Įsimintiniausi kultūros įvykiai Lietuvoje 2018-aisiais

Publikuota: 2018-12-30
MO muziejuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
MO muziejuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Išskirti įsimintiniausius, ryškiausius 2018-ųjų kultūros ir visuomeninius įvykius kur kas kebliau, nei, tarkime, sparčiausiai augusias prekybos įmones, – čia pelnų nesuskaičiuosi. Juolab rikiuoti juos galima pasitelkus įvairius kriterijus. Šiuo atveju, VŽ pasirinko įvykio reikšmės ir tęstinumo aspektą.

Pirmiausia – Lietuva šiemet šventė Nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį, su juo susiję daugybė iniciatyvų Lietuvos miestuose, miesteliuose, kaimuose. Viena gražiausių – per šventes savo namų languose, balkonuose, prie durų ir kitose galimose vietose iškelti trispalvę. Akivaizdu, jog ši kukli idėja sulauks galingo tęstinio atgarsio.

MO metai

2018-uosius neabejotinai galima pavadinti „metais, kai buvo atidarytas MO muziejus“, didžiausia privati investicija į kultūrą per 28-erius mūsų Nepriklausomybės metus.

Mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų šeimos dovana Lietuvai ir visuomenei – 5.000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija, kurią sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų, ir garsiojo Danielio Libeskindo architektų biuro suprojektuotas pastatas Vilniaus senamiesčio prieigose. Pasak habil. dr. prof. Viktoro Butkaus, skaičiuojant kolekcijos, žemės, projekto, statybų, rinkodaros ir visas kitas kainas, į MO muziejų investuota apie 20 mln. Eur asmeninių lėšų.

2018 m. rugpjūtį Vilniuje, Užupio rajone, buvo atidaryta dar viena privati galerija – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, jame pristatoma advokato, kolekcininko Rolando Valiūno kartu su „Ellex Va­liu­nas“ partneriais 25-erius metus kaupta meno kūrinių kolekcija. Galerijos atidarymas buvo privatus, kaip ir jos lankymas, – į galeriją pateksi tik iš anksto susitaręs.

Kaip ir p. Butkų, ši kolekcija vadinama viena iš reikšmingiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje. Ją sudaro 7.000 eksponatų, tarp jų – skulptūros, tapyba, senieji LDK ir Lenkijos žemėlapiai, istorinė grafika, lituanistinės knygos ir kiti spaudiniai, išleisti iki 1905 m. ir susiję su Lietuva platesniame kontekste.

Popiežiaus vizitas

Popiežius Pranciškus Lietuvoje viešėjo rugsė­jo 22, 23 dienomis. Skai­čiuo­jama, jog Bažnyčia, valstybė, verslas, fiziniai asmenys bei įvairūs fondai šv. Tėvo vizitui skyrė per 2,2 mln. Eur. Be abejo, pinigai svarbu, tačiau šiuo atveju įvykio reikšmės jais neišmatuosi. Arkivyskupas Gintaras Grušas tomis dienomis sakė, jog dvasia, sklandžiusi susitikimuose su šv. Tėvu, jam priminė Sąjūdžio laikus.

nuotrauka::1

Vizito transliacijas stebėjo per 1,1 mln. Lietuvos žmonių, apie 200.000 dalyvavo susitikimuose su Pranciškumi Vilniuje ir Kaune. Popiežiaus apsilankymas neabejotinai turėjo gilesnę religinę ir politinę prasmę, o jo mintis svarstė ne vien tikinčiųjų bendruomenė. Klausimas, kiek gebėjome įsiklausyti į popiežiaus žodžius.

Eimunto Nekrošiaus netektis

Ryškiausias teatrinio gyvenimo įvykis, deja, pažymėtas netekties ženklu.

nuotrauka::2

Lapkričio 20 d. mirusio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952 m. lapkričio 21 d.– 2018 m. lapkričio 20 d.) indėlį į Lietuvos ir Europos teatro istoriją – buvusią, esamą, būsimą – sunku pervertinti.

Paminklų paradas

2018-ieji įsimins ir kaip paminklų – pastatytų ir nepastatytų – metai. Jeigu bū­tų renkami klampiausi vals­tybės projektai, Vilniaus Lu­kiškių aikštė neabejotinai atsidurtų pirmajame trejete: nuo 1999 m. įvyko aštuoni aikštės rekonstravimo projektų ir monumento idėjos konkursai, jau kainavę milijonus.

Kai praėjusių metų lapkritį po visuomenės balsavimo internetu ir ekspertų įvertinimo buvo paskelbtas sostinės Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtojas – Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais, ir numatyta jo atidarymo data – 2018 gruodžio 1-oji, atrodė, kad po 20-ies metų finišo juostelė pagaliau bus pasiekta. Tačiau prireikė vos dienos, kad prasidėtų protestai, teismai, institucijų trukdžiai, ir visko gali būti, kad projektas bus eilinį kartą numarintas.

Į Lukiškių aikštės erdves pretendavusį kitą paminklą – „Laisvės karį“, priglaudė Kaunas. Kaip sakė miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tai buvo „pati geriausia dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai“.

Būtina paminėti kitą ilgametį projektą – paminklą dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje, kuriam ilgus metus stigo ir vietos, ir idėjos. Dabar priešais Nacionalinę filharmoniją stovinti tautos patriarcho stovyla akių ir nebadytų, jei ne pačios aikštės „sutvarkymas“: nuo vieno iki kito pakraščio ją išklojus plytelėmis, aikštė tapo dar viena bedvase, beveide, „euroremontine“ miesto erdve. Kyla klausimas, kokia jos funkcija. Ir palengvėjimo atodūsis dėl neįvykdytos vyriausybės programos valstybės atkūrimo šimtmečiui pastatyti 26 paminklus.

Kino metai

2018-uosius galima vadinti Lietuvos dokumentinio kino puokštės sužydėjimu. Be abejo, lietuviška dokumentika neatsirado plyname lauke, ir tai puikiausiai ilistruoja režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Laiko tiltai“, sukurtas su latvių režisiere Kristine Briede, ir Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ lapkritį paskelbtas geriausiu metų filmu. „Laiko tiltai“ pasakoja apie poetinio dokumentinio kino atsiradimą Baltijos šalyse, jo herojai – garsiausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos sovietmečio dokumentikos meistrai, jų filmų kadrai ir herojai. Žiūrėdamas šį filmą nesistebi šių metų lietuviško dokumentinio kino hitais – Mindaugo Survilos „Sengire“, parodyta gal 30-yje pasaulio filmų festivalių ir tapusia žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos kino istorijoje. Arba 2017 m. baigtu kurti, o 2018 m. lietuviškuose ekranuose pradėtu rodyti Arūno Matelio filmu „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, atstovausiančiu Lietuvą „Oskaro“ rinkimuose užsienio filmų kategorijoje. Ir tai tikrai ne visi filmai, keliantys lietuvišką dokumentiką iki paties aukščiausio lygmens.

Daiktų istorijos

Dėmesio vertų parodų šiemet buvo daug. Valstybės šimtmetį bene labiausiai permąstė „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), papasakojusi mums apie svarbiausius lietuviško dizaino objektus ir gana kuklią, bet įdomią jų kūrimo istoriją.

nuotrauka::3

„Daiktų istorijas“ lydėjo unikali paroda „Lietuva. Lon­donas. 1968. Lietuviško di­zaino odisėja“ ir valstybingumo pradžią įvaizdinanti „Op­timizmo architektūra. Kau­no fenomenas 1918–1940“ (keliaujanti paroda ir leidinys), abi jos vyko taip pat NDG.

Festivalis „Gaida“

Lietuvoje vyksta daug gerų ir labai gerų festivalių. Iš pastarųjų išskirčiau aktualiosios muzikos festivalį „Gaida“, kurio programa nepaliauja stebinti metai iš metų. Atrodo, kur dar toliau, o „Gaidos“ rengėjai vis atranda galimybių kopti aukštyn.

nuotrauka::4

Šiemet festivalio viršūnės buvo pasaulinė garsenybė trimitininkas Markusas Stock­hausenas, amerikiečių dainininkė Laurie Anderson, legendiniu vadinamas amerikiečių menininkas Phillas Niblockas ir kiti, plačiajai publikai nežinomos, tačiau šiuolaikinės muzikos pasaulyje itin ryškios asmenybės.

Paveldosauginis nihilizmas

Nei šis, nei tas virkauti tarpušvenčiu, tačiau skaičiuojant įsimintiniausius įvykius negalima nepaminėti paveldosauginio nihilizmo, ilgiems metams paliksiančio ryškų (arba neištrinamą) pėdsaką ir visuomenės sąmonėje, ir miestų veiduose.

Kalbant apie Vilnių, to­kiu reiškiniu pavadinčiau UNESCO saugomame Vil­niaus senamiestyje perstatytų Pacų rūmų aukštingumą ir jų „euroremontą“, NT proveržį Misionierių ansamblio kalvoje, projektą Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios pašonėje, Reformatų skvero reikalus ir kt.

#metoo ir kiti purslai

Savo pėdsaką šiais metais neabejotinai paliko #metoo skandalas, ryškiausiai išsiveržęs po Vilniaus dailės akademijos stogu.

Prie purslų priskirtinas ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonnson atleidimas iš pareigų. Tikrosios jo priežastys iki galo liko neaiškios, tačiau kultūros lauko ši rokiruotė per daug nenuliūdino. Priešingai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10
NASA išrinko 3 geriausius Marso buveinių projektus 4

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA išrinko tris konkurso „3D-Printed Habitat Challenge“ finalininkus, kurių...

Laisvalaikis
2019.04.09
Naujas vartojimo standartas – gyvenimas be atliekų Premium 5

Ar galite pasakyti, kokį nešiojamąjį kompiuterį įsigijęs padarysiu mažiau žalos aplinkai? Kaip rinkti šunų...

Laisvalaikis
2019.04.08
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
Pakalbėkim apie meną: apgaulingos Meliuzinos vilionės

„Lewben Art Foundation“ (LAF) rubrikoje „Savas kambarys“ šį kartą pristatoma menininkė Laisvydė Šalčiūtė ir...

Laisvalaikis
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau