Urbanisto veiklos laukas: nuo idėjos iki miesto

Publikuota: 2019-01-01
Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture) įkūrėjai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture) įkūrėjai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Lietuvoje juntamas didelis urbanistinių projektų poreikis, mes dar neturime tradicijos“, – įsitikinę Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ įkūrėjai. Su miestų vizionieriais VŽ šnekėjosi apie strateginį mąstymą kuriant miestus ar atskirus jų rajonus, tokio mąstymo stygių Lietuvoje ir Venecijos architektūros bienalę.

Susitikome joje 2018-ųjų vasarą, į kurią Justina ir Tadas važiavo septintą kartą ir sako, kad „važiuos ir važiuos“ – pamatyti, kuo gyvena pasaulis.

Justina ir Tadas, prieš penkerius metus grįžę į Lietuvą po urbanistikos ir architektūros studijų Nyderlanduose, prestižiniu vadinamame Delfto universitete (Delft University of Technology), Vilniuje įkūrė biurą „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture). Todėl nestebina, kai, kalbai užėjus apie ankstesnių metų bienales, Justina pasakoja, kad didžiausią įspūdį jai paliko vykusi prieš dešimtmetį, kurios tema buvo ateities miestai-megapoliai ir urbanizacija. Vienu iš ryškesnių bienalės prisiminimų jiedu vadina prieš kelerius metus matytą Honkongo projektą apie tenykščių tarnaičių gyvenimą. Jis itin specifinis, būdingas tik tai kultūrai. Honkongas – miestas, kuriame mažiausi ir sykiu brangiausi butai pasaulyje, todėl tarnaitės atskiro kambario neturi. Jų lovos nakčiai išskleidžiamos virtuvėse, voniose ar dar kokiuose kampeliuose. Įprasta, kad šeimininkų namuose jos gyvena kiaurą savaitę, išskyrus sekmadienius, kai visa šeima lieka namuose, o jos privalo išeiti.

Taigi, sekmadieniais į Honkongo gatves pasipila tarnaitės – tūkstančiai moterų ir merginų, kurios viešojoje erdvėje gyvena savo gyvenimą. Jis net pakeičia miesto veidą, nes aikštėse iš kartono lakštų jos pasidaro savo miestelius – ten bendrauja, valgo, lakuojasi nagus, skambina artimiesiems...

Justina pirmą kartą apie tai sužinojo Venecijos architektūros bienalėje, vėliau pamatė savo akimis – buvo proga pamąstyti apie jų ir mūsų kultūrų bei gyvenimo poreikių skirtumus.

Tado teigimu, architektūra yra menas, kuriam būdingi ryškūs praktiniai ir socialiniai aspektai, ir būtent bienalėje tai gali pamatyti labai akivaizdžiai: „Tarkime, Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos šalys parodo, kaip architektas atliko tą patį užsakymą – suprojektavo namą, tačiau socialiniai projekto kontekstai būna labai skirtingi, ir tai – labai įdomu. Manau, tai yra vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių suprasti, kas yra esmė, o kas – mūsų kultūros užgaidos: ką mes mėgstam, ko nemėgstam.“

Ne diktuoti, o nukreipti

Anot Justinos, „Biennale Architettura“, nors vadinama didžiausia ir svarbiausia architektūros paroda pasaulyje, nėra ta vieta, kur formuojamos naujos kryptys ar mados. Labiau – konstatuojanti, kas šiuo metu vyksta architektūros pasaulyje, ar primenanti pamirštas temas. Jeigu nukreipianti, tuomet – per tyrimus, o tyrimų aspektas architektūros bienalėje yra labai svarbus.

Tado manymu, šiandieniame pasaulyje būtų naivu tikėtis, kad kokia nors viena paroda darytų įtaką, nes kasdienis informacijos srautas yra begalinis. Teisingiau būtų kalbėti apie tai, kad bienalėje gali pamatyti aukščiausią amato lygmenį, ir tai yra labai pravartu, ypač jauniems žmonėms: „Savišvieta – itin svarbi. Lietuvoje architektūros mokyklų nėra daug, o čia pamatai plačiausią jų spektrą. Lietuvoje per daug akcentuojama architektūra kaip tokia: tarkime, namas kaip objektas – kaip jis pastatytas, kokios technologijos ir pan. O bienalė parodo, kad tas namas yra gyvas organizmas su savo istorija, jis yra kontekste, jame gyvena žmonės. Tai praplečia akiratį, parodo, kad ne tik forma yra svarbu, skatina pagalvoti ne tik apie architekto amatą, bet ir apie tai, kad savo kūriniu darai įtaką visuomenei.“ Vėlgi, priduria Tadas, kiekviena bienalė siunčia tam tikrus signalus.

Signalas – Kinija

Paklausti, kokių signalų jiems pasiuntė šių metų „Biennale Architettura“, pagrindiniu jiedu vadina Kinijos pakilimą. Anot Tado, nuo 1990-ųjų per 20 metų Kinija tapo branduolinė valstybė ir viena pasaulio galingųjų, o mes iki šiol ją vertiname kaip visų įmanomų kopijų gamintoją.

Pašnekovas sutinka: išties buvo labai ilgas etapas, kai kinai štampavo kopijas, ir štampuoja iki šiol, tačiau per tą laiką jie išvystė savo architektūrinį stilių ir šių metų bienalėje pristatė jį įdomiai ir įtikinamai.

„Jie išmoko derinti tūkstančių metų tradiciją, rankų darbą, vietos medžiagas su šiuolaikinėmis technologijomis – 3D spausdintuvais, parametriniu dizainu ir t. t. Negali nematyti, kaip valstybės pažanga ir kartu atsigręžimas į tradicijas sukūrė kažką naujo – ne konceptualią architektūrą, kokią dažnai išvysi besivystančiuose miestuose, tačiau kontekstualią. Tokią, kuri siekia nustebinti ne dydžiu, aukščiu, pločiu, o mažu geru sprendiniu, gerai integruotu į aplinką“, – aiškina Tadas. Jis pabrėžia, kad fantastika matyti tokius projektus – aukštos architektūrinės kokybės, sukurtus iš puikiai parinktų medžiagų, su tinkamomis jungtimis, ilgaamžius ir t. t.

„Yra kur mums pasitempti, nes Lietuvoje išties labai mažai tokių išdirbtų, išpuoselėtų projektų“, – tvirtina Tadas.

Miestų fantazuotojai

Tikėtina, ilgainiui jų atsiras. Taip, kaip randasi Lietuvoje jaunų urbanistų cechas, telkiantis jėgas ir besivienijantis.

Tadas ir Justina urbanistiniuose konkursuose pradėjo dalyvauti besimokydami Delfto universitete. Jiems sekėsi. Todėl pirmiausia jiedu ir svarstė ir įkurti savo biurą Nyderlanduose, bet grįžo į Lietuvą, nes čia „nearti dirvonai, didesni iššūkiai, įdomiau ir tokių įmonių nėra“. Taip radosi PUPA.

Paprašyti sudėlioti aiškiau, kas yra toji urbanistika, jiedu aiškina, kad iš esmės tai – didesnio mastelio projektai, susiję su miestų dalių – ištisų rajonų, didelių kvartalų – vystymo vizijomis ir strategijomis.

„Fantazuojame, kurdami ateitį, o sykiu strateguojame, kaip savo fantazijas įgyvendinti“, – juokiasi Justina.

Vieną pirmųjų savo lietuviškų projektų jiedu su komanda įgyvendino Klaipėdoje, kai laimėjo miesto savivaldybės skelbtą konkursą turgaus kvartalo vizijai sukurti.

Tadas aiškina, kad tai nebuvo architektūrinė užduotis atnaujinti turgų. Klausimas buvo kitas – kaip iš viso elgtis: palikti ar išgriauti turgaus kvartalą, parduoti ar kurti naują, koks galimas jo ekonominis atsiperkamumas, ar atsinaujinusi vieta Klaipėdos senamiesčiui sukurs socialinį impulsą ir pan.

Urbanistų įsitikinimu, tokie klausimai Lietuvoje labai retai keliami ir sprendžiami – tiesiog nėra tradicijos. Dažniausiai į juos bando atsakyti konsultantai, pačios savivaldybės arba architektai, bet integralų vientisą požiūrį retai kada sutiksi. Todėl užsakymas dažniausiai būna siauras. Pavyzdžiui, sutvarkyti aikštę, bet užsakovui retai kada šauna į galvą pažiūrėti plačiau – gal toje aikštėje reikia ką nors pastatyti, o gal nugriauti, gal perorganizuoti gatves ar pirmiausia įveiklinti aikštę ir tik paskui galvoti apie atnaujinimą.

Kijevo projektas

Tokį požiūrį, – kokią naudą gaus visa miesto dalis, o ne vienas kiemas ar gatvė, – Justina ir Tadas parsivežė iš Nyderlandų, ir jis laviruoja tarp konsultacijų, teisinių ir ekonominių aspektų bei architektūros, nė viena sritis čia nedominuoja.

Vienas iš įdomiausių PUPA projektų – 200 ha parodų teritorijos Kijeve, Ukrainoje, sutvarkymas.

Toji teritorija buvo netvarkyta 50 metų, taigi – nuo gilaus sovietmečio. Dirbdami su ukrainiečių konsultantais, lietuviai urbanistai sukūrė inovacijų kvartalo erdvinę viziją: numatė pastatus, gatves, aikštes.

„Galvojome, kas yra inovacijų kvartalas? Kokių funkcijų jam reikia: universitetų? Startuolių? Kaip žmonės ten gyvens, dirbs, ilsėsis? Toks projektas aiškiai parodo urbanisto spektrą: nuo programų suformavimo, jų ekonominio pagrindimo iki ateities nužvelgimo (šiandien tendencijos tokios, bet turi nuspėti, kokios jos bus ateityje). Kai susidėlioji, kas ir kur turėtų būti: kokios erdvės, pastatai, aukščiai, viešosios erdvės ir t. t., privalai numatyti etapus: nuo ko pradėti ir kuo pabaigti. Pavyzdžiui, kas svarbiau – universitetas ar mokslo muziejus, kurioje vietoje jis turėtų būti ir kokias funkcijas atlikti. Turi sudėlioti viską taip, kad pirmas etapas „išsuktų“ projektą, kitaip nebegausi laukiamo efekto“, – dėsto Tadas. Ne taip seniai jis lankėsi Kijeve ir, sako, buvo labai smagu matyti, kad per trejus metus pagal jų projektą vaizdas ten labai pasikeitė.

Urbanistai Lietuvoje

Anot urbanistų, Lietuvoje juntamas didelis tokio tipo projektų poreikis – būtų galima vardyti konkrečias vietas, kuriose tokie projektai galėtų (ar net turėtų) būti vykdomi.

Vienas pavyzdžių – Vilniaus stoties rajonas, kuriame jungiasi sostinės senamiestis ir Naujininkai ir kur 500 m atstumu sklypų kainos skiriasi penkis kartus: vienoje gatvės pusėje aras žemės kainuoja 50.000, kitoje – 10.000 eurų.

Kai Justina ir Tadas pradėjo dirbti Lietuvoje, urbanistų čia buvo labai mažai. Dabar jų daugėja, urbanistinių projektų randasi daugiau, nes juos daryti ir įgyvendinti yra „tiesiog naudinga“.

Nyderlanduose, kalba pašnekovai, konceptualiajame etape dirbama labai daug, Lietuvoje kol kas teisiškai neįforminta, kad šis etapas yra privalomas. Jis čia tiesiog „nice to have“.

Pasak Tado, konceptualusis lygmuo yra labai svarbus, nes jis leidžia diskutuoti, tai jie darė ir Ukrainoje, ir Klaipėdoje. Neįpareigoja, tačiau skatina šnekėtis įvairias institucijas, ir tai nėra galutinio sprendimo priėmimas, tačiau vienas iš etapų. Baigiantis pokalbiui viltinga gaida apie būsimą urbanistų integraciją į Lietuvos miestų ir miestelių kūrimą, vėl grįžtame į Veneciją. Tadas šypteli: panašaus tipo bienalių pasaulyje vyksta daug. Taip, ši didžiausia ir svarbiausia. Ir žaviausia, nes vyksta Venecijoje: „Bienalė, miestas, aplinka, karštis, spritz’ai, Italija – tai visas paketas, dėl ko ten važiuoji.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau