: prognozės liūdina, nuotaika prastėja Premium

„Pirmasis karantinas buvo tarsi nuotykis, antrasis parodė, kokia yra realybė, o dabar viskas eina blogyn.

Laisvalaikis
2021.02.25
Statistika be emocijų: kiek žmonių iš tikrųjų gyvena pasaulyje Premium

Apie žmoniją galima galvoti kaip apie didžiulę, eksponentiškai augančią pasaulio gyventojų masę, kuri...

Laisvalaikis
2021.02.24
Mirė tapytojas A. Vozbinas

Sausio 24 d., eidamas 63-uosius metus, mirė tapytojas Aleksandras Vozbinas (1958–2021), pranešė naujienų...

Laisvalaikis
2021.02.24
Vilnius FT reitinge – tarp perspektyviausių pasaulio miestų 1

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“...

Laisvalaikis
2021.02.24
„Twitter“ užblokavo šimtus paskyrų siejamų su Rusija, Iranu

„Twitter“ pranešė, kad užblokavo 373 paskyras, susijusias su Rusija, Iranu ir Armėnija, nes jose skelbiama...

Rinkodara
2021.02.24
Vilniaus savivaldybės 20 aukšte – baras arba kavinė? 2

Vilniaus savivaldybė pranešė ketinanti išnuomoti pastato 20-ajame aukšte esančias patalpas – dienomis jose ir...

Laisvalaikis
2021.02.23
Vilniaus teismas nepriėmė nagrinėti Rusijos estrados artisto skundo   1

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nenagrinės Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundo dėl...

Laisvalaikis
2021.02.22
Du ekonomikos mokslininkai apdovanoti Vlado Jurgučio premijomis

10.000 Eur premiją Lietuvoas bankas skyrė Audingai Baltrūnaitei už darbą apie ryšį tarp politinių partijų...

Technologijos
2021.02.22
„MM Grupp“ planas įsigyti „Forum Cinemas“ tinklą Baltijos šalyse neišdegė 1

Estijos konkurencijos departamentui nepritarus verslininkų Marguso Linnamae ir Ivaro Vendelino valdomos...

Laisvalaikis
2021.02.22
FT: J. Assange’as –  kovotojas ar savimyla?  Premium

Jennifer Robinson jau įprato prie neigiamų atsiliepimų apie savo žymiausią ir prieštaringiausią klientą.

Laisvalaikis
2021.02.21
Planuojama steigti partizanų artimųjų DNR banką

Kelios valstybės institucijos svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad...

Laisvalaikis
2021.02.21
Istorijos: lietuviškosios elektrotechnikos legenda „Šilelis“ Premium

Kartai, kuri nė neįsivaizduoja, kaip jų tėvai ar seneliai pajėgė išgyventi be išmaniųjų įrenginių, XX a.

Laisvalaikis
2021.02.20
„Sugauti tinkle“ – sukrečiantis eksperimentas apie seksualinių nusikaltimų internete mastą

Virtualioje „Nepatogaus kino“ salėje šiuo metu rodomas dokumentinis filmas „Sugauti tinkle“ siunčia svarbią...

Laisvalaikis
2021.02.20
Benzinu kvepiančios tradicijos: lietuviai ir automobiliai Premium

Ką tik minėtos Vasario 16-osios proga VŽ kviečia užsukti į tarpukario Lietuvos automobilių parką – su kariška...

Automobiliai
2021.02.20
Technologijų milžinų ir žiniasklaidos karas: kas bus laimėtojas Premium

„Facebook“ ir „Google“ šią savaitę Australijoje, reaguodamos į šioje šalyje svarstomą įstatymą, kuris...

Rinkodara
2021.02.20
„TV3 grupė“ pristato naują sporto kanalą

„TV3 grupė“ pristato naują televizijos kanalą „TV3 Sport Open“. Jis išplės žiniasklaidos grupės sporto...

Rinkodara
2021.02.19
Kovojančios Baltarusijos nuotraukos – ant MO muziejaus sienos

Nuo vasario 19 iki kovo 4 d. ant MO pastato lauko sienos, Vilniuje, eksponuojamos nuotraukos, kuriose...

Laisvalaikis
2021.02.19
Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai 5

1999-aisiais Jungtinės Tautos vasario 21-ąją paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena, ta proga Lietuvoje...

Laisvalaikis
2021.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus