9 žinomų žmonių įžvalgos apie tai, kas varo verslą į priekį

Publikuota: 2019-01-04
Menininko Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“, „ArtVilnius“, 2014. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Menininko Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“, „ArtVilnius“, 2014. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Metų sandūroje ekspertai tradiciškai vardija ateinančių metų tendencijas, o verslas dėlioja planus. VŽ „Savaitgalyje“ – šiemet kalbintų pašnekovų mintys, kurios patvirtina: mąstant ir dirbant nei lietuviško verslo, nei šalies sėkmė neatrodo tolima it kosmosas.

Apie ateitį

Kristina Dryža vadinama viena įtakingiausių pasaulio futurologių. Daugelį stebina jos pozicija, kad ateitis apskritai neegzistuoja, tačiau Australijos lietuvė jos laikosi tvirtai ir tiems, kas domisi ateities tendencijomis, užuot kalbėjus apie dirbtinį intelektą bei robotiką, siūlo pasigilinti į intuiciją.

nuotrauka::1

„Bėda ta, kad žmonės mano, jog praeitis, dabartis ir ateitis yra trys skirtingi taškai. Jeigu paklausčiau, kur yra praeitis, dauguma rodytų sau už nugaros ar į kairę pusę. Bet aš mokau, kad taip nėra, kad praeitis visada yra susijusi su dabartimi. Ritmai, sezonai, ciklai, pasikartojantys modeliai yra neatsiejami nuo gamtos, viso kosmoso ir žmogaus. Kai kalbu apie ateitį, tiksliau apie ateities variantus, iš tiesų įvardiju, kas gali būti įmanoma, atsižvelgiant į tai, kas buvo praeityje ir kas yra dabar. Man labai patinka geštalto terapija, kurios esmė – būti čia ir dabar. Šiais laikais žmonės nemoka būti dabartyje, todėl viena galvoja, kita sako, trečia daro ir visai ką kitą afišuoja ant feisbuko sienos. Suvokite save ten, kur esate, ir taip, kaip esate. Ar dabar jaučiate, kaip dirba jūsų skrandis, kaip užpakalis remiasi į kėdę? Man visada sunkiausia žmonėms paaiškinti, kad ateities nėra, tik būdami dabartyje galime dirbti su tuo, kas tikra. Visa kita tėra fantazija. Dažnai rytojui turime didžiulių planų, tačiau apie žmogų, įmonę ar šalį galima spręsti tik iš to, ką ji daro šią akimirką. Ateitis gimsta ne iš planų, o iš dabarties. Kad atsirastų kas nors naujo, privalai ką nors naujo sukurti. Bėda ta, kad žmogui labiau patinka tai, kas pažįstama, ką galima kontroliuoti ir numatyti. Tai viena priežasčių, kodėl nepasitikime intuicija ir vidiniu balsu. Tačiau kaip tik intuicija geriausiai nuspėja ateitį. Laikais, kai nežinomybė tapo kasdienos norma, ja turime kliautis labiausiai. Intuicija vadinama šeštuoju pojūčiu, bet iš tiesų turėtų užimti pirmą vietą.“

Apie vertybių barjerą

„Didžioji dalis verslų klumpa ties vertybėmis“, – įsitikinęs Vidas Petraitis, „Lean.lt“ įkūrėjas, UAB „Baltijos Brasta Group“ generalinis direktorius, vienas iš VŠĮ „Vaiko talentas“ įkūrėjų, „Verslo žinių“ konferencijų pranešėjas.

Šią tiesą VŽ pašnekovas parsivežė iš Harvardo universiteto verslo mokyklos (JAV, Harvard Business School), kurioje mokėsi.

nuotrauka::2

„Per kiekvieną verslo etikos paskaitą garsus profesorius sakydavo: „Vertybių problema šiandien yra teisinė problema rytoj. Teisinė problema rytoj yra verslo problema poryt.“ Profesorius pateikiami pavyzdžiai rodė, kad lyderiams ar vadovams kuriuo nors momentu pasielgus netinkamai, buvo tik laiko klausimas, kada tai išvirsdavo į nepageidautinas ekonomines pasekmes.

Anot jo, tokių pavyzdžių – šimtai. Apie Lietuvą jis sako, jog esame jauni, todėl Laukinių Vakarų stadiją jau perėjome, bet faktas, kad vadovai savo pavyzdžiu turėtų labiau puoselėti kultūrą organizacijų viduje: „Jei lyderiui atrodo, kad jis gali deleguoti vertybes, principus, arba kad visi turi būti atsakingi, išskyrus jį patį, tai neveiks“.

Pono Petraičio įsteigta įmonė „Lean.lt“ veikia nuo 2011-ųjų. Per tą laiką ji tapo didžiausia „Lean“ metodą diegiančia bendrove Lietuvoje ir vienintele „Lean“ principus diegiančios organizacijos „Honsha.org“ (ji vienija „Toyotos“ korporacijoje dirbusius vadovus ir ekspertus) partnere Vidurio ir Rytų Europoje. Nepataisomas „Lean“ propaguotojas p. Vidas išvardija tris sistemos principus, kuriuos stipriai palaiko įmonės partneriai.

Pirmiausia, organizacijoje reikia skatinti drąsą, kad darbuotojai nebijotų kelti problemų, nes kiekviena išspręsta problema padaro žmogų tvirtesnį.

Antras principas – kuklumas. Anot p. Petraičio, tai reiškia neužmigti ant laurų įsitikinus, kad esi geriausias, o nuolatos kelti klausimą, ką galima padaryti dar geriau.

Trečias principas – nuolatinis tobulėjimas. Pašnekovo įsitikinimu, kai žmonės slepia savo problemas ir mano esantys puikiausi, vien tokiu požiūriu užkerta kelią nuolat tobulėti. O besikeičiančiame mūsų dienų pasaulyje neturėti šito atributo yra didelis praradimas.

Apie verslo atsakomybę

Mecenatas Viktoras Butkus su žmona Danguole šių metų spalį atidarę savo įsteigtą MO muziejų, institucijos atidarymo proga kalbėjo apie verslo atsakomybę mažinant kultūrinę atskirtį.

nuotrauka::3

„Lietuvoje beveik neturime vidurinio visuomenės sluoksnio, nors jis turėtų būti valstybės stuburas: pagrindiniai mokesčių mokėtojai, pagrindiniai pirkėjai yra vidurinė klasė. Tiksliau sakant, sluoksnis, kuris išsivysčiusiose Vakarų šalyse sudaro vidurinį, teoriškai egzistuoja ir Lietuvoje: tai mokytojai, kultūros darbuotojai, inteligentai, tarnautojai, bet jų atlyginimai daug prastesni, nors jie ir turi neprastesnį išsilavinimą. Kai kurie jų gyvena ties skurdo riba ir negalėtų patenkinti savo lūkesčių, jeigu verslo elitas neprisiimtų finansinės atsakomybės. Kalbėdamas apie atsakomybę, turiu galvoje bendrumo, solidarumo su bendrapiliečiais momentą, nes tai liečia mūsų visų ekonominį saugumą. O atskirtis labai didelė. Kai daugybė žmonių jaučia, kad turėtų gyventi geriau, bet taip nėra, jie tampa nelaimingi. Ir daro du dalykus – protestuoja arba išvažiuoja. Todėl ekonominis, finansinis elitas turi prisiimti atsakomybę ir, pragmatiškai žiūrint, taip susikurti geresnes sąlygas sau, nes politiškai neramioje valstybėje ir verslą labai sunku daryti, ir gyventi nemalonu.

Tokia ir yra mūsų misija – pritraukti lėšų. Ne todėl, kad man asmeniškai jų reikėtų. Jų reikia mažinant kultūrinę atskirtį ir protingi žmonės supranta tą grandinėlę, supranta, kad švietimas leidžia tikėtis geresnio gyvenimo mums visiems. Kita vertus, manau, kad ir finansinį elitą reikia kultūriškai šviesti, kad jie sąmoningai investuotų pinigus į kultūrą, į edukaciją, nes formuoti bendrą mentalitetą irgi labai svarbu“, – VŽ sakė p. Butkus.

Apie sėkmę

„Sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir supranti, kad kartais tie patarimai prieštarauja vienas kitam. Todėl labai svarbu turėti savo smegenų struktūrą ir vienus dalykus priimti, o kitus – atmesti“, – sako Idrakas Dadašovas, įmonių grupės „Penki kontinentai“ savininkas ir valdybos pirmininkas.

nuotrauka::4

Verslininkas, kolekcininkas p. Dadašovas įsitikinęs, jog pats žmogus yra savo laimės kalvis: „Žmonės mėgsta sakyti, kad štai, tam ar kitam pasisekė, nes jis gimė su marškinėliais, arba – jam iškrito šešetas arba penketas. O aš sakau, jog tai nėra nulemta sėkmė. Mes patys susikuriame aplinkybes, kad iškristų šešetukai arba penketukai.“

Kaip pavyzdį pašnekovas pasakoja epizodą iš paauglystės, kai 1966-aisiais Odesoje jis, keturiolikmetis vaikis, stebėjo, kaip vyras žaidė simultaną ant aštuonių, gal ir ant dešimties lentų.

Pagrindinis Odesos simultano laimėjimas buvo alus, tačiau jį žaidęs vyras alaus negėrė. Liaudis sirgo už tą šachmatininką, nes jis laimėjo prieš visus ir visus vaišino savo išloštu alumi.

„Dabar, kai kalbama apie „sekasi-nesiseka“, ta scena man iškyla akyse, nes jis tiesiog puikiai žaidė. Tada aš supratau, kad reikia labai greitai priimti sprendimus, numatyti varžovo veiksmus, jį nustebinti parodant, kad esi pasirengęs bet kokiam žingsniui, nes turi žingsnių kombinacijų variantus ir gali rinktis labiausiai tinkamą“, – sako p. Dadašovas.

Viename jo bendrovės kabinetų ant sienos greta kabo du laikrodžiai. Vieno ciferblate tik valandų, kito – tik minučių rodyklė. Ponas Dadašovas pasakojo ilgai ieškojęs tokių laikrodžių, o pakabinęs juos pasakė: „Netikėkite, kad valanda turi 60 minučių. Netikėkite, kad minutė turi 60 sekundžių. Dirbkite, aplenkdami laiką.“

Apie balansą ir riziką

Daugelis VŽ kalbintų aukščiausio lygio vadovų pripažįsta, kad verslas nėra vienintelė jų aistra. Darius Vaičiulis, UAB „Spaineta“ vadovas, du kartus su lenktynininku Antanu Juknevičiumi įveikė Dakarą, yra įkopęs į Everestą ir Kilimandžarą, jau seniai žinomas ne kaip tik kaip verslininkas, bet ir kaip alpinistas bei šturmanas.

nuotrauka::5

„Nesu atsidavęs kuriai nors vienai veiklai. Tikriausiai todėl nesu labai artimas nei su verslininkų, nei su alpinistų, nei su automobilių sporto bendruomene. Kiekvienai veiklai atiduodu tik dalį savęs, bandau gyvenime atrasti tokį balansą, kad galėčiau pabūti visur. Taip ir išeina, kad man klijuojama tokia triguba etiketė, – sako p. Vaičiulis.

Jis pripažįsta, kad rizikos nepavyksta išvengti nei versle, nei lenktynėse ar kalnuose, todėl svarbiausia – mokėti įvertinti jėgas. Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad lipdami į kokį nors kalną žūsta du alpinistai iš šimto. Vienus toks skaičiavimas galėtų išgąsdinti, tačiau p. Vaičiulis sako, kad tai padeda tą riziką valdyti ir sumažinti. Taip pat suprasti, kada atėjo metas sustoti ir atsitraukti.

„Negali visą laiką laimėti, tai supratau dar vaikystėje dalyvaudamas varžybose. Taip pat yra versle – neįmanoma išvengti nesėkmių. Žinoma, būna, kad pralaimėjus norisi iškart dvigubinti statymus ir atsilošti. Tačiau dvigubinimo resursai kada nors vis tiek baigiasi, o tada ištinka krachas. Bet laiku sustoti pavyksta ne visada, dėl to esu praradęs daug pinigų“, – prisipažįsta pašnekovas.

Tačiau nesėkmės neturi stabdyti. Pavyzdžiui, tuomet, kai Lietuvoje viešėjo kosminius planus kuriantis britų verslininkas Richardas Bransonas, p. Vaičiulis juokais jam bandė įsiūlyti projektą į kosmosą pakelti šešis lietuvius.

„Kosminėje kapsulėje telpa šeši keleiviai. Jei jie visi būtų lietuviai, mūsų šalis „per capita“ turėtų daugiausia astronautų pasaulyje. Toks skrydis kainuotų apie milijoną dolerių, o žinomumo Lietuva gautų tiek, kiek nenusipirktų už jokius pinigus. Tokiam projektui pasirašyčiau“, – šypsosi pašnekovas.

Apie dėkingumą konkurentui

Vytenis Buzas, UAB „NanoAvionika“ vadovas, su komanda pasistengė, kad 2014 m. Lietuva į kosmosą pakeltų pirmąjį savo palydovą. NASA Ameso tyrimų centre gimusios idėjos autoriams ant kulnų visąlaik lipo konkurentai. Ponas Buzas prisimena, kad vyko tikros kosminės varžybos, – keletas šalies universitetų turėjo didelių ambicijų, norėjo pirmi paleisti palydovą. Su jais ėmė bendradarbiauti dalis iš p. Vytenio komandos pasitraukusių žmonių. Tačiau VŽ pašnekovas įsitikinęs, kad laimėti pavyko visiems, o labiausiai – Lietuvai. Nes pasaulyje nėra daug šalių, kurios galėtų pasigirti ne vienu, o dviem pirmaisiais palydovais ir abiem – sėkmingais.

nuotrauka::6

„Jei viską padarai teisingai ir kauniesi iki galo, oponentui gali tik padėkoti. Jei nebūtų tų, kurie pralaimi, nebūtų ir laimėtojų. Gavome vadybinės patirties, kaip apsaugoti komandą nuo šoninių vėjų, išmokome likti atsparūs, kai kas nors piktai beldžiasi į galines duris. Bet dabar prisiminimai – tik geri“.

Apie Lietuvos viziją

„Lietuva – skaidri ir turtinga. Bet teks laukti dar keturiasdešimt metų, kol pasikeis mūsų vaikų vaikų kartos“, – paklaustas apie Lietuvos ateities viziją optimizmu netryško Gediminas Kuprevičius, vienas „Ogmios“ centro įkūrėjų, „Ogmios“ grupės informacinių sistemų vystymo vadovas ir valdybos narys, vienas iš šešių Lietuvos verslininkų, pagerbtų kultūros mecenato ženklu. Anot jo, taip nebus, kad Lietuvoje mecenatystė įleistų šaknis ir taptų tradicija, nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą.

nuotrauka::7

„Kas gali skirti milijoną eurų? Tik „Agrokoncernas“, „MG Baltic“, „Vilniaus prekyba“. Daugiau kas?“, – klausė p. Gediminas. Jo įkurtas labdaros fondas „Gerasis ruonis“ parėmė daugybę jaunų ir ne tokių jaunų muzikų bei projektų, remia muzikos festivalius, muzikos leidybą, filmų kūrimą, jaunųjų menininkų studijas ir stažuotes, tačiau nei p. Kuprevičiaus pavardė, nei atvaizdas blizgių žurnalų puslapiuose nemirguliuoja.

(VŽ primena, kad šių metų kovą Seimas pritarė Kultūros ministerijos parengtam Mecenavimo įstatymo projektui, kuriame siūloma mecenato vardą suteikti asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 mln. Eur dydžio paramą, savivaldybės mecenato vardą – ne mažiau nei 250.000 Eur. Papildomų mokesčių lengvatų mecenatams nenumatoma, jiems galios jau veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme numatytos lengvatos.)

Apie nuostabią Lietuvą

Verslininkas Alfredas Šlekys, bendrovės „Altechna“ valdybos narys, apie keliones, maistą, vyną gali aistringai kalbėti valandų valandas. Ne vien todėl, kad yra Lietuvos someljė asociacijos tarybos narys ir Bordo komandoras. Jo šeimos kelionių maršrutuose – kelios dešimtys „Michelin“ žvaigždemis įvertintų restoranų įvairiose šalyse.

nuotrauka::8

Paklaustas, kaip pasaulio kontekste jam regisi Lietuvos maitinimo įstaigų, p. Šlekys sako „labai gerai“.

„Turime puikiausių restoranų. Pavyzdžiui, visi, kuriuos kūrė Deividas (Praspaliauskas – VŽ), net jam išėjus, išliko geri, – „Lauro lapas“, „Dublis“, taip pat dabartinis jo „Amandus“. Galima vardyti toliau: Liutauro Čepracko „Meet“, paskiau – „Boff“, „Taims“, „Dine“, Kaune yra keturi šeši puikūs restoranai – tarp jų „Uoksas“ ir „Monte Pacis“, Klaipėdoje – Vytautas Samavičius, Utenoje – „Food Lab“, valgėme ten puikius dienos pietus. Paskiau – pora neblogų restoranėlių Anykščiuose, „Šturmų švyturys“ Kintuose ir Vilniuje. Žinau, kad „Nerija“ Nidoje liko puikus restoranas“, – nusijuokia p. Alfredas.

„Apskritai, – priduria pašnekovas, – Lietuvoje yra nuostabu. Antai vasarą su draugais keliavome po Lietuvą – po Telšius, Biržus, Rokiškį, Ilzenbergo dvarą, Latvijos pusėje – ir visur su gidu. Tai buvo netikėta, labai vertinga patirtis.“

Apie lyderį ir komandą

12 metų Islandijoje gyvenanti verslo konsultantė Inga Minelgaitė yra vienintelė užsienietė ir pati jauniausia dėstytoja Islandijos universiteto Verslo ir vadybos fakultete, turinti ilgalaikę sutartį. Lyderystės tyrimams atsidavusi mokslininkė sako, kad lyderystė visų pirma yra kultūrinis fenomenas.

nuotrauka::9

„Pats žodis visose kultūrose suvokiamas taip pat – lyderis yra tas, kuris stovi priekyje ir visus veda bendro rezultato link. Bet kas yra geras lyderis? Į šį klausimą skirtingos kultūros turi skirtingus atsakymus. Gero lyderio apibrėžimas priklausys nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate“, – pasakoja p. Minelgaitė.

Pasak jos, todėl ne visuomet veikia aklai taikomi lyderystės principai, aprašomi populiariose amerikietiškose knygose, – norint būti geru lyderiu, reikia žvelgti ne tik į save, bet ir į kontekstą, kuriame esi: „Jei kam nors turi gebėjimų, imi ir darai. Jei gebėjimų neturi, ieškai, kuo galėtum sekti. Geras lyderis yra ir geras sekėjas, komandos žaidėjas.“

Pasirinkusi gyventi Islandijoje p. Minelgaitė, galima sakyti, tapo Lietuvos ambasadorių komandos žaidėja – ji pasakoja aktyviai skatinanti dviejų tautų verslo ryšius.

„Tempiu čia lietuvius ir pristatau kur tik galiu. Šioje veikloje matau labai daug prasmės“, – sako dėstytoja.

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką magistrantūroje besimokantys p. Minelgaitės studentai nagrinėjo „lean“ sistemos taikymą lietuvių logistikos bendrovėje „Girteka“ – kelis mėnesius studentai mokėsi apie įmonę ir apie Lietuvą, šalies verslo aplinką ir situaciją. Pasak pašnekovės, susidūrimas su kitomis kultūromis praplečia akiratį ir leidžia įžvelgti naujų galimybių, o pažįstant kitą kultūrą, reflektuojant galima geriau suprasti kitus ir save.

„Mes dažnai darome dalykus net nesusimąstydami, kodėl juos darome, ar gerai darome. Suradę kitą perspektyvą, iš didesnio atstumo galime geriau pažinti save. Tiesą sakant, pati taip nesupratau ir Lietuvos, kol iš jos neišvažiavau ir nepamačiau daugelio dalykų iš šalies“, – prisipažįsta p. Minelgaitė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau