Urbanisto veiklos laukas: nuo idėjos iki miesto

Publikuota: 2019-01-01
Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture) įkūrėjai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture) įkūrėjai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Lietuvoje juntamas didelis urbanistinių projektų poreikis, mes dar neturime tradicijos“, – įsitikinę Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis, biuro „PUPA – strateginė urbanistika“ įkūrėjai. Su miestų vizionieriais VŽ šnekėjosi apie strateginį mąstymą kuriant miestus ar atskirus jų rajonus, tokio mąstymo stygių Lietuvoje ir Venecijos architektūros bienalę.

Susitikome joje 2018-ųjų vasarą, į kurią Justina ir Tadas važiavo septintą kartą ir sako, kad „važiuos ir važiuos“ – pamatyti, kuo gyvena pasaulis.

Justina ir Tadas, prieš penkerius metus grįžę į Lietuvą po urbanistikos ir architektūros studijų Nyderlanduose, prestižiniu vadinamame Delfto universitete (Delft University of Technology), Vilniuje įkūrė biurą „PUPA – strateginė urbanistika“ (Public Urbanism Personal Architecture). Todėl nestebina, kai, kalbai užėjus apie ankstesnių metų bienales, Justina pasakoja, kad didžiausią įspūdį jai paliko vykusi prieš dešimtmetį, kurios tema buvo ateities miestai-megapoliai ir urbanizacija. Vienu iš ryškesnių bienalės prisiminimų jiedu vadina prieš kelerius metus matytą Honkongo projektą apie tenykščių tarnaičių gyvenimą. Jis itin specifinis, būdingas tik tai kultūrai. Honkongas – miestas, kuriame mažiausi ir sykiu brangiausi butai pasaulyje, todėl tarnaitės atskiro kambario neturi. Jų lovos nakčiai išskleidžiamos virtuvėse, voniose ar dar kokiuose kampeliuose. Įprasta, kad šeimininkų namuose jos gyvena kiaurą savaitę, išskyrus sekmadienius, kai visa šeima lieka namuose, o jos privalo išeiti.

Taigi, sekmadieniais į Honkongo gatves pasipila tarnaitės – tūkstančiai moterų ir merginų, kurios viešojoje erdvėje gyvena savo gyvenimą. Jis net pakeičia miesto veidą, nes aikštėse iš kartono lakštų jos pasidaro savo miestelius – ten bendrauja, valgo, lakuojasi nagus, skambina artimiesiems...

Justina pirmą kartą apie tai sužinojo Venecijos architektūros bienalėje, vėliau pamatė savo akimis – buvo proga pamąstyti apie jų ir mūsų kultūrų bei gyvenimo poreikių skirtumus.

Tado teigimu, architektūra yra menas, kuriam būdingi ryškūs praktiniai ir socialiniai aspektai, ir būtent bienalėje tai gali pamatyti labai akivaizdžiai: „Tarkime, Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos šalys parodo, kaip architektas atliko tą patį užsakymą – suprojektavo namą, tačiau socialiniai projekto kontekstai būna labai skirtingi, ir tai – labai įdomu. Manau, tai yra vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių suprasti, kas yra esmė, o kas – mūsų kultūros užgaidos: ką mes mėgstam, ko nemėgstam.“

Ne diktuoti, o nukreipti

Anot Justinos, „Biennale Architettura“, nors vadinama didžiausia ir svarbiausia architektūros paroda pasaulyje, nėra ta vieta, kur formuojamos naujos kryptys ar mados. Labiau – konstatuojanti, kas šiuo metu vyksta architektūros pasaulyje, ar primenanti pamirštas temas. Jeigu nukreipianti, tuomet – per tyrimus, o tyrimų aspektas architektūros bienalėje yra labai svarbus.

Tado manymu, šiandieniame pasaulyje būtų naivu tikėtis, kad kokia nors viena paroda darytų įtaką, nes kasdienis informacijos srautas yra begalinis. Teisingiau būtų kalbėti apie tai, kad bienalėje gali pamatyti aukščiausią amato lygmenį, ir tai yra labai pravartu, ypač jauniems žmonėms: „Savišvieta – itin svarbi. Lietuvoje architektūros mokyklų nėra daug, o čia pamatai plačiausią jų spektrą. Lietuvoje per daug akcentuojama architektūra kaip tokia: tarkime, namas kaip objektas – kaip jis pastatytas, kokios technologijos ir pan. O bienalė parodo, kad tas namas yra gyvas organizmas su savo istorija, jis yra kontekste, jame gyvena žmonės. Tai praplečia akiratį, parodo, kad ne tik forma yra svarbu, skatina pagalvoti ne tik apie architekto amatą, bet ir apie tai, kad savo kūriniu darai įtaką visuomenei.“ Vėlgi, priduria Tadas, kiekviena bienalė siunčia tam tikrus signalus.

Signalas – Kinija

Paklausti, kokių signalų jiems pasiuntė šių metų „Biennale Architettura“, pagrindiniu jiedu vadina Kinijos pakilimą. Anot Tado, nuo 1990-ųjų per 20 metų Kinija tapo branduolinė valstybė ir viena pasaulio galingųjų, o mes iki šiol ją vertiname kaip visų įmanomų kopijų gamintoją.

Pašnekovas sutinka: išties buvo labai ilgas etapas, kai kinai štampavo kopijas, ir štampuoja iki šiol, tačiau per tą laiką jie išvystė savo architektūrinį stilių ir šių metų bienalėje pristatė jį įdomiai ir įtikinamai.

„Jie išmoko derinti tūkstančių metų tradiciją, rankų darbą, vietos medžiagas su šiuolaikinėmis technologijomis – 3D spausdintuvais, parametriniu dizainu ir t. t. Negali nematyti, kaip valstybės pažanga ir kartu atsigręžimas į tradicijas sukūrė kažką naujo – ne konceptualią architektūrą, kokią dažnai išvysi besivystančiuose miestuose, tačiau kontekstualią. Tokią, kuri siekia nustebinti ne dydžiu, aukščiu, pločiu, o mažu geru sprendiniu, gerai integruotu į aplinką“, – aiškina Tadas. Jis pabrėžia, kad fantastika matyti tokius projektus – aukštos architektūrinės kokybės, sukurtus iš puikiai parinktų medžiagų, su tinkamomis jungtimis, ilgaamžius ir t. t.

„Yra kur mums pasitempti, nes Lietuvoje išties labai mažai tokių išdirbtų, išpuoselėtų projektų“, – tvirtina Tadas.

Miestų fantazuotojai

Tikėtina, ilgainiui jų atsiras. Taip, kaip randasi Lietuvoje jaunų urbanistų cechas, telkiantis jėgas ir besivienijantis.

Tadas ir Justina urbanistiniuose konkursuose pradėjo dalyvauti besimokydami Delfto universitete. Jiems sekėsi. Todėl pirmiausia jiedu ir svarstė ir įkurti savo biurą Nyderlanduose, bet grįžo į Lietuvą, nes čia „nearti dirvonai, didesni iššūkiai, įdomiau ir tokių įmonių nėra“. Taip radosi PUPA.

Paprašyti sudėlioti aiškiau, kas yra toji urbanistika, jiedu aiškina, kad iš esmės tai – didesnio mastelio projektai, susiję su miestų dalių – ištisų rajonų, didelių kvartalų – vystymo vizijomis ir strategijomis.

„Fantazuojame, kurdami ateitį, o sykiu strateguojame, kaip savo fantazijas įgyvendinti“, – juokiasi Justina.

Vieną pirmųjų savo lietuviškų projektų jiedu su komanda įgyvendino Klaipėdoje, kai laimėjo miesto savivaldybės skelbtą konkursą turgaus kvartalo vizijai sukurti.

Tadas aiškina, kad tai nebuvo architektūrinė užduotis atnaujinti turgų. Klausimas buvo kitas – kaip iš viso elgtis: palikti ar išgriauti turgaus kvartalą, parduoti ar kurti naują, koks galimas jo ekonominis atsiperkamumas, ar atsinaujinusi vieta Klaipėdos senamiesčiui sukurs socialinį impulsą ir pan.

Urbanistų įsitikinimu, tokie klausimai Lietuvoje labai retai keliami ir sprendžiami – tiesiog nėra tradicijos. Dažniausiai į juos bando atsakyti konsultantai, pačios savivaldybės arba architektai, bet integralų vientisą požiūrį retai kada sutiksi. Todėl užsakymas dažniausiai būna siauras. Pavyzdžiui, sutvarkyti aikštę, bet užsakovui retai kada šauna į galvą pažiūrėti plačiau – gal toje aikštėje reikia ką nors pastatyti, o gal nugriauti, gal perorganizuoti gatves ar pirmiausia įveiklinti aikštę ir tik paskui galvoti apie atnaujinimą.

Kijevo projektas

Tokį požiūrį, – kokią naudą gaus visa miesto dalis, o ne vienas kiemas ar gatvė, – Justina ir Tadas parsivežė iš Nyderlandų, ir jis laviruoja tarp konsultacijų, teisinių ir ekonominių aspektų bei architektūros, nė viena sritis čia nedominuoja.

Vienas iš įdomiausių PUPA projektų – 200 ha parodų teritorijos Kijeve, Ukrainoje, sutvarkymas.

Toji teritorija buvo netvarkyta 50 metų, taigi – nuo gilaus sovietmečio. Dirbdami su ukrainiečių konsultantais, lietuviai urbanistai sukūrė inovacijų kvartalo erdvinę viziją: numatė pastatus, gatves, aikštes.

„Galvojome, kas yra inovacijų kvartalas? Kokių funkcijų jam reikia: universitetų? Startuolių? Kaip žmonės ten gyvens, dirbs, ilsėsis? Toks projektas aiškiai parodo urbanisto spektrą: nuo programų suformavimo, jų ekonominio pagrindimo iki ateities nužvelgimo (šiandien tendencijos tokios, bet turi nuspėti, kokios jos bus ateityje). Kai susidėlioji, kas ir kur turėtų būti: kokios erdvės, pastatai, aukščiai, viešosios erdvės ir t. t., privalai numatyti etapus: nuo ko pradėti ir kuo pabaigti. Pavyzdžiui, kas svarbiau – universitetas ar mokslo muziejus, kurioje vietoje jis turėtų būti ir kokias funkcijas atlikti. Turi sudėlioti viską taip, kad pirmas etapas „išsuktų“ projektą, kitaip nebegausi laukiamo efekto“, – dėsto Tadas. Ne taip seniai jis lankėsi Kijeve ir, sako, buvo labai smagu matyti, kad per trejus metus pagal jų projektą vaizdas ten labai pasikeitė.

Urbanistai Lietuvoje

Anot urbanistų, Lietuvoje juntamas didelis tokio tipo projektų poreikis – būtų galima vardyti konkrečias vietas, kuriose tokie projektai galėtų (ar net turėtų) būti vykdomi.

Vienas pavyzdžių – Vilniaus stoties rajonas, kuriame jungiasi sostinės senamiestis ir Naujininkai ir kur 500 m atstumu sklypų kainos skiriasi penkis kartus: vienoje gatvės pusėje aras žemės kainuoja 50.000, kitoje – 10.000 eurų.

Kai Justina ir Tadas pradėjo dirbti Lietuvoje, urbanistų čia buvo labai mažai. Dabar jų daugėja, urbanistinių projektų randasi daugiau, nes juos daryti ir įgyvendinti yra „tiesiog naudinga“.

Nyderlanduose, kalba pašnekovai, konceptualiajame etape dirbama labai daug, Lietuvoje kol kas teisiškai neįforminta, kad šis etapas yra privalomas. Jis čia tiesiog „nice to have“.

Pasak Tado, konceptualusis lygmuo yra labai svarbus, nes jis leidžia diskutuoti, tai jie darė ir Ukrainoje, ir Klaipėdoje. Neįpareigoja, tačiau skatina šnekėtis įvairias institucijas, ir tai nėra galutinio sprendimo priėmimas, tačiau vienas iš etapų. Baigiantis pokalbiui viltinga gaida apie būsimą urbanistų integraciją į Lietuvos miestų ir miestelių kūrimą, vėl grįžtame į Veneciją. Tadas šypteli: panašaus tipo bienalių pasaulyje vyksta daug. Taip, ši didžiausia ir svarbiausia. Ir žaviausia, nes vyksta Venecijoje: „Bienalė, miestas, aplinka, karštis, spritz’ai, Italija – tai visas paketas, dėl ko ten važiuoji.“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Apollo 11“ misija ligi šiol vadinama ir didžiausiu melu, ir pasididžiavimo šaltiniu 13

Pastarosiomis dienomis pasaulis prisimena 1969 m. liepos 20-ąją, kai Mėnulio paviršių pirmąsyk palietė...

Laisvalaikis
2019.07.22
„Palmių aliejaus prakeiksmas“ MO muziejuje 10

Vilniuje, MO muziejuje, iki liepos 26 d. rodomas Viktorijos Mickutės virtualios realybės filmas „Palmių...

Laisvalaikis
2019.07.22
Iliustruotoji istorija: Churchillio „angelai“ padegė Europą 3

Dar antrojo pasaulinio karo pradžioje britų kariškiai laikėsi nuomonės, kad vykstant karui steigti...

Laisvalaikis
2019.07.21
Iliustruotoji istorija: Stalino budelis nužudė milijonus 14

Josifo Stalino užmiesčio namas skendi nakties tamsoje, kai 1953 m. kovo 2 d. juodas limuzinas sustoja...

Laisvalaikis
2019.07.20
Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Verslumo guru L. Farrellas: dar neturėjome tiek galimybių imtis verslo Premium

„Dar niekada neturėjome tiek galimybių imtis verslo. Verslumo taisyklės yra universalios, bėda ta, kad dažnai...

Laisvalaikis
2019.07.19
Paroda: A. Sutkaus fotografijos Kaune

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda „Pro memoria“, kurioje –...

Laisvalaikis
2019.07.18
Paskelbti mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai

Už reikšmingus tarptautinius mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva užsienyje dirbantiems...

Laisvalaikis
2019.07.18
 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna 9

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Statyba ir NT
2019.07.18
Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 3

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 22

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 11

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 7

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau