Didžiausi 2018-aisiais rasti lobiai

FOTOGALERIJA Didžiausi 2018-aisiais rasti lobiai (10 nuotr.)

Pompėjos sodas.

Pompėjos miesto, kurį 79 m. palaidojo išsiveržęs Vezuvijus, liekanas archeologai aptiko dar XVIII a., tačiau iki šiol ugnikalnio pražudytame mieste pavyksta rasti vis naujų artefaktų. Spalį mažai ištirtoje miesto dalyje mokslininkai aptiko „užburtąjį sodą“. Sodas kažkada vešėjo namo kieme, jį supo spalvingos, fantastinių gyvūnų freskos. Anot tyrinėtojų, sodas, kuris tikriausiai buvo atidžiai puoselėjamas, buvo pašvęstas larams – laukus ir namus saugojusioms romėnų dievybėms. Dalis namo, kurio kieme yra užburtasis sodas, buvo atkasta maždaug prieš šimtą metų, tačiau iki šiol nebuvo tyrinėta.

Romos monetų lobis.

Rugsėjį šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso monetų, menančių Romos imperijos laikus. Monetos rastos moliniame inde. Ant jų išgraviruoti imperatorių Honorijaus, Valentiniano III-ojo, Leono I-ojo, Antonijaus ir Libijaus Severo atvaizdai, todėl jos negali būti nukaltos anksčiau kaip 474 m. Tame pačiame inde rastas ir aukso luitas. Be to, netoli šios vietos anksčiau aptikta kitų archeologinių radinių.

Kaip rašė VŽ, numizmatė Maria Grazia Facchinetti mano, kad žmogus, kuris teatro rūsyje užkasė lobį, tikėjosi, jog prireikus ar iškilus pavojui galės jį pasiimti.

„Monetos buvo susuktos į popierių, panašiai kaip šiais laikais jos laikomos bankuose. Todėl darome prielaidą, kad tikrasis savininkas tikriausiai buvo ne privatus asmuo, o viešasis ar indėlių bankas“, - sakė specialistė.

Seniausias gyvūno piešinys.

Borneo saloje 2018 m. buvo aptiktas piešinys, vaizduojantis karvę primenantį gyvūną – tikriausiai dykaragių šeimos žinduolį bantengą, kurie Indonezijoje paplitę iki šių dienų. Mokslininkai mano, kad piešinys buvo nupieštas bent prieš 40.000 metų ir laiko jį pirmuoju kūriniu, kuris vaizduoja ne abstrakčias formas, o konkretų, gamtoje egzistuojantį objektą.

Urvų labirinte, išsirangusiame tolimuose kalnuose Rytų Kalimantane, pietinėje Borneo salos dalyje, aptikta tūkstančiai gyvūnų, simbolių ir įvairių ženklų piešinių bei rankų antspaudų.

Teniso kamuoliuko dydžio deimantas.

Sausį Jungtinės Karalystės bendrovė „Gem Diamonds“ Lesote iškasė 910 karatų deimantą. Radinio, kuris buvo pavadintas „Lesoto legenda“ dėka, kompanijos akcijų vertė iškart ūgtelėjo 15%. Kovą deimantas Antverpene buvo parduotas už 31 mln. GBP, kas jį įsigijo, neatskleidžiama. Teigiama, kad tai – penktas didžiausias kada nors pasaulyje rastas brangakmenio vertės deimantas.

5.655 karatų smaragdas.

Spalio 2 d. Zambijoje iškastas 1,1 kg sveriantis itin skaidrus brangakmenis jau lapkritį Singapūro aukcione parduotas už 28,4 mln. USD. „Liūtu“ (vietine bemba kalba – „Inkalamu“) pavadintas akmuo nėra didžiausias „Gemfields“ kompanijos aptiktas mineralas; 2010 m. jai pavyko aptikti 6.225 karatų smaragdą, kuris dėl savo dydžio buvo pavadintas „drambliu“.

Peliuko Mikio pirmtakas.

Manyta, kad vienas pirmųjų Walto Disney‘aus filmukų – 1928 m. sukurtas „Neck n‘ Neck“ – buvo prarastas amžiams, kol straipsnio apie šį dingusį „Disney“ kūrinį šiemet nepaskaitė Yasushi Watanabe, kolekcininkas ir animacijos istorikas iš Japonijos. Tada jis suprato, kad prieš 70 metų už 4.40 USD pats įsigijo prarastąjį animacijos kūrinį, kuriame vaizduojamas Triušis Oswaldas, peliuko Mikio pirmtakas. Osvaldas – geraširdis, tačiau išdykęs triušis, buvo pirmasis Walto Disney‘aus sukurtas personažas, kuriam labai patiko nuotykiai, tačiau jų ieškodamas beveik visada prisivirdavo košės. Osvaldas taip pat buvo pirmasis animacinis personažas, ne tik krėtęs išdaigas, bet ir pasižymėjęs konkrečiomis charakterio savybėmis.

Ponas Watanabe susisiekė su „Disney“ kompanija ir mielai sutiko, kad būtų padaryta jo turimos juostos kopijų.

Dorotės raudonieji bateliai.

Trylika metų JAV Federalinis tyrimų biuras ieškojo vienos iš keturių rubino spalvos batelių porų, kuriuos 1939 m. filme „Ozo šalies burtininkas“ (1939 m.) avėjo pagrindinė veikėja Dorotė. Bateliai ilgus metus buvo eksponuojami Dorotę vaidinusios aktorės Judy Garland gimtojo miesto Grand Rapidso (Minesota) muziejuje, kai staiga 2005 m. buvo pavogti. Policija jau tuomet žinojo, kad batelius bus mėginta parduoti juodojoje rinkoje, tačiau daugiau informacijos apie vagį ar batelius jiems nepavyko gauti iki pat 2017 m. kai į batelius apdraudusią kompaniją kreipėsi asmuo, žinantis, kur juos rasti. Po slaptos operacijos šių metu rugpjūtį 5 mln. USD vertės apavą pavyko aptikti Mineapolyje. Vis dėlto, vagis iki šiol nėra rastas.

Viktorijos laikų „Titanikas“.

Sausį kompanijų „Blue Water Ventures International“ ir „Endurance Exploration Group“ narai netoli Šiaurės Karolinos valstijos krantų aptiko garlaivio liekanas. Nustatyta, kad tai – 1838 m. nuskendęs prabangus garlaivis „Pulaski“. Birželio 14 d. laivas plaukė iš Savanos miesto Džordžijoje į Baltimorę Merilende, kai apie 23 val., sprogo boileris ir „Pulaski“ per 45 min. nugrimzdo į jūros dugną, nusinešdamas 128 žmonių gyvybes. 59 keleiviams ir įgulos nariams pavyko išsigelbėti, jie saugiai pasiekė krantą, iki kurio buvo likę vos 30 mylių.

„Pulaski“ buvo laikomas XIX a. „Titaniku“; juo plaukė daugybė turtingų to metų žmonių, gabenta nemažai turto. Laivo liekanas aptikusiems narams, pavyko rasti aukso koljė, auksinį kišeninį laikrodį, daugybė sidabro monetų.

Karaliaus Mėlyndančio turtai.

Balandžio mėn. archeologijos entuziastas Rene Shoenas ir jo trylikametis mokinys Luca Malaschnichenko su metalo detektoriumi vaikščiojo po Riugeno salą Vokietijoje, kai netikėtai po žeme aptiko lobį – krūvą monetų, perlų, žiedų, vėrinių ir kitų juvelyrinių dirbinių. Mokslininkai mano, kad šis lobis priklausė danų karaliui Haraldui Mėlyndančiui. Vikingų karalius valdė X a., jam pavyko suvienyti Daniją ir Norvegiją. Įdomu, kad jo istorijos įkvėpta „Intel“ savo mažo nuotolio belaidę technologiją „Bluetooth“ pavadino šio valdovo garbei.

Dunojaus auksas.

Šiemet Europą kankinusi sausra pridarė daug žalos žemdirbiams, tačiau archeologai ja džiaugėsi: išdžiūvus upių vagoms ar rekordiškai nukritus jų vandens lygiui, pavyko aptikti senų griuvėsių, sodų, gyvenviečių liekanų. Pavyzdžiui, išsekusio Dunojaus vagą prie Vengrijos Erdo miesto kasinėję archeologai atrado senovinių kardų, iečių, patrankų sviedinių ir tūkstančius aukso monetų, kurios upės dugne nusėdo XVIII a., nuskendus pirklių laivui.