„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi

Publikuota: 2019-01-11
Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovė, sako, kad dirbti viešajame sektoriuje ją paskatino noras atiduoti duoklę Lietuvai ir pasidalyti sukaupta patirtimi. Irmanto Gelūno nuotr.
Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovė, sako, kad dirbti viešajame sektoriuje ją paskatino noras atiduoti duoklę Lietuvai ir pasidalyti sukaupta patirtimi. Irmanto Gelūno nuotr.

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų galima padalyti trims žmonėms ir tie trys gyvenimo aprašymai vis tiek būtų svarūs.

Palikusi chemijos laboratoriją ji pasuko į verslą, o ilgus metus vadovavusi prekybos, draudimo, finansų kompanijoms, staiga šoko į viešąjį sektorių. Ir visa tai – dėl neišsenkamo noro mokytis.
„Savaitgalis“ su p. Klepone pirmą kartą kalbėjosi 2004 m., kai ji vadovavo UAB „Baltika Lietuva“, prekiavusiai „Monton“, „Baltman“ ir „CHR Evermen“ drabužiais. Tada ji mokėsi suomių kalbos ir sakė visuomet ieškanti naujų galimybių. Dabar, kai snyguriuojant sėdime p. Kleponės kabinete, ji užsimena šiuo metu kremtanti jau kitą – kinų kalbą.
„Pernai daug dirbome su Kinijos rinka. Susitikimuose su aukščiausio lygio pareigūnais supratau, kad net jie sunkiai susikalba angliškai, todėl ėmiausi mokytis kinų kalbos. Esu viešai pažadėjusi šiemet kiniškai pasakyti kalbą, bet imu manyti, kad būsiu per anksti prisikalbėjusi“, – juokiasi ji.

Romantiškoji chemija

Šnekantis su p. Klepone tampa aišku, kad ji nelinkusi rinktis lengviausių sprendimų, o su kliūtimis dorojasi inicijuodama pokyčius. Pavyzdžiui, nors mokykloje nemokėjo chemijos, stojo būtent į šią specialybę.
„Pagal gabumus buvau humanitarė, tačiau chemiją romantizavau, svajojau tapti biochemike. Per egzaminą gavau ketvertą ir galiausiai įstojau į chemiją, tačiau nepasidaviau: nuėjau į fakultetą ir susitariau, kad galėsiu lankyti visas biochemijos paskaitas. Pirmais studijų metais taip ir bėgiojau tarp Naugarduko ir Čiurlionio gatvių“, – prisimena p. Kleponė.
Dar nebaigusi studijų ji įsidarbino Biochemijos institute, Naujų biologiškai aktyvių junginių sintezės laboratorijoje.
„Gūdžiais 1993–1994 m. mokslininkų atlyginimai buvo labai žemi, nebuvo jokio optimizavimo, dar nesivėrė užsienio horizontai. Kai matau, kokia pažanga moksle vyksta dabar, kartais užsinoriu grįžti į laboratoriją“, – šypsosi pašnekovė.

Posūkis į verslą

Anot p. Kleponės, verslas jos gyvenime atsirado gana organiškai.
„1994 m. pasitaikė galimybė įsidarbinti britų ir suomių kompanijoje „Anglofinn“, kuri užsiėmė didmenine chemijos produktų prekyba, ir aš ja pasinaudojau. Greitai pajutau, kad chemijos žinių versle nepakanka, privalau išmanyti ir vadybą bei rinkodarą. Todėl įstojau mokytis vadybos ir verslo administravimo“, – pasakoja ji.
Po dvejų metų p. Kleponė tapo Vilniaus saldainių fabriko „Pergalė“ rinkodaros vadove, vėliau – siuvimo įmonės „Šatrija“ generaline direktore. „Šatriją“, kurioje sako mačiusi ir šilto, ir šalto, keitė „VP Market“, vėliau – „Baltika Grupp“.
„Septyneri metai, kai vadovavau Estijos korporacijai „Baltika Grupp“ priklausančiai UAB „Baltika Lietuva“, buvo geriausia patirtis. Labai daug išmokau ir iš Meelio Milderio, „Baltika Grupp“ vadovo. Pirmiausia – pernelyg rimtai į save nežiūrėti ir nebijoti nesėkmių. Prisimenu, kad įmonei ilgą laiką nesisekė Lenkijos rinkoje. Išeiti iš jos būtų daug kainavę. Meelis kartą mane pasikvietė ir pasiūlė: važiuok į Lenkiją ir daryk ten, ką nori. Išsigandau: kas, jeigu nepavyks? Žinoma, Lenkijoje buvo visko. Visgi dirbdama ten supratau, kad baimė klysti, kuri dažnai mus stabdo, iš tiesų tėra mūsų ego. Kartais į darbą reikia žiūrėti kaip į žaidimą: na ir kas, jeigu nepasiseks, juk su pagaliu per galvą negausi, – sako p. Kleponė. – Kita buvusio boso pamoka taip pat įsiminė ilgam. Dirbant Lenkijos rinkoje, mano atlyginimas buvo didelis ir sugalvojau, kad galėčiau dirbti pagal individualią veiklą – taip bendrovė sumokėtų mažiau mokesčių. Meelis išklausė manęs ir sako: o kas mokesčius mokės, jeigu ne mes? Man tai atvėrė akis. Iš tiesų turėtume kurti tokią aplinką, kad žmonės didžiuotųsi ne tuo, kad moka išsisukti nuo mokesčių, o tuo, kad sumoka jų kuo daugiau.“

Pasitikėjimo netrūksta

Pašnekovės CV – dar kelios žinomos kompanijos: „Lietuvos draudimas“, AB „Audimas“, UAB „Lyoness Lietuva“ ir „Lyoness Holding Europe“.
„Žmogus keičiasi kaip asmenybė, todėl ir jo tikslai bei kelias tų tikslų link laikui bėgant keičiasi. Į chemiją stojau, nes norėjau įsikirsti į sritį, kurios visiškai neišmaniau. Kai pavyko, atėjo kitas etapas – panirau į verslą. Ten taip pat neturėjau vieno tikslo – tiesiog dariau ir padariau karjerą. Man visada įdomiausias pats procesas, tai, ką galiu pasiekti čia ir dabar, – neslepia p. Kleponė ir iliustruoja pavyzdžiu. – Mama yra pasakojusi: kai buvau aštuonerių, Baltupiuose atidarė mokyklą ir mane, antraklasę, pasirinko deklamuoti eilėraštį susirinkusiems mokiniams, tėvams ir valdžios atstovams. Mama labai jaudinosi, vis tikrino, ar gerai išmokau. O aš jai pasakiau: „Liaukis, puikiai padeklamuosiu.“ Nors žmogui pačiam retai taip atrodo, visgi nuo vaikystės labai savimi pasitikėjau.“

Vyrams lengviau

Tikėjimo savo jėgomis p. Kleponei niekad nestigo, bet ji nebijo pripažinti: siekti verslo aukštumų moteriai daug sunkiau negu vyrui.
„Anksčiau sakydavau, kad diskriminacijos nejaučiu. Tačiau tai vidinė nuostata; jeigu pasirenki nekreipti dėmesio, daugelio dalykų tiesiog nematai. Priežasčių, kodėl moters kelias versle sunkesnis, yra keletas. Pirmiausia vis dar veikia stereotipai. Sovietiniais laikais buvo gajus socialinės didvyrės simbolis: ta moteris gimdė vaikus, trijų mėnesių juos atiduodavo į lopšelius ir dirbo tautos labui. Vėliau metėmės prie kito kraštutinumo: moteris privalėjo būti namų fėja, visą dėmesį skirti vaikams, juos ugdyti, tvirtinti tarpusavio ryšį. Pati ilgai pritariau šiai nuomonei, įmonėse, kuriose vadovavau, skatinau ir palaikiau motinystę, darbuotojoms sakydavau: „Būkite namuose, kiek reikia, jūsų indėlis ir misija – užauginti kokybiškus piliečius“, – prisimena pašnekovė.
Tačiau jos nuomonė pasikeitė:
„Dabar, kai inovacijos pašėlusiu tempu keičia viena kitą, kai paklausios technologijų specialybės iš esmės keičia rinką, moteris tiesiog negali sau leisti ilgai būti namuose. Po dvejų metų gali būti labai sunku vėl įsilieti į kvalifikuotų specialistų gretas. Visgi svarbiausia rasti balansą. Pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas, kad moteris, jeigu ji nori, galėtų ir dirbti, ir auginti vaikus. Dabar grįžusios į darbo rinką moterys praranda visas išmokas, už kurias galbūt galėtų samdyti auklę ar pagalbininkų vaikui auginti. Kodėl? Juk jos nesiliauja būti mamos. Be to, moterys labai retai sulaukia darbdavio iniciatyvų prisitaikyti. Atsimenu vieną pavyzdį. Apie 2005–2006 m. Estija motinoms pritaikė naujų lengvatų. „Baltika Grupp“, kurioje tuo metu dirbau, pokyčius patyrė savo kailiu: darbuotojos viena po kitos ėjo motinystės atostogų. Įmonė, kurios kolektyvo pagrindą sudarė moterys, padarinius pajuto greitai. Todėl nieko nelaukusi įmonė įsteigė vaikų darželį ir mamos galėjo dirbti ir būti ramios. Praėjo daugiau negu dešimt metų, tačiau Lietuvoje iki šiol tokių pavyzdžių trūksta.“

Agresija kenkia

Ponia Kleponė pati vaikus augino nestabdydama karjeros, be to, ji niekada nesiliovė mokytis.
„Esu toks žmogus, kuriam mokytis reikia nuolat. Vienu sudėtingu gyvenimo laikotarpiu buvau įnikusi studijuoti vedas. Į reikalą pažiūrėjau rimtai: dvejus metus lankiau kursus ajurvedos akademijoje. Vedose labai aiškiai apibrėžiami skirtingi moters ir vyro vaidmenys, padėtis visuomenėje. Atsimenu, kad tada patyriau tikrą vertybių krizę, supratau, kad iki tol gyvenau, vaikus auklėjau visai ne taip, kaip reikia. Ramybės nedavė ir kita mintis: kaip vadovaujantis šia filosofija suderinti moters ir lyderės pozicijas? Paklausėme apie tai kursuose ir atsakymas man labai patiko: pagal vedų mokymą, moteris taip pat gali būti lydere, tačiau jos vadovavimo stilius turi akcentuoti moteriškas vertybes: bendradarbiavimą, ugdymą, išklausymą, meilę. Tai nereiškia, kad vyriškas požiūris yra blogas, jiems tiesiog būdinga kitokia energija: juos į priekį dažniau veda ne bendradarbiavimas, o konkurencija, ne ugdymas, o iššūkiai“, – kalba p. Kleponė.
Ji sako, kad galiausiai požiūris į vadovavimą ir lyderystę priklauso nuo visuomenės:
„Nereikia stebėtis, kad stipraus lyderio pozicijos siekia ir vyrai, ir moterys, kad yra moterų, kurios elgiasi kaip vyrai. Pamažu tas suvokimas keičiasi, pasaulyje atsiranda vis daugiau kitokių lyderių. Anksčiau ir aš buvau kur kas agresyvesnė. Tačiau vėliau supratau, kad agresija galiausiai kenkia man pačiai. Atradau, kad daug problemų galima spręsti taikiai: šnekantis, ieškant kompromiso, ugdant darbuotojus, skiriant jiems daugiau dėmesio ir meilės. Tokį požiūrį laikau moterišku vadovavimu.“
Anot vadovės, požiūrį į lyderystę keičia ir jaunosios Y ir Z kartos, kurių netenkina seni vadovavimo metodai.
„Tą akivaizdžiai pamačiau pradėjusi dirbti „Verslioje Lietuvoje“. Buvau pozityviai šokiruota, kokie sąmoningi, motyvuoti, šviesūs, reiklūs idealistai čia dirba. Mano kaip vadovės vaidmuo – ne įsivaizduoti, kad viską žinau geriausiai, o skatinti progresą ir palaikyti komandą jai tobulėjant“, – pabrėžia ji.

Duoklė Lietuvai

Kalbai pasisukus apie dabartinę komandą, klausiu, kas paskatino tarptautinėse kompanijose dirbusią vadovę grįžti į Lietuvą.
„Tapusi „Lyoness Holding Europe AG“ vadove Šiaurės Europai ir Indijai, iš Lietuvos neišsikrausčiau, bet labai daug skraidžiau. Buvau atsakinga už 11 biurų Europoje ir Indijos rinką. Galiausiai tiesiog pavargau keliauti. Pamenu, būdavo, kad kuriame nors pasaulio oro uoste išgirstu kalbant lietuviškai ir turiu valdytis, kad nebėgčiau pabendrauti. Todėl sugalvojau grįžti“ – pasakoja pašnekovė.
Apie viešąjį sektorių ji iš pradžių net nemąstė, tačiau sužinojusi, kad vyksta konkursas „Verslios Lietuvos“ vadovo vietai užimti, susidomėjo.
„Supratau, kad įstaiga vykdo gausybę įdomių projektų. Labiausiai mane motyvavo du dalykai. Pirmiausia norėjau atiduoti duoklę Lietuvai, pasidalyti sukaupta patirtimi. Užsienio kompanijoms parsiduoti galima brangiai, dabar mano pajamos 6–7 kartus mažesnės, tačiau žinojau, kad turiu prikaupusi „lašinių“, ir pasiryžau ketverius metus dirbti ne sau, o Lietuvai. Antroji paskata buvo egoistiška. Visi bambame, kad Lietuvoje blogai, bet kiek iš mūsų pamėgina ką nors pakeisti? Manau taip: padirbėjusi „Verslioje Lietuvoje“ galėsiu bambėti ir aš, bet žinosiu, kad bent pajudinau pirštą“, – vardija p. Kleponė.

Didysis ketvertas

Paklausta, ar yra projektų, kurie „Verslioje Lietuvoje“ jai patys įdomiausi, p. Kleponė įvardija keturis.
„Visus projektus valdo komandos, tačiau per ketverius metus, kuriuos esu numačiusi čia dirbti, noriu aktyviai prisidėti įgyvendindama juos keturis. Pirmasis – gyvybės mokslų sektoriaus skatinimas. Svajoju, kad Lietuvoje atsirastų gyvybės mokslų startuolių akseleratorius, tyrėjai iš savo idėjų galėtų užauginti verslus, kuriuos ateityje galbūt įsigytų didžiosios kompanijos. Daug įdirbio burdami mokslininkus ir verslą dedame organizuodami konferenciją „Life Science Baltics“, tačiau tai – tik pradžia, – sako vadovė. – Antrasis man svarbus projektas – kuo plačiau Lietuvos eksportuotojams atverti Kinijos rinką. Šiemet šalies verslas, vadovai ir mes aktyviai mezgėme ryšius su Kinijos valdžia ir verslu. Ledai jau pralaužti, kinai labai susidomėję Lietuva, todėl dabar pats metas ten brautis abiem kojomis. Vis dėlto ta rinka yra didelė, specifiška ir labai sudėtinga, smulkiajam verslui su ja bendradarbiauti savarankiškai nepavyks. Artimiausiu metu Kinijoje norime užtaisyti kelis kanalus: šalį ir produkciją reklamuojantį puslapį šalies socialiniame tinke „WeChat“, Kinijos e. komercijos platformoje norime atidaryti Lietuvos paviljoną, o vieno Kinijos miesto barų rajone – parduotuvę, kurioje būtų prekiaujama, pavyzdžiui, lietuvišku „craft“ alumi.“
Trečiuoju svarbiu projektu p. Kleponė įvardija norą Lietuvoje įtvirtinti socialinį verslą.
„Socialinis verslas nėra tas pats kaip socialinė įmonė. Jau dabar turime įkvepiančių socialinio verslo pavyzdžių: apdovanojimus skina kavinė „Pirmas blynas“, kurioje lankytojus aptarnauja ir virtuvėje talkina neįgalūs darbuotojai, ar „Orūs namai“, kurie siūlo seną būstą turintiems senjorams jį išnuomoti, o už gautas pajamas gyventi naujuose, jų poreikiams pritaikytuose butuose. Pensija tokiu atveju lieka patiems senjorams, be to, jie gyvena bendruomenėje, nebesijaučia vieniši. Norime, kad tokių socialinių verslų atsirastų dar daugiau“, – pasakoja p. Kleponė.
Ketvirtasis projektas, kurį ji kuruoja, – karinių technologijų skatinimas.
„Lietuvos gynybos biudžetas auga – ačiū Dievui. Bet jis auga iš mokesčių mokėtojų kišenės. Kariuomenė daug investuoja į infrastruktūros atnaujinimą, ginkluotę. Mūsų interesas – kad gerinant gynybą kuo aktyviau dalyvautų šalies verslas ir per mokesčius dalis lėšų ne išvažiuotų į užsienį, o sugrįžtų mums patiems. Be to, kariuomenė visada skatina inovacijas. Pavyzdžiui, dauguma Izraelio startuolių ir inovacijų atsirado dėl tiesioginio kariuomenės poreikio būti pranašesnei. Norėtume, kad ir Lietuvos kariuomenė šalyje skatintų inovacijas: kad įvardytų poreikius, kad išbandytų startuolių technologijas, kad atvertų verslui kelius bendradarbiauti su didelėmis kompanijomis, kariuomenei teikiančiomis prekes, kurių Lietuvos verslas negamina. Sakykime, negalime sukonstruoti tankų, lėktuvų, bet galime juos konstruojančioms bendrovėms tiekti detales arba priežiūros paslaugas. „Versli Lietuva“ jau dabar organizuoja renginius, esame verslo, mokslo ir gynybos sektoriaus specialistų tarpininkai ir mums neblogai sekasi.“

Mechanizmas iš vidaus

Specialistai dažniausiai iš viešojo sektoriaus suka į verslą, o ne atvirkščiai, todėl p. Kleponės klausiu, ar šie du žvėrys iš tiesų nepalyginamai skirtingi?
„Dažniausiai apie viešąjį sektorių itin prastą nuomonę turi tie, kurie su juo nesusiduria. Prisipažįstu, irgi maniau, kad bus daug blogiau. Bet, tapusi jo dalimi, pamačiau, kiek protingų, šviesių, entuziastingų, motyvuotų žmonių čia dirba, kiek čia idealizmo – ne kvailo, pamatuoto, – mano vadovė. – Ne paslaptis, kad viešajame sektoriuje atlyginimai daug žemesni negu rinkos vidurkis, todėl dauguma specialistų iš tiesų dirba iš idėjos. Pati iki šiol esu užsidegusi. Kasdien turiu progą prisiliesti prie daugybės projektų, sričių, verslų, iš labai arti matau, kaip veikia ar neveikia valstybės mechanizmas.“
Ponios Kleponės nuomone, mechanizmo krumpliaračiams sunkiausia suktis todėl, kad viešajam sektoriui trūksta elementarių profesionalios vadybos žinių.
„Viešosios įstaigos daro daug, tačiau dažnai neparuošia visuomenės, kurios instinktas bijoti pokyčių – suprantamas ir natūralus. Pavyzdžiui, ar žinote, koks Lietuvos strateginis planas? Ką mes, kaip valstybė, norime pasiekti? Kažkada buvo sugalvota pažangos strategija „Lietuva 2030“. Planas tikrai neblogas, bet kas su juo vyksta, ką apie jį žino šalies gyventojai? – klausia pašnekovė. – Jeigu apie Lietuvos valstybę galvotume kaip apie verslą su didžiuliu biudžetu iš karto būtų aišku, kad pirmiausia jam reikia vadybos ekspertų. Dabar daug vadybinių dalykų paliekama savieigai. Atsiverskite ministerijų tinklalapius – tik kelios jų nurodo, kokia yra ministerijos misija, vizija, kokie strateginiai tikslai. Natūralu, kad žmogui kyla klausimas: dėl ko dirba institucija? Geroji vadybos praktika sako, kad privalu numatyti pokyčių poveikį, t. y. modeliuoti galimus scenarijus, taip pat mokėti suvaldyti lūkesčius. Manau, kad atviresnis dialogas su visuomene ne tik padėtų kurti teigiamą viešojo sektoriaus įvaizdį, bet ir dirbant leistų pasinaudoti teigiamomis visuomenės įžvalgomis.“

[infogram id="14c6deaa-7d5b-4029-b249-ec28defec2a5" prefix="gV9" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Dosjė"]

FOTOGALERIJA Daina Kleponė (12 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau