Dešimt brangiausiai parduotų lituanikos knygų

Visgi reikalai keičiasi: antai gruodžio 13 d. Vilniuje vykusiame ARS VIA aukcione iš 40-ies senųjų knygų parduota 31. Tiesa, dar ne už dešimtis tūkstančių, kaip užsienio aukcionuose, tačiau ir ne už grašius.

Vangesnio antikvarinių knygų kolekcionavimo priežasčių rastum įvairių. Kad ir tokią, jog paveikslas ant sienos kur kas labiau matomas, nei knygų nugarėlės lentynoje. Tačiau leidinių kolekcionavimas turi savų pliusų – jie užima kur kas mažiau vietos nei meno kūriniai, jų niekas nepadirbinėja dėl itin brangaus proceso, o investicijos į jas atsiperka: specialistai tikina, jog knygų kainos nemažės. Pažiūrėjus į 10-ies brangiausiai per pastaruosius 15 metų parduotų lituanistinių knygų sąrašą, akivaizdu, kad ilgainiui kylančios senųjų knygų kainos jas perkantiesiems turėtų suteikti malonų saugumo jausmą.

Tesinys – po grafiku

[infogram id=“9a05fe08-90b8-4f55-8141-7b5899a2e640“ prefix=“bTX“ format=“interactive“ title=“Laisvalaikis: Brangiausiai parduotos knygos“]

Ne kaina svarbiausia

Tačiau patikima investicija ne visuomet yra svarbiausias motyvas, dėl kurio senosios knygos perkamos. Priešingai.

Antai advokatas, kolekcininkas dr. Jaunius Gumbis, Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengęs kelias parodas iš savo senųjų leidinių kolekcijos, kurios didžioji dalis – vieninteliai egzemplioriai Lietuvoje, paklaustas apie investavimo į knygas prasmę sako nesąs investicijų šalininkas: „Mano suvokimu, knygų vertė pasižymi per kolekcijos vertingumą istorijai, valstybei, visuomenei, o ne dėl atskiros knygos kainos. Niekada taip nevertinau. Taip, kolekcinės knygos brangsta, ir čia yra investavimo efektas, tačiau jis šalutinis. Malonus, bet šalutinis. Nes kiekvienas tikras kolekcininkas supranta, kad vieną dieną savo kolekciją turės padovanoti valstybei. Jeigu to nesupranta, jis nėra kolekcininkas. Jis knygų rinkėjas, bet ne kolekcininkas“.

Apskritai, anot dr. Gumbio, knygų kolekcionavimas labai skiriasi nuo paveikslų, automobilių ar vyno: „Tai labai išskirtinė – gilesnė, įdomesnė – sritis, nes reikalauja ypatingai gilaus tiek istorijos, tiek meno pažinimo. Pagaliau, kai kurios knygos yra kaip meno kūriniai: jų įrišimas, antspaudai, marginalijos, litografijos... Ir knygos vertė priklauso ne tik nuo jos senumo, retumo, bet visos prominencijos“.

Apie knygos vertę

Knygotyrininkas, kolekcininkas prof. Domas Kaunas, asmeninėje bibliotekoje turintis gausią Mažosios Lietuvos knygų kolekciją, apie antikvarinių knygų vertę VŽ yra pasakojęs apie tai, jog prieš kelerius metus komisija, kurioje jis dalyvavo, vertino Vilniaus universiteto senuosius fondus, tarp jų ir pirmąją lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“.

„Nacionalinis turtas privalo turėti tam tikrą išraišką, taigi įvertinome ją 5 mln. eurų“, – sakė profesorius.

Anot jo, vertinant knygą svarbu, kokios būklės ji yra, kiek egzempliorių išliko, kokios pastabos įrašytos, ar yra autografas. Paklaustas apie knygų padirbinėjimo galimybę, dr. Kaunas sako, jog padirbti senas knygas neapsimoka ir net nelogiška: „Ant celiuliozės popieriaus iškart pastebėsi, kad tai – ne originalas, todėl padirbėjams liktų vienas būdas – pirkti tą patį popierių iš olandų už kokia 30.000 EUR, taigi, padirbta knyga gali tapti brangesnė už originalą..

Lietuviškos godos

Pasak Algirdo Petraičio, UAB dailės galerija „Klasika“, rengiančios ARS VIA aukcionus, vadovo, Lietuvoje pagrindinės knygų kolekcionavimo temos yra lituanika (knygos lietuvių kalba, knygos užsienio kalbomis apie Lietuvą bei Lietuvoje išleistos knygos). Taip pat vertinami aukštos poligrafinės kokybės leidiniai – meno albumai, vienas kitas meno kolekcininkas turi ir su kolekcionavimo sritimi susijusių senųjų leidinių rinkinį.

Paklaustas apie gruodį vykusį aukcioną, kuriame buvo pasiūlyta įdomių lituanistinių leidinių, p. Petraitis pasakoja, jog rimto dėmesio sulaukė aukcione pristatyta XVIII–XIX a. knygų kolekcija. Anot jo, iš 40-ties „Senųjų knygų“ skyriuje pateiktų lotų, aukciono dalyviai įsigijo 31, tai sudaro 77,5% viso knygų skyriaus rinkinio.

Intensyviai varžytasi dėl Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, prūsų lietuvių visuomenės veikėjo, Liudviko Rėzos Vakarų Prūsijos kunigų biografinio žinyno (1834), knygos kaina kilo nuo 300 iki 1.800 Eur, t.y. net 6 kartus. 6 kartus, nuo 80 iki 600 Eur kilo ir poeto, kalbininko kun. Antano Baranausko drauge su vokiečių filosofu Hugo Vėberiu parengtas leidinys „Rytų lietuvių tekstai“.

Aukciono įdomybėmis buvo vadintos dvi knygos. Jono Lasickio veikalas apie etninių grupių Vidurio ir Rytų Europoje papročius, mitologiją ir religiją, išleistas, išleistas 1582 m., parduotas už pradinę 2.200 Eur, ją, pasinaudojusi pirmumo teise, įsigijo vien Lietuvos biblioteka Panašiai susiklostė ir knygos Mykolo Sufčinskio pamokslo „Mistinės Saulės Zodiakas“ (išleista 1707 m., pasaulyje žinomi tik trys tokie leidiniai) likimas, jį už pradinę kainą įsigijo muziejus.