Kodėl tikime stebuklais

Publikuota: 2018-12-24
Iš kartos į kartą dažniausiai perduodami tie pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kurie yra minimaliai prieštaringi. T.y, kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški. Tony Gentile („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Iš kartos į kartą dažniausiai perduodami tie pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kurie yra minimaliai prieštaringi. T.y, kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški. Tony Gentile („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Jeanas Claude‘as Junckeris rugsėjį viešai kalbėjo, kad Europos sąjungai ir Jungtinei karalystei norint susitarti dėl „Brexit“ prireiks stebuklo. Naujausių apklausų duomenimis, stebuklais tiki ir trys iš penkių britų. O kas jiems belieka, paklausite?  Lieka galimybė netikėti. Bet, nepaisant jos, kartais vis tiek pasirenkame tikėti tuo, kas logiškai atrodo neįmanoma.

Vieną naktį per metus vaikai nekantriai laukia raudonai apsirengusio, pagyvenusio vyriškio, kad šis, neteisėtai patekęs į namus, po egle paliktų dovanų. Paaugę suprantame, kad šis mistinis Kalėdų stebuklas tėra gerai organizuota, reklamų siužetais ir suaugusiųjų pasakojimais apglaistyta sutartinė apgavystė. Per Kalėdas tikintieji švenčia didžiausią viešai pripažįstamą ir Biblijoje aprašytą stebuklą – nekaltai mergelei Marijai gimė sūnus Jėzus. Stebuklingo gimimo mitų yra ne tik krikščionybėje. Pavyzdžiui pagrindinis Sanskrito epo Mahabharatos veikėjas Karna taip pat esą gimė nekaltai mergelei Kunti iš saulės dievo Sūrjos. Pasakojama, kad ir budizmo pradininkas Buda gimęs neįprastu būdu – iš motinos šono, kai šį stovėjo įsikibusi į medžio šaką. Vos užgimęs jis žengė septynis žingsnius ir tose vietose, kur Budos kojos palietė žemę, ūmai pražydo lotosai. Gimstantį islamo pranašą Mahometą gaubė ryški šviesa, o kinų filosofas Laozi, pasakojama, gimė jau suaugęs, su žila barzda.

Prieš gamtą

Pasak škotų filosofo Davido Hume‘o,  stebuklas yra gamtos dėsnių pažeidimas.

„Pavyzdžiui, tai, kad Jėzus gimė nekaltai mergelei, laikoma stebuklu, nes nepažeidus biologijos dėsnių, nekalta moteris vaiko pagimdyti negali“, – aiškina p. Nagasawa.

Vis dėlto, tikėjimas tuo, kas atrodo neįmanoma, nėra tokia reta išimtis. Birmingamo universiteto filosofijos profesorius Yujinas Nagasawa, kuris tyrinėja stebuklus skirtingose kultūrose, pasakoja, kad be jų neapsieita nė viename pasaulio krašte, nė vienu istoriniu laikotarpiu.

„Dauguma žmonių net dabar, pažangiajame XXI amžiuje, tiki stebuklais. Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos duomenimis, 77% žmonių pritaria teiginiui, kad yra dalykų, kurių mokslas ar logika negali paaiškinti“, – konstatuoja profesorius.

Neseniai mokslininkai apklausė beveik 36.000 amerikiečių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 70 m. Žurnale „Psychology Today“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad stebuklais tiki 78% jaunesnių kaip 30 metų amžiaus žmonių ir 79% vyresnių negu 30 metų amžiaus žmonių. Iš tų, kurie teigė priklausantys vienai ar kitai religijai, stebuklais sake tikintys 83% apklaustųjų. Taip pat jais tiki 55% tų žmonių, kurie pripažino neturintys jokių religinių įsitikinimų. Anot tyrimo, daugiausia stebuklais tiki protestantai ir katalikai – 80% šių religinių pakraipų atstovų apklausoje pripažino jais tikintys.

Amerikos mokslininkai paklausė ir gydytojų nuomonės apie stebuklus. Apklausus 1.100 gydytojų paaiškėjo, kad 74% jų mano su stebuklais susidūrę praeityje, o 73% tiki, kad jie vyksta dabar ir nėra vien praeities reliktas.

Tačiau kodėl tiek daug žmonių tiki tuo, kas moksliškai atrodo neteisinga?

Minimaliai prieštaringi

Ponas Nagasawa pasakoja, kad žmogus nuo ankstyvos vaikystės vadovaujasi kognityviniais gebėjimais, kurie leidžia aptikti ir „nustatyti“ natūralių gamtos dėsnių pažeidimus. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu, mokslininkai 2,5 mėnesių vaikams rodė, kaip žaislai, pažeisdami natūralius gamtos dėsnius, „teleportuojasi“ iš vienos vietos į kitą. Vaikams būdavo sunku tuo patikėti ir jie kaskart nustebdavo. Kai kurie psichologai mano, kad tokios patirtys vaikams naudingos – susidūrę su lūkesčio neatitinkančia realybe, jie nuo kūdikystės mokosi ieškoti informacijos ir pažinti pasaulį.

Kiti mokslininkai teigia, kad tokie plačiai paplitę pasakojimai apie stebuklingus nutikimus, kaip Jėzaus gimimas ar atvejis, kai jis vandenį pavertė vynu, turi vieną bendrą savybę. Jie yra minimaliai prieštaringi, t.y., kelia abejonių, bet nėra per daug sudėtingi ar pernelyg absurdiški, todėl yra perduodami iš kartos į kartą. Jie patraukia dėmesį ir priverčia susimąstyti, tačiau nesiūlo apkrauti smegenų mąstant apie sudėtingas koncepcijas.

Ledų iliuzija

Anot p. Nagasawos, vis daugiau tyrimų patvirtina hipotezę, kad stebuklais visuomenėje plačiai tikima todėl, kad mūsų smegenys nori jais tikėti. Visgi, tai nereiškia, kad negalima pasitikėti nė vienu pranešimu apie įvykusį stebuklą.

„Kalbėkime paralelėmis. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad psichologai nustatė, jog saldumynus mėgstantys žmonės dažnai savo šaldikliuose mato ledų iliuziją. Tai nereiškia, kad kaskart, kai šaldiklyje jie pamato ledus, tai bus iliuzija – kartais ledai gali būti tikri. Panašiai mokslininkai aiškina tikėjimą stebuklais: mūsų pasaulio suvokimas toks, kad Jėzaus gimimą iš nekaltos mergelės laikome stebuklu, tačiau tai nereiškia, kad taip iš tiesų negalėjo įvykti, – lygina profesorius.

Minėtas filosofas Hume‘as teigia, kad nepaisant to, įrodymų, jog įvyko stebuklas, niekada nepavyks surinkti daugiau, negu įrodymų, jog jis negalėjo įvykti nepažeidus gamtos dėsnių. Filosofas daro išvadą, kad dėl šios priežasties tikėti stebuklais – neracionalu. Britų biologas bei garsus ateistas Richardas Dawkinsas sako, kad paskutinįkart išsilavinęs žmogus pripažinti, kad tiki stebuklais, galėjo XIX amžiuje, vėliau tokie pareiškimai prišaukdavo vien gėdą.

Tačiau p. Nagasawa su jais nesutinka.

„Gamtos dėsniai nėra matematiškai apskaičiuotos ar konceptualios tiesos, todėl tikėdami stebuklais iš esmės jiems neprieštaraujame“, – sako profesorius.

Anot jo, galiausiai kiekvienas renkamės, kas mums yra stebuklas. Vaikams tai – dovanos po egle, katalikams – Jėzaus gimimas, ES ir Jungtinė Karalystė vis dar laukia savojo.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
10:38
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 9

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24
Antrus metus iš eilės daugiausiai apdovanojimų susižėrė Naglis Bierancas

„Social Media Fest2019“ išrinkti įtakingiausi metų nuomonių formuotojai, tinklalaidės ir iniaciatyvos...

Rinkodara
2019.11.23
„Kaunas 2022“ išsirinko vieną iš pagrindinių rėmėjų 1

Vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo „Švyturys-Utenos alus“.

Rinkodara
2019.11.22
Įdomūs laikai Venecijos bienalėje: tikros ir alternatyvios tiesos Premium

Įdomiausia Venecijos bienalės naujiena mums buvo Lietuvos paviljono laimėjimas. Mane jis nudžiugino dar ir...

Verslo klasė
2019.11.22
G. Nausėda sukilimo vadų laidotuvėse: bendra praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX a. kovojusių tautų...

Laisvalaikis
2019.11.22
Vartotojai – už influencerių reklamos žymėjimą 1

Dauguma vartotojų norėtų, kad nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose savo žinutėse nurodytų, kad jo...

Rinkodara
2019.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau