Kodėl tikime stebuklais

Publikuota: 2018-12-24
Iš kartos į kartą dažniausiai perduodami tie pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kurie yra minimaliai prieštaringi. T.y, kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški. Tony Gentile („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Iš kartos į kartą dažniausiai perduodami tie pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kurie yra minimaliai prieštaringi. T.y, kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški. Tony Gentile („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Jeanas Claude‘as Junckeris rugsėjį viešai kalbėjo, kad Europos sąjungai ir Jungtinei karalystei norint susitarti dėl „Brexit“ prireiks stebuklo. Naujausių apklausų duomenimis, stebuklais tiki ir trys iš penkių britų. O kas jiems belieka, paklausite?  Lieka galimybė netikėti. Bet, nepaisant jos, kartais vis tiek pasirenkame tikėti tuo, kas logiškai atrodo neįmanoma.

Vieną naktį per metus vaikai nekantriai laukia raudonai apsirengusio, pagyvenusio vyriškio, kad šis, neteisėtai patekęs į namus, po egle paliktų dovanų. Paaugę suprantame, kad šis mistinis Kalėdų stebuklas tėra gerai organizuota, reklamų siužetais ir suaugusiųjų pasakojimais apglaistyta sutartinė apgavystė. Per Kalėdas tikintieji švenčia didžiausią viešai pripažįstamą ir Biblijoje aprašytą stebuklą – nekaltai mergelei Marijai gimė sūnus Jėzus. Stebuklingo gimimo mitų yra ne tik krikščionybėje. Pavyzdžiui pagrindinis Sanskrito epo Mahabharatos veikėjas Karna taip pat esą gimė nekaltai mergelei Kunti iš saulės dievo Sūrjos. Pasakojama, kad ir budizmo pradininkas Buda gimęs neįprastu būdu – iš motinos šono, kai šį stovėjo įsikibusi į medžio šaką. Vos užgimęs jis žengė septynis žingsnius ir tose vietose, kur Budos kojos palietė žemę, ūmai pražydo lotosai. Gimstantį islamo pranašą Mahometą gaubė ryški šviesa, o kinų filosofas Laozi, pasakojama, gimė jau suaugęs, su žila barzda.

Prieš gamtą

Pasak škotų filosofo Davido Hume‘o,  stebuklas yra gamtos dėsnių pažeidimas.

„Pavyzdžiui, tai, kad Jėzus gimė nekaltai mergelei, laikoma stebuklu, nes nepažeidus biologijos dėsnių, nekalta moteris vaiko pagimdyti negali“, – aiškina p. Nagasawa.

Vis dėlto, tikėjimas tuo, kas atrodo neįmanoma, nėra tokia reta išimtis. Birmingamo universiteto filosofijos profesorius Yujinas Nagasawa, kuris tyrinėja stebuklus skirtingose kultūrose, pasakoja, kad be jų neapsieita nė viename pasaulio krašte, nė vienu istoriniu laikotarpiu.

„Dauguma žmonių net dabar, pažangiajame XXI amžiuje, tiki stebuklais. Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos duomenimis, 77% žmonių pritaria teiginiui, kad yra dalykų, kurių mokslas ar logika negali paaiškinti“, – konstatuoja profesorius.

Neseniai mokslininkai apklausė beveik 36.000 amerikiečių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 70 m. Žurnale „Psychology Today“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad stebuklais tiki 78% jaunesnių kaip 30 metų amžiaus žmonių ir 79% vyresnių negu 30 metų amžiaus žmonių. Iš tų, kurie teigė priklausantys vienai ar kitai religijai, stebuklais sake tikintys 83% apklaustųjų. Taip pat jais tiki 55% tų žmonių, kurie pripažino neturintys jokių religinių įsitikinimų. Anot tyrimo, daugiausia stebuklais tiki protestantai ir katalikai – 80% šių religinių pakraipų atstovų apklausoje pripažino jais tikintys.

Amerikos mokslininkai paklausė ir gydytojų nuomonės apie stebuklus. Apklausus 1.100 gydytojų paaiškėjo, kad 74% jų mano su stebuklais susidūrę praeityje, o 73% tiki, kad jie vyksta dabar ir nėra vien praeities reliktas.

Tačiau kodėl tiek daug žmonių tiki tuo, kas moksliškai atrodo neteisinga?

Minimaliai prieštaringi

Ponas Nagasawa pasakoja, kad žmogus nuo ankstyvos vaikystės vadovaujasi kognityviniais gebėjimais, kurie leidžia aptikti ir „nustatyti“ natūralių gamtos dėsnių pažeidimus. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu, mokslininkai 2,5 mėnesių vaikams rodė, kaip žaislai, pažeisdami natūralius gamtos dėsnius, „teleportuojasi“ iš vienos vietos į kitą. Vaikams būdavo sunku tuo patikėti ir jie kaskart nustebdavo. Kai kurie psichologai mano, kad tokios patirtys vaikams naudingos – susidūrę su lūkesčio neatitinkančia realybe, jie nuo kūdikystės mokosi ieškoti informacijos ir pažinti pasaulį.

Kiti mokslininkai teigia, kad tokie plačiai paplitę pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kaip Jėzaus gimimas ar atvejis, kai jis vandenį pavertė vynu, turi vieną bendrą savybę. Jie yra minimaliai prieštaringi, t.y., kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški, todėl yra perduodami iš kartos į kartą. Jie patraukia dėmesį ir priverčia susimąstyti, tačiau nesiūlo apkrauti smegenų mąstant apie sudėtingas koncepcijas.

Ledų iliuzija

Anot p. Nagasawos, vis daugiau tyrimų patvirtina hipotezę, kad stebuklais visuomenėje plačiai tikima todėl, kad mūsų smegenys nori jais tikėti. Visgi, tai nereiškia, kad negalima pasitikėti nė vienu pranešimu apie įvykusį stebuklą.

„Kalbėkime paralelėmis. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad psichologai nustatė, jog saldumynus mėgstantys žmonės dažnai savo šaldikliuose mato ledų iliuziją. Tai nereiškia, kad kaskart, kai šaldiklyje jie pamato ledus, tai bus iliuzija – kartais ledai gali būti tikri. Panašiai mokslininkai aiškina tikėjimą stebuklais: mūsų pasaulio suvokimas toks, kad Jėzaus gimimą iš nekaltos mergelės laikome stebuklu, tačiau tai nereiškia, kad taip iš tiesų negalėjo įvykti, – lygina profesorius.

Minėtas filosofas Hume‘as teigia, kad nepaisant to, įrodymų, jog įvyko stebuklas, niekada nepavyks surinkti daugiau, negu įrodymų, jog jis negalėjo įvykti nepažeidus gamtos dėsnių. Filosofas daro išvadą, kad dėl šios priežasties tikėti stebuklais – neracionalu. Britų biologas bei garsus ateistas Richardas Dawkinsas sako, kad paskutinįkart išsilavinęs žmogus pripažinti, kad tiki stebuklais, galėjo XIX amžiuje, vėliau tokie pareiškimai prišaukdavo vien gėdą.

Tačiau p. Nagasawa su jais nesutinka.

„Gamtos dėsniai nėra matematiškai apskaičiuotos ar konceptualios tiesos, todėl tikėdami stebuklais iš esmės jiems neprieštaraujame“, – sako profesorius.

Anot jo, galiausiai kiekvienas renkamės, kas mums yra stebuklas. Vaikams tai – dovanos po egle, katalikams – Jėzaus gimimas, ES ir Jungtinė Karalystė vis dar laukia savojo.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 1

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 8

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10
NASA išrinko 3 geriausius Marso buveinių projektus 4

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA išrinko tris konkurso „3D-Printed Habitat Challenge“ finalininkus, kurių...

Laisvalaikis
2019.04.09
Naujas vartojimo standartas – gyvenimas be atliekų Premium 5

Ar galite pasakyti, kokį nešiojamąjį kompiuterį įsigijęs padarysiu mažiau žalos aplinkai? Kaip rinkti šunų...

Laisvalaikis
2019.04.08
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
Pakalbėkim apie meną: apgaulingos Meliuzinos vilionės

„Lewben Art Foundation“ (LAF) rubrikoje „Savas kambarys“ šį kartą pristatoma menininkė Laisvydė Šalčiūtė ir...

Laisvalaikis
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07
Kūrybiškai derlingi metai būna kartą gyvenime 1

Mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus gyvenime yra trumpas laikotarpis, kai jis gali sugalvoti pačius...

Laisvalaikis
2019.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau