Gedimino kalno tvarkyba: kurie šlaitai sutvarkyti, o kurių būklė išlieka kritinė?

Reklama publikuota: 2018-12-19
Klojama specialiai užauginta velėna. 2017 m. liepos mėn. UAB Rekreacinė statyba nuotrauka.
svg svg
Klojama specialiai užauginta velėna. 2017 m. liepos mėn. UAB Rekreacinė statyba nuotrauka.

Gruodžio mėnesį žiniasklaidoje ir vėl pasirodę bendro pobūdžio pranešimai apie „kritinę Gedimino kalno šlaito būklę“ visuomenėje išprovokavo klausimus – juk dar visai neseniai skelbta apie jo apsaugojimo darbų pabaigą. Už kalno apsaugojimą atsakingi specialistai aiškina – sutvarkytas šiaurės vakarinis šlaitas, tačiau tai tik dalis viso darbo.

2017-aisiais po dar vienos nuošliaužos kalnas lankytojams uždarytas. Nuo tų metų balandžio iki 2018-ųjų gruodžio Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) vykdė projektą „Gedimino kalno tvarkyba Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate“.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansavimas pagal investicinį prioritetą „Kultūros ir gamtos paveldo apsauga, propagavimas ir vystymas“ buvo panaudotas parengti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos projektą ir jį įgyvendinti.

Šio projekto tikslas buvo sutvarkyti vieną problemiškiausių – šiaurės vakarinį šlaitą. Pietrytinio Gedimino kalno šlaito būklė išlieka kritinė ir tai reikalauja tolesnių darbų. Tačiau įvertinti reikia tai, jog dar visai neseniai avarinė buvo viso kalno būklė, tad šiandien padaryti darbai garantuoja bent jau dalinį objekto apsaugojimą nuo nuošliaužų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kalnas kompleksiškai tvarkomas pirmąkart

LNM strateginių projektų vadovė Dalia Dubovskė aiškina, kad Gedimino kalnas niekuomet prieš tai kompleksiškai netvarkytas ir tai galiausiai lėmė ekstremalios situacijos susidarymą. Prie padėties paaštrėjimo labai prisidėjo gausūs ir intensyvūs 2017 m. lietūs.

„Istoriniai šaltiniai leidžia teigti, kad nuošliaužos Gedimino kalne vyksta jau nuo XIV a. Būtent siekiant valdyti nuošliaužų pasekmės, dar XVI a. įrengtos atraminės sienos. Šiaurės vakariniame šlaite nuošliaužos užfiksuotos dar 1998 metais, rytiniame – 2004 ir 2008 metais. Muziejaus inicijuotas medžių iškirtimas buvo bene vienintelė įgyvendinta nuošliaužų prevencijos priemonė. Kompleksiškai nestiprinant šlaitų, dėl stiprių liūčių, įšalo tirpimo įmirkusių piltinių gruntų slinkimas ir lėmė nuošliaužų susiformavimą 2016 m. Projekte suplanuoti darbai, kurie buvo atliekami nuo 2017 m. pavasario, skirti ne tik atkurti šiaurės vakarų šlaitą tokį, koks jis buvo prieš įvykstant nuošliaužoms, bet kartu ir sustiprinti šlaitą taip, kad panašių nuošliaužų rizika ateityje būtų kiek įmanoma suvaldyta“, – aiškina D. Dubovskė.

Projektą sudarė dvi esminės dalys: šiaurės vakarų šlaito sutvarkymas ir apsaugojimas nuo panašių nelaimių ateityje. Tvarkybos darbus sudaro nestabilaus supiltinio grunto pašalinimas, drenavimo sistemos įrengimas, konstrukcijos (gabionų) įrengimas, atkuriant šlaito reljefą, rostverkų (horizontalių pamatinių sijų, sujungiančių atraminių polių viršutines dalis į visumą ir paskirstančių šlaito grunto apkrovas) remontas, šlaito apželdinimas, šlaito laistymo ir stabilumo stebėjimo sistemų įrengimas bei projektavimo darbai.

Kalno šiaurės vakarų šlaitas sutvirtintas vielinio tinklo dėžėmis, prikrautomis akmenų skaldos gabalų – gabionais. Šis konstrukcinis elementas leidžia šlaitus sutvirtinti įvairiais būdais: laiptinėmis pakopomis, šlaito profilyje įterptomis juostomis, arkinėmis konstrukcijomis. Laikui bėgant šių gabionų užpildas taps vientisa kalno masyvo dalimi, mat per 100-150 metų turėtų sunykti tinkladėžių viela, leisdama skaldai išsilaisvinti ir įaugti į masyvą.

Įrengtos apsauginės stebėjimo sistemos

Tačiau kas užtikrina, jog šiaurės vakarų kalno dalyje vis tik prasidėjus žemės judėjimams šie bus laiku pastebėti?

Siekiant iš anksto fiksuoti galimus šlaitų judesius ir užkirsti kelią tolesniam nuošliaužų formavimuisi, įrengta kalno stebėjimo ir žemės judesių šlaituose stebėjimo sistema, kurią sudaro grunto judesio davikliai, išdėstyti kalno šlaituose, bei prietaisai, lazeriniu spinduliu registruojantys šių daviklių duomenis. Taip kas valandą išmatuojama ir suskaičiuojama poslinkio kryptis bei dydis.

LNM inžinierius geologas dr. Vytautas Račkauskas pastebi, kad įrengta ir kalno šiaurės vakarinio šlaito, kur įrengti gabionai ir užpylus augalinį grunto sluoksnį patiesta velėna, laistymo sistemos.

„Kasdien judesio daviklių parodymus stebi atsakingi už tai muziejaus darbuotojai, o kas dvi savaites vykdoma išsami duomenų analizė. Judesio davikliams fiksuojant rimtesnius judėjimus, bus nedelsiant imamasi prevencinių priemonių. Laistymo sistema automatiškai sausesniais periodais palaikys grunte drėgmę, taip neleisdama sunykti žolinei dangai“, – teigia inžinierius geologas.

„Gedimino kalno tvarkyba Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate“ projekto įgyvendinimui Aplinkos ministerija skyrė daugiau kaip 3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Likusios kalno dalies laukia kompleksiniai tvarkybos darbai

Kituose kalno šlaituose darbai nesibaigia. Galutinis likusių šlaitų sutvarkymas ir užtikrinimas, jog nuošliaužos bus sustabdytos, įmanomas tik atlikus reikalingus tyrimus ir įgyvendinus kompleksinį tvarkybos darbų projektą.

Iki šiol pritaikytos priemonės leido stabilizuoti kalno būklę: paskutiniai žymesni šlaitų grunto judesiai fiksuoti šių metų pavasarį, atsileidus sezoniniam grunto pašalui ir gruntui dar esant įmirkusiam, o žymių grunto deformacijų, nuošliaužų neįvyko jau daugiau nei metus. Kol buvo vykdomi minėti ekstremalieji darbai, muziejus intensyviai ruošėsi kitam – kompleksinio kalno tvarkymo – etapui.

„Dabartiniai duomenys rodo patenkinamą pritaikytų priemonių būklę visuose šlaituose, išskyrus pietrytinį. Šios kalno dalies būklė išlieka sudėtinga, tačiau yra nuolatos stebima, ieškoma būdų jai stabilizuoti. Ateityje bus tvarkoma piliakalnio aikštelė, kas sumažins kritulių infiltraciją į kalno vidų, taip pat artimiausiu metu turėtų atsirasti projektuotojas visam kalno kompleksinių tvarkybos darbų projektui parengti ir reikalingiems tyrimams atlikti“, – aiškina dr. V. Račkauskas.

Daugiau inormacijos- www.am.lt ir www.esinvesticijos.lt

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Psichologas J. Burokas: ukrainiečiai kur kas tvirtesni už mus Premium

„Pasitraukusieji nuo karo išgyveno įvairiausių patirčių ir, mano galva, nėra tokie trapūs, kaip mums kartais...

Laisvalaikis
11:03
Lietuvos žaidimų industrija: iškart galėtume įdarbinti 100 darbuotojų

Žaidimų industrija Lietuvoje šiuo metu yra pajėgi plėstis dar ketvirtadaliu, tačiau susiduriama su talentų...

Inovacijos
2022.03.31
Sapiegų rūmuose Vilniuje kursis ŠMC padalinys

Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnio rajone taps kultūros pažinimo centru – juose suplanuotos koncertų,...

Laisvalaikis
2022.03.30
Kaune – kiaurai sienas einanti M. Abramovič

Meno snobai ir ne tik jie kalendoriuje seniausiai pasižymėjo kovo 30-ąją: tadien „Kaunas – Europos kultūros...

Laisvalaikis
2022.03.29
Ukrainiečiams menininkams – Lietuvos valstybės stipendijos

Lietuvoje prieglobstį randantiems Ukrainos kultūros ir profesionalaus meno kūrėjams bus skiriamos valstybės...

Laisvalaikis
2022.03.29
Atidaromas didžiausias dienos SPA centras Vilniaus mieste Verslo tribūna 1

Vilniaus senamiestyje, verslo ir laisvalaikio komplekse „Bokšto skveras“, vilniečiams ir miesto svečiams...

Verslo aplinka
2022.03.29
„Maserati Vilnius“ tapo menininkės Agnės Kišonaitės parodos „Įsikūnijimas“ mecenatais Verslo tribūna

Kovo 26 dieną Trakų Vokės dvare Agnė Kišonaitė atidarė savo tapybos ir meno instaliacijų parodą...

Psichoterapeutas J. Burokas: kaip nesinervinti, išgirdus kalbant rusiškai Premium

„Pabėgusiems nuo karo Ukrainoje svarbu neklijuoti etikečių: pabėgėliai, vargšai, – tai tik blogina jų padėtį.

Laisvalaikis
2022.03.28
Geri santykiai su Kinija? Nemanau... Premium

Keistą reiškinį stebiu jau keletą mėnesių: didžiulį srautą pasipiktinimo Vyriausybe dėl Kinijos spaudimo. Ne,...

Verslo aplinka
2022.03.27
V. Putino patarėjas kviečia vogti ir melstis Premium 1

Opozicijos propagandistu vadinamas Vladimiras Medinskis, vienas iš artimų Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Laisvalaikis
2022.03.26
Karas ir menas: galimybės nepasirinkti nėra Premium

„Menas turėtų tarnauti kaip tiltas, o ne ginklas“, – sakė Maximilianas Maieris, Bavarijos radijo stoties „BR...

Laisvalaikis
2022.03.25
Sieks uždrausti Rusijos karo simboliu tapusią „Z“ ir Georgijaus juostą 1

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai uždrausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę „Z“ ir...

Laisvalaikis
2022.03.24
Veiklą pradėjo Lietuvos vizualiojo meno taryba

Kultūros ministro įsakymu sudarytos Lietuvos vizualiojo meno tarybos pirmajame posėdyje jos nariai išsirinko...

Laisvalaikis
2022.03.24
Masinis deficitas Rusijoje: prekės ir paslaugos, kurių nebėra 5

Nepaisant Kremliaus Rusijoje toliau skleidžiamos informacinės demagogijos, kad gyvenimas nepasikeitė, praėjus...

Laisvalaikis
2022.03.24
Migracijos ekspertas: tai ne „krizė“, bet „iššūkis“, su kuriuo susidorojame Premium

Europa jau priėmė daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, Lietuva – apie 30.000. Tai kur kas didesni...

Verslo aplinka
2022.03.24
Įteiktos pirmosios prof. V. Šikšnio vardo stipendijos

Biochemijos prof. Virginijaus Šikšnio vardo stipendija, skiriama už tarptautiniu mastu pripažintus ypatingus...

Laisvalaikis
2022.03.23
Kaunas įvertino miesto kultūros ir meno kūrėjus

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros ir meno premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – dailininkui...

Laisvalaikis
2022.03.22
Sulankstomi išmanieji telefonai: ar taps mada ir ką užantyje slepia „Apple“ Premium

Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje gamintojai siekė telefonus kaip įmanoma sumažinti – smulkus, į džinsų...

Inovacijos
2022.03.21
„Bellingcat“ sukūrė karo nusikaltimų Ukrainoje žemėlapį

Žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“ sukūrė interaktyvų karo nusikaltimų Ukrainoje žemėlapį. Jame rodomi...

Laisvalaikis
2022.03.19
Žibalas, druska ir šilkinės kojinės: 1939-ųjų „panikos aukos“ Lietuvoje Premium

Toks paniškas, kaip dabar, druskos ir kitų produktų pirkimas Lietuvos istorijoje nebe pirmas. Lyg virusui...

Laisvalaikis
2022.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku