Dizainerė A. Platūkytė – apie būtinus ekodizaino eksperimentus

Publikuota: 2019-01-27
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu“, – konstatuoja Austėja Platūkytė, medžiagų tyrėja ir produktų dizainerė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu“, – konstatuoja Austėja Platūkytė, medžiagų tyrėja ir produktų dizainerė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tvarumo ir ekologijos banga jau keletą metų ritasi per pasaulį. Su Austėja Platūkyte, medžiagų tyrėja ir produktų dizainere, kalbamės apie išnaudotus ir neišnaudotus ekodizaino kozirius šių dienų rinkoje ir verslo būtinybę atsakingiau vertinti savo indėlį į ekologinę pasaulio gerovę.

Austėjos, Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantūros studentės, kasdienis darbas – eksperimentai. Transformuodama įprastas medžiagas ji stengiasi spręsti ekologines problemas, o šiandienos atliekas paversdama rytojaus žaliavomis prisidėti prie tvaresnio pasaulio kūrimo.
„Mokydamasi M. K. Čiurlionio menų mokykloje turėjau progą susipažinti su visomis meno formomis. Labiausiai susidomėjau dizainu, todėl vėliau pasirinkau stoti į VDA. Ieškodama minčių bakalauro darbo temai, įsigilinau į ekologijos ir „zero waste“ – beatliekio gyvenimo būdo – idėjas. Įvykdžiusi tyrimą apie aplinką ir atliekas supratau, kad, užuot žiūrėjusi, ką galima pervartoti ir perdirbti, turėčiau imtis konkrečių veiksmų. Taip gimė idėja kurti naujas medžiagas“, – pasakoja dizainerė.

Idėjų netrūksta

Kaip alternatyvą plastiko pakuotėms ji yra sukūrusi „That’s it“ – pakuotes organiškai kosmetikai iš biologiškai suyrančios medžiagos. Vykdydama projektą „Plastex“, naujas bioplastiko medžiagas p. Platūkytė kūrė perdirbdama natūralaus pluošto tekstilės atliekas. Šiuo metu dizainerė bendradarbiauja su Maltoje įsikūrusia įmone „Bio Powder“, kuri iš antrinių gamybos produktų gamina organinius grūdelius. Jos užduotis – sugalvoti, kokias organiškas pakuotes ar kitus objektus būtų galima kurti iš alyvuogių kauliukų.
„Bendradarbiauju ir su lietuvių kompanija, ekologiškus indus gaminančiu startuoliu „HempCup“. Mūsų idėja – sukurti alternatyvą vienkartiniams kavos puodeliams. Nors jie ir dabar gaminami iš popieriaus, paprastai vis tiek iš vidaus yra dengiami plastiku – mišria, beveik neperdirbama medžiaga, kad neištekėtų į indą supiltas karštas skystis. Mes norime sukurti puodelius, kurie būtų pagaminti tik iš vienos rūšies medžiagos, lengvai suirtų ir būtų visiškai nekenksmingi aplinkai“, – idėja dalijasi pašnekovė.
Dar vienas autorės projektas – tris mėnesius trukęs eksperimentinis celiuliozinių medžiagų tyrimas „Black Matter“ (angl. juodoji medžiaga).
„Tai cheminė substancija, kurią sudaro celiuliozinio pagrindo medžiagų mišinys. „Black Matter“ yra pagaminta iš bioplastiko, sumaišyto su medžio anglies milteliais, ja padengiami natūralūs audiniai. Sąveikaujant trims skirtingoms substancijoms iš minkštos tekstilės galima sukurti kietus objektus“, – projektą apibūdina kūrėja.

Per mažai alternatyvų

Dabar p. Platūkytė jau nebegyvena visiško „zero waste“ režimu, tačiau tuometes pamokas prisimena iki šiol.
„Beveik metus pati gaminausi kosmetiką, nepirkau jokių plastiko pakuočių“, – sukonkretina.
Dizainerė prisimena, kaip į ją žiūrėdavo prekybos centrų pardavėjos, kai ji paprašydavo mėsos pasverti į atsineštą stiklainį. Pašnekovė sako, kad ši patirtis padėjo aiškiai suprasti, jog dažniausiai vartotojai tiesiog neturi kitų alternatyvų kaip pirkti taip ir vartoti tai, ką jiems siūlo verslas.
„Beatliekis gyvenimo būdas vis dar labiau paplitęs tarp šios filosofijos aktyvistų. Įprastam pirkėjui taip gyventi tiesiog labai nepatogu. Būtų puiku, jei turėtume visišką pasirinkimo laisvę ir didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai galėtų patys nuspręsti, ar nori pirkti produktą, įpakuotą į plastikinę pakuotę, ar į natūralią, suyrančią, kurios kaina būtų kiek didesnė, tačiau vartotojas turėtų galimybę investuoti į gamtą ir ekonomiškesnę bei švaresnę ateitį“, – mano p. Platūkytė.

Edukuoti verslą

Dizainerė nebijo eksperimentuoti ir noriai leidžiasi į avantiūras su verslu, tačiau apskritai Lietuvoje, anot pašnekovės, ekodizainas nėra itin populiarus – įmonės bijo investuoti ir kur kas dažniau renkasi jau patikrintus sprendimus.
„Pasaulyje ekodizaino idėjos skamba kur kas garsiau, verslas naudoja antrines žaliavas, kuria naujas medžiagas, įsitraukia ir didieji prekės ženklai, nors dažniausiai jų motyvaciją lemia rinkodara, t. y. noras kompaniją parodyti kaip socialiai atsakingą ir tausojančią aplinką. Visgi užtenka palyginti, kokį procentą visos produkcijos sudaro ekologiški gaminiai, ir paaiškėja, kad jis – labai menkas. Lietuvoje yra verslo, kuris palaiko ekologiškas idėjas, tačiau retas kuris prekės ženklas viešai deklaruoja ir į pirmą vieną kelia aplinkosaugines vertybes. Dažniausi pavyzdžiai – produkcija iš antrinių žaliavų, kitaip sakant, antrinis dizainas. Tikiuosi, kad ateityje įmonės bus labiau suinteresuotos ne baigtiniais produktais, o jų gyvavimo ciklais ir taip sukurs platesnę terpę kūrybiniams dizainerių sprendimams“, – sako p. Platūkytė.
Dizainerė mano, kad, norint edukuoti vartotoją, pirmiausia reikia mokyti verslą.
Mano akimis žvelgiant, kur kas rimčiau ekologinių projektų imasi nedidelės, jaunos įmonės. Dažnu atveju mažoms įmonėms sukurtos koncepcijos po kiek laiko atsispindi ir stambioms įmonėms vystant savo produkciją. Galima sakyti, kad smulkieji verslai parodo teigiamą pavyzdį ir didelėms korporacijoms. Dėl to pati nevengiu prisidėti prie visai naujų verslų ar smulkių projektų, jei matau, kad jie galėtų tapti sektinais pavyzdžiais“, – prioritetus dėlioja p. Platūkytė.

FOTOGALERIJA Produktų dizainerė Austėja Platūkytė – apie ekodizaino eksperimentus (8 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kada žinias įsisaviname geriausiai? Premium

Jau XIX a. pabaigoje mokslininkas Hermannas Ebbinghausas atrado tai, kas vėliau pavadinta „užmaršties...

J. Vilpišauskaitė: nepageidaujama Jorbusier katedra Premium

Spalį Tbilisis šventė Tbilisobą. Kairiajame Mtkvari upės krante akrobatai ore skraidė pagal roko muziką,...

Iliustruotoji istorija: kaip britai degino Vokietiją Premium

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Didžioji Britanija siekė subombarduoti nacistinę Vokietiją, bet...

Laisvalaikis
15:04
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium 1

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Verslo klasė
2019.12.14
Iliustruotoji istorija: kaip maurai sukūrė rojų Premium

711 m. į Pirėnų pusiasalį įsiveržę musulmonų užkariautojai rado pilietinio karo išvargintą visuomenę. Per...

Laisvalaikis
2019.12.14
Antikvarų verslas – pogrindyje? Premium

„Nemanau, kad viena ar kita pusė privalo nutaisyti komunarų veidus ir kovoti už neegzistuojančią tiesą. Daug...

Laisvalaikis
2019.12.14
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau