„Iliustruotoji istorija“: kaip prieš 400 metų buvo kuriama muzika ir kas atvėrė kelią hitams

Publikuota: 2019-01-05
Sebastieno Salomo Gomis/„Scanpix“ nuotr.
Sebastieno Salomo Gomis/„Scanpix“ nuotr.
 

Prieš 400 metų nebuvo nei „Spotify“, nei „The Voice“, teikiančių galimybę pasiklausyti nemokamos, iš reklamos finansuojamos muzikos. Panorus pasimėgauti muzika, reikėdavo pasisamdyti orkestrą. Tokią prabangą sau leisti galėjo tik valdovai, tad netrukus jie pradėjo tarpusavyje varžytis dėl gabiausių muzikantų ir populiariausių kompozitorių.

XVII a. trečiajame dešimtmetyje Prancūzijos karalius Liudvikas XIII visus pranoko pompastiškais pokyliais ir prašmatniais maskaradais. Linksmybėms reikėjo muzikos, tad Liudvikas pasamdė dvaro ansamblį, sudarytą iš liutnininkų ir klavesino, kuris grojo komiškose operose. 1626 m. karalius išplėtė ansamblį 24 karališkaisiais smuikais „Les Vingt-quatre Violons du Roy“, ir tai Europoje sukėlė pavydą. Jo įpėdinio Liudviko XIV valdymo laikais karališkasis orkestras išaugo net iki 140 muzikantų.

Orkestro istorija

Mūsų laikais simfoninį orkestrą sudaro maždaug 90 muzikantų, tačiau taip buvo ne visada. Laikui bėgant keitėsi ir orkestro dydis, ir skambesys. Europą įvairūs instrumentai pasiekė iš įvairių pasaulio kampelių.

Pirmuosius orkestrus sudarė nedidelės keliaujančių muzikantų grupės, paprastai jos būdavo samdomos vienam renginiui. Viduramžiais pagal muziką buvo šokama. Tik Renesanso epochoje imta vertinti pačią muziką, karaliai ir didikai jos klausėsi valgydami arba ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per vestuves.

Muzikai atlikti buvo reikalingas dvaro ansamblis. Renesanso epochoje jį sudarė ne daugiau kaip 10 muzikantų.

Baroko epochoje orkestrai šiek tiek padidėjo. Pvz., didžiuosius J. S. Bacho bažnytinius kūrinius atlikdavo 18 muzikantų, o G. F. Handelio orkestrą sudarė maždaug 30 muzikantų. Tuo metu atlikėjai pagal instrumentus buvo suskirstyti į grupes ? pučiamųjų, styginių, gnaibomųjų ir klavišinių.

Šviečiamajame amžiuje buvo mėgstami W. A. Mozarto ir J. Haydno kūriniai, o kiekvienas valdovas reikalavo, kad jo dvare muzika skambėtų taip pat gerai, kaip gretimame. Kad šis reikalavimas būtų patenkintas, orkestrų dydis ir sudėtis turėjo būti standartizuoti.

XVIII a. turtingi miestiečiai mėgdžiodami aristokratus ėmė statyti koncertų sales, kuriose tilptų daug klausytojų. Didelės salės kėlė naujų reikalavimų dėl garso stiprumo ir instrumentų. Ilgainiui, atsižvelgiant į meninius reikalavimus, fizinius bei finansinius apribojimus, nusistovėjo tokia simfoninio orkestro sudėtis, kokia yra dabar ? maždaug 90 instrumentų, suskirstytų į keturias instrumentų grupes.

Mūšiai tonų pasaulyje

Kad simfoninis orkestras galėtų darniai groti, muzikantai gavo natas, dirigentas ? lazdelę, ėmė tiksėti metronomas. Tačiau svarbiausia buvo instrumentų tarpusavio darna ? o rasti kamertoną nebuvo lengva.

Dideliam simfoniniam orkestrui tobulą darną suteikia vadinamasis a1 kamertonas – prieš koncertą visi muzikantai suderina savo instrumentus pagal obojaus a1 kamertoną.

Kamertoną 1711 m. sukūrė Anglijos dvaro trimitininkas ir liutnininkas Johnas Shore?as, o jį įkvėpė paprasta šakutė. Jo idėja buvo sukurti tarptautinį a1 etaloną, skleidžiamą kamertono. Savo išradimą Shore?as padovanojo kompozitoriui G. F. Handeliui, šitaip prietaisas netruko plačiai paplisti.

Anksčiau šis a1 skirtingose pasaulio šalyse turėjo įvairų tono aukštį. Pavyzdžiui, anglai kaip kamertoną naudojo ypatingą fleitą, pagal kurią a1 atitiko 380 Hz (virpesių per sekundę), o vokiečių vargonuose buvo nustatytas 480 Hz a1. Kitaip tariant, anglų ir vokiečių a1 skyrėsi daugiau nei dviem pustoniais. Siekdamas išspręsti šią problemą, 1711 m. Anglijos karaliaus rūmų muzikantas Johnas Shore?as (apie 1662–1752 m.) išrado 423 Hz kamertoną.

Tačiau 1859 m. prancūzų operos dainininkai ėmė skųstis, kad dėl italų sopranų primadonų įtakos kamertonas pakilo net iki 452 Hz. Kovodama su italų įtaka, Prancūzijos vyriausybė greitai priėmė įstatymą ir pažemino kamertoną iki 435 Hz. Vėlesniais dešimtmečiais Ispanija, Austrija, Rusija, Didžioji Britanija, Italija ir Prancūzija prisiderino prie Prancūzijos le diapason normal ? normalaus tono aukščio.

XX a. trečiajame dešimtmetyje amerikiečių instrumentų meistrams pradėjus kelti a1, darna vėl sutriko. Pasaulis susigrąžino kamertoną tik 1939 m. kongrese Londone, kai net karingoji nacistinė Vokietija balsavo, kad a1 būtų 440 Hz.

Vis dėlto debatai nesiliovė. Pavyzdžiui, 1989 m. tenoras Luciano Pavarotti (1935–2007 m.) pasiskundė Italijos vyriausybei dėl pernelyg aukšto a1 – jo nuomone, jis kenksmingas sveikatai.

Dirigento batuta

Pirmoji dirigento lazdelė nebuvo tokia plonytė ir lengva, kokią mūsų laikais naudoja dirigentai. Įrankis, kuriuo orkestrui dirigavo, pavyzdžiui, kompozitorius Jeanas Baptiste?as Lully, buvo labiau panašus į lazdą. Lully dirigavo orkestrui šluotos koto dydžio lazda. Jis laikė ją vertikaliai ir mušė taktą į žemę. Kartą atsitiko nelaimė: energingai diriguodamas Lully suknežino sau kojos pirštą. Tuščiagarbis dirigentas atsisakė amputuoti pirštą ir netrukus mirė nuo gangrenos.

Vokiečių kompozitorius Louisas Spohras (1784–1859 m.) laikomas pirmuoju, per koncertą dirigavusiu maža lazdele. Tai įvyko 1820 metais.

Natos praskynė kelią hitams

Benediktinų vienuolis Guido d?Arezzo (apie 992–1050 m.) išrado sistemą, leidžiančią kompozitoriams užrašyti savo muziką ir taip ją platinti. Linijose jis galėjo tiksliai nurodyti toną, ritmą ir pauzes.

Kiekviena natų sistema partitūroje pradedama smuiko raktu. Jis apriečia antrą penklinės liniją ir rodo, kad ant jos užrašytas pirmosios oktavos garsas sol.

Šiuolaikinės garsų sistemos ištakos siekia antikinės Graikijos laikus. Graikai naudojo gamą, sudarytą iš keleto tonų, kurių aukštis tam tikrais intervalais kilo. Šalia tonų buvo naudojami pustoniai. Taip iš graikų joninės gamos atsirado šiuolaikinis mažoras (dur dermė), o eolinė gama tapo minoru. Gama yra oktavos apimties, ją sudaro aštuoni garsai.

Metronomas

Iš pradžių muzikos tempą nusakė itališki terminai: grave reiškė „labai lėtai“, adagio ? „ramiai“ ir t. t. 1814 m. olandas Dietrichas Winkelis išrado metronomą, rodantį muzikinio kūrinio atlikimo tempą. Vokietis Johannas Malzelis pasisavino jo išradimą ir ėmė jį pardavinėti kaip Malzelio metronomą. Šiandien, jei natų puslapyje nurodyta „M.M.=60“, tai reiškia 60 metronomo svyruoklės tiksėjimų per minutę.

Muzikos kūrinių žodynas

  • Etiudas ? trumpa kompozicija, skirta technikai lavinti grojant soliniu instrumentu. Ne visi etiudai tinka koncertiniam atlikimui, tačiau, pavyzdžiui, lenkų kompozitoriaus
  • Fryderyko Chopino (1810–1849 m.) etiudai dažnai atliekami.
  • Fuga ? klasikinės muzikos kūrinys, plėtojantis tam tikrą temą, kuri vis atsikartoja besikeičiančiu tempu.
  • Ekspromtas – improvizacinio pobūdžio virtuoziškas kūrinys, dažniausiai fortepijonui.
  • Koncertas fortepijonui ? muzikinis kūrinys fortepijonui ir orkestrui. Paprastai trijų dalių.
  • Uvertiūra ? instrumentinė operos, baleto ar operetės įžanga. Uvertiūroje dažnai glaustai pateikiama svarbiausios muzikinės temos, veikalo idėja.
  • Pianissimo ? kompozitoriaus nurodytas muzikinio kūrinio dinamikos laipsnis. Piano reiškia, kad kūrinys turi būti atliekamas „tyliai“, pianissimo ? „labai tyliai“, o fortissimo reiškia „labai garsiai“.
  • Requiem ? muzikinis kūrinys, parašytas katalikiškų mišių už mirusiuosius teksto pagrindu.
  • Muzikos kūrinio dalis ? muzikinis kūrinys paprastai yra suskirstytas į kelias dalis, turinčias savitą tempą, nuotaiką ir tonaciją.
  • Sonata ? trijų keturių dalių muzikinis kūrinys, skirtas vienam ar keliems instrumentams. Įprasčiausia yra sonata fortepijonui.
  • Styginių kvartetas ? keturių styginių instrumentų ansamblis, kurį paprastai sudaro pirmasis smuikas, antrasis smuikas, altas ir violončelė.
  • Simfonija ? trijų ar keturių dalių muzikinis kūrinys simfoniniam orkestrui. Be solistų.
  • Dodekafonija ? XX a. atsiradusi muzikos komponavimo technika, pagrįsta absoliučiu visų 12 muzikinės sistemos garsų lygiavertiškumu.

Prakeikta simfonija

Pabaigai – razina. Vienas iš muzikos klasikų, austrų kompozitorius Gustavas Mahleris (1860–1911), būdamas prietaringas, padarė šiurpinamą atradimą: ne vienas kompozitorius mirė rašydamas savo devintąją simfoniją arba netrukus po jos. Žymiausia auka buvo Ludwigas van Beethovenas, tačiau ir Franzas Schubertas, austras Antonas Bruckneris (1824–1896) bei čekas Antoninas Dvoržakas (1841–1904) mirė panašiomis aplinkybėmis.

Mahleriui tai neatrodė atsitiktinumas. Jis buvo įsitikinęs, kad kiekvieno kompozitoriaus, pradėjusio kurti devintąją simfoniją, laukia mirtis, ir kaip įmanydamas mėgino apgauti likimą. Pirmiausia, norėdamas suklaidinti giltinę, savo devintąją simfoniją jis pavadino „Daina apie žemę“.

„Pavyko“, ? su palengvėjimu konstatavo kompozitorius ir ėmėsi kurti naują simfoniją. Tačiau giltinė Mahlerio neaplenkė: po dvejų metų sulaukęs 50-mečio kompozitorius mirė.

Vis dėlto muzikos istorijoje yra nemažai pavyzdžių, rodančių, kad ne visada gyvenimas, sukūrus devintąją simfoniją, baigiasi. Pavyzdžiui, Mozartas parašė beveik 60 simfonijų, o suomių kompozitorius Leifas Segerstamas (g. 1944) spėjo sukurti jų net 285.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau