Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių Rytų kūrybos festivalio „Dubai Design Week“, kur ateitį formuosiančių išradimų ekspozicijoje „Global Grand Show“ pristatė savo sukurtą mokomąją priemonę chemijos pamokoms. Su tyrėja kalbamės apie patirtį ir iššūkius kurti švietimo sričiai.

Karolina, kuri šiemet buvo apdovanota ir Jaunojo dizainerio prizu produkto dizaino kategorijoje, laurus žeriasi už savo bakalauro darbą – chemijos pamokoms skirtą mokymo priemonę „Chem žetonai“ (arba „Chem Tokens“). Dizainerė sumanė periodinės lentelės elementus pateikti kaip specialaus dizaino žetonus, kuriuos galima fiziškai sujungti ir taip kurti molekules. Kai žetonai nuskenuojami specialia programa, jie įgyja virtualų įvaizdį, kuris moko spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus.
„Mano projektas papildytąją realybę sujungia su fiziniu potyriu. Taip mokiniai gali lengviau suvokti Mendelejevo lentelės struktūrą“, – sako dizainerė.

Gilinti žinias

Per maždaug pusmetį ji sukūrė dviejų dydžių žetonus: didelius žetonus galima tvirtinti ant magnetinės lentos, juos naudodami mokytojai gali demonstruoti molekulių struktūras. Mažesnysis rinkinys skirtas mokytis asmeniškai, pavyzdžiui, kai pamokose naudojamos specialios nuorodos į susietas programėles.
„Pasikalbėjusi su keletu chemijos mokytojų supratau, kad chemiją sudaro trys skirtingi pasauliai. Pirmiausia yra simbolių pasaulis – tik išmokęs visus skaičius, raides ir numeracijas gali gilintis toliau. Antrasis elementas – molekulinė plotmė, ir trečiasis – eksperimentai. Specialia programa nuskenuoti „Chem žetonai“ įgyja virtualų įvaizdį, suteikia galimybę paimti į ranką skirtingus cheminius junginius. Taip mokiniai skatinami ne tik jungti molekules ir stebėti, kaip atrodo cheminiai elementai, bet ir mokytis spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus“, – sukonkretina p. Petraitytė.
Pašnekovė sako, kad programą ji sudarė remdamasi 8 ir 9 klasių chemijos pamokų kursu, todėl sprendžiamos užduotys, pateikta papildoma informacija ir vykdomi eksperimentai yra pritaikyti taip, kad šių klasių mokiniai galėtų stiprinti chemijos žinias.
„Jeigu vaikas mėgsta chemiją, jam mokytis nesunku. Tačiau didžiajai daliai mokinių ties kažkuriuo laipteliu pasidaro sunku, o jeigu kliūties taip ir nepavyksta įveikti, tampa neįdomu, nebelieka motyvacijos. „Chem žetonai“ vizualiai parodo, kaip atomai skiriasi vienas nuo kito. Tai reiškia, kad mokinys gali realiai pamatyti ir, svarbiausia, pačiupinėti tuos skirtumus, o ne iškalti sunkiai suprantamas skaičių ir raidžių kombinacijas. Pavyzdžiui, jeigu žetonais nori sudėlioti vandens formulę, jungi deguonį, vandenilį ir iškart matai, kad kažko trūksta“, – aiškina p. Petraitytė.

Neišnaudoja potencialo

Pašnekovė pasakoja augusi šeimoje, kurioje yra pedagogų, todėl sumanymas kurti švietimo srities produktus nebuvo labai netikėtas. Visgi pagrindinė motyvacija buvo kita.
„Produkto dizainerio tikslas – diagnozuoti problemą ir padėti ją išgydyti. Pradėjusi studijuoti mačiau, kad dizaino iniciatyvų, susijusių su pedagogika, edukacija, nėra daug. Todėl savo bakalauro darbui sugalvojau pasirinkti švietimo temą. Pamaniau, kad gebėdama vizualizuoti galėčiau įsigilinti į vieną sudėtingą sritį ir perteikti ją naujai. Chemija turbūt yra sudėtingiausia sritis, kokią galėjau pasirinkti“, – šypsosi pašnekovė.
Tikriausiai nepasižymėdama originalumu dizainerės klausiu, ar mokykloje chemijos pamokos buvo mėgstamiausios, tačiau greitai paaiškėja, kad kūrėja jau seniai suprato, jog žinių troškimas ir šiuolaikinė švietimo sistema – du visai skirtingi dalykai.
„Mokykloje man sekėsi puikiai, bet visada jutau, kad mokytis nėra lengva. Priežastis paprasta: mokykla visur vėluoja. Pasaulis keičiasi labai smarkiai, deja, mokymo sistema su tais pokyčiais nespėja – užuot mokę vaikus prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio, vis dar laikomės įsikibę senų etalonų. Mokymo principai nuo pramonės perversmo iš esmės nedaug pasistūmėjo į priekį: mokiniai vis dar sėdi ir klauso. Tokia metodika pasiteisindavo anksčiau, galbūt iki mano tėvų kartos, kai vienintelis būdas mokytis buvo klausyti žodžiu perduodamos informacijos. Tačiau dabartinės Y ir Z kartos – visiški vizualai, kurie bet kokią informaciją per keletą minučių gali rasti internete. Galima sakyti, kad daugumai vaikų mokykla – kaip suaugusiam žmogui nemielas darbas biure, kai tavo profesinė veikla neturi nieko bendra su pramogomis ir laisvalaikiu. O juk būtent mokyklinio amžiaus vaiko smegenys yra imliausios, jis gali sparčiausiai mokytis ir greitai kaupti žinias. Bet mokyklose tas potencialas dažniausiai nėra išnaudojamas. Mane tai visada trikdė“, – pasakoja p. Petraitytė.

Nauji vėjai

Pašnekovė sako toliau ketinanti gilintis į švietimo sritį – iš pradžių tobulinti „Chem žetonų“ projektą, vėliau galbūt pasigilinti į panašias biologijos, fizikos sferas.
„Šiuo metu džiaugiuosi atradusi sritį, kuri yra ir įdomi, ir gana sudėtinga. Edukacinė sistema kuriama valstybiniu lygiu, ji neatsiejama nuo šalies politikos, todėl įkišti savo koją ir tvirtai atsistoti čia sunkiau, negu parduodant produktus per verslo platformas. Tačiau nauji vėjai tikrai praverstų“, – ryžto netrūksta dizainerei.