LDK valdovų rūmams padovanotas laikrodis, 1638 m. sukurtas Vilniuje

Publikuota: 2019-01-03

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – laikrodžių meistro Johanneso (Hanso) Klasseno 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

LDK Valdovų rūmų muziejaus pranešimu, laikrodžių meistras J. (H.) Klassenas gyveno ir dirbo Vilniuje apie 1638–1655 metus. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad 1655-aisiais kartu su kitais vokiečių kilmės Vilniaus laikrodžių meistrais Jokūbu Gierke (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz) ir Johanu Šaireriu (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer), garsiais auksakaliais ir kitais menininkais bei amatininkais, artėjant Maskvos kariuomenei, paliko Vilnių ir išvyko į Karaliaučių. Ten juos priėmė ir globojo Prūsijos kunigaikštis Friedrichas Wilhelmas (1620?1688).

„Mecenato p. Janutos dovanotas 1638 m. Vilniuje pagamintas stalinis laikrodis yra unikali vertybė. Įrašas jo viduje („Johanes Kllassenn fecit Willna 1638“) neabejotinai rodo, kad šis konkretus laikrodis sukurtas Vilniuje 1638 metais. Kol kas tai vienintelis žinomas šio meistro kūrinys, saugomas Lietuvoje, kaip ir kito Vilniuje kūrusio laikrodžių meistro Johano Šairerio XVII a. I p. sukurtas laikrodis. Abu jie yra Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose ir rodomi Valdovų lobyno ekspozicijoje“, – rašoma pranešime.

Laikrodžiai iš aukcionų

Žinoma, kad J. (H.) Klasseno laikrodis buvo teisėjo Vareno Šepro (Warren Shepro) kolekcijoje, 2001 m. jis parduotas Niujorko (JAV) aukcione „Sotheby’s“. Antrasis žinomas J. (H.) Klasseno laikrodis, pagamintas XVII a. II ketvirtyje, saugomas Lenkijoje, Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje. Trečiasis, datuotas 1652 m., 2010-aisiais buvo parduotas Londono „Bonhams“ aukcione.

LDK Valdovų rūmų pranešimu, dovanotas laikrodis sukurtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1632–1648) Vladislovo Vazos valdymo laikais. Maždaug tuo metu, kai laikrodis buvo sukurtas, valdovas lankėsi Vilniuje. „Kas buvo laikrodžio užsakovas, kol kas nustatyti nepavyko. Ankstyvojo Baroko epochoje kūrusių Vilniaus laikrodininkų (lot. horologifex, lenk. zegarmistrz) klientai minėtu laikotarpiu galėjo būti turtingesni Vilniaus miesto pareigūnai (vaitai, burmistrai ir tarėjai, suolininkai, raštininkai), pirkliai arba amatininkai, tačiau to meto laikrodžiai (ypač aukšto meninio lygio, sukurti garsių meistrų) buvo reta ir labai brangi didikų ir bajorų rezidencijų puošmena.

„Šis, kaip ir J. Šairerio arba J. Gierkės laikrodžiai, be kita ko, labai aiškiai liudija, kad XVI–XVII a. pirmos pusės Vilnius buvo europinio lygio meno ir technikos centras, savo dirbiniais galėjęs konkuruoti su tokiais miestais kaip Niurnbergas, Augsburgas, Praha arba Krokuva. XVII a. vidurio karų su Maskva ir Švedija metu labai daug Vilniuje iki tol sukurtų meno ar technikos vertybių buvo išgrobstyta arba sunaikinta. Todėl šiandien dažnai net sunku įsivaizduoti, koks turtingas buvo šis paveldas. Kiekvienas naujas lituanistinis atradimas ir susigrąžinimas į Lietuvą, kaip ir šis J. (H.) Klaseno laikrodis, leidžia bent iš dalies kompensuoti istorinius praradimus ir adekvačiau įvertinti Vilniaus, kaip svarbaus europinio kultūros ir meno centro, reikšmę iki XVII a. vidurio Maskvos invazijos“, – pranešime cituojamas dr. Vydas Dolinskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius.

Nedrąsi prielaida

Pasak istorikų, keturkampio laikrodžio ciferblate pavaizduotas peizažas – upė, medis ir tolumoje ant kalno stūksanti pilis, taigi, atsižvelgus į faktą, kad laikrodis pagamintas Vilniuje, „galima daryti nedrąsią prielaidą, kad laikrodyje galėtų būti vaizduojama ir Vilniaus Aukštutinė pilis“.

Keturkampis laikrodis visuose kampuose turi kojeles, vaizduojančias plėšraus paukščio kojas, laikančias po rutulį, su paukščio sparnais šonuose. Laikrodžio dėžutė pagaminta iš bronzos ir yra auksuota.

„Anot Aivo Ragausko ir Liberto Klimkos, tyrinėjusių Jokūbo Gierkės biografiją ir šio meistro darbus, XVI a. ? XVIII a. viduryje Europoje (ypač Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje) stalinių laikrodžių mechanizmas dažniausiai būdavo dedamas į kvadratines arba šešiakampes bronzines dėžutes su kojelėmis. Šio tipo laikrodžiai vadinti „kokliniais“ dėl savo panašumo į tuo metu krosnims naudotus koklius. Vėliau, atsiradus skambučiui, tokie laikrodžiai imti vadinti „žadintojais“. Dėl savo formos XVII a. šaltiniuose šio tipo laikrodžiai ne taip patraukliai įvardijami ? „rupūžė”“, – rašoma pranešime.

Mechanizmas muša valandas skambučiu, įtaisytu dėžutės dugne. Atidarius dugno dangtelį, matyti palei vieną iš kraštinių pavaizduotas kartušas, jame išgraviruota meistro signatūra „Johanes Kllassenn“, laikrodžio pagaminimo vieta „fecit Willna“ ir pagaminimo data – 1638.

Ne vienintelė dovana

Pranešama, jog Valdovų rūmams padovanotas 1638 m. Vilniuje kurtas laikrodis – ne vienintelė p. Janutos dovana muziejui. Mecenatas Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga anksčiau dovanojo unikalią vertybę – Lenkijos ir Lietuvos princo Jono Kazimiero Vazos (1609–1672), vėliau tapusio Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1648–1668), portretą, nutapytą garsaus XVII a. olandų kilmės tapytojo ir architekto Peeterio Danckerso de Rij, 1605–1661).

Iš viso per pastaruosius keliolika metų Valdovų rūmų muziejui daugiau kaip pusšimtis dosnių mecenatų, kultūrininkų, kolekcininkų, mokslininkų, taip pat organizacijų padovanojo arba perdavė daugiau kaip 1.500 įvairių vertingų eksponatų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau