Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams, taip pat leisti verslui jiems skirti didesnę paramą.

Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 112 Seimo narių, o 4 susilaikė.

Lietuvos įmonių ar užsienio bendrovių filialų kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, ateityje galėtų siekti 30% visų filmo gamybos išlaidų. Dabar ši dalis sudaro 20%. Lengvatos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams bei galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį.

Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, nuo 2014 m., kai įsigaliojo tokia lengvata, į kino gamybą Lietuvoje investuota daugiau negu 80 mln. Eur. Lengvata pasinaudojo 29 užsienio filmų gamintojai, jie Lietuvoje išleido apie 38 mln. Eur.

Kaip rašė VŽ, 2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino ir šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per ketverius metus iš privačių investuotojų filmų gamybai Lietuvoje buvo pritraukta per 8,5 mln. Eur.

Europos audiovizualinis sektorius šiuo metu yra viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių. 2017 m. bendroji šio sektoriaus rinkos vertė siekė 28 mlrd. Eur. Planuojama, jog 2022 m. ji augs iki 35 mlrd. eurų. Šiuo metu 26-iose Europos valstybėse veikia įvairios mokestinių paskatų schemos, sudarančios palankesnes sąlygas filmų gamintojams įgyvendinti nacionalinius kino projektus bei skatinančios audiovizualinių paslaugų eksportą. Skaičiuojama, jog, nepaisant palyginti nedidelės dalies mokesčių praradimo dėl lengvatų taikymo, tokios investicijos atsiperka, o nauda sugrįžta per kitų ekonominių veiklų stimuliavimą – prekių ir paslaugų sektorius, užimtumą darbo rinkoje, augantį vartojimą, kultūrinių veiklų suaktyvėjimą, šalies įvaizdžio kūrimą. Tyrimas rodo, jog išaugusios filmų gamybos apimtys lėmė tai, kad 2014–2017 m. buvo sukurta per 12.000 laikinų darbo vietų, o valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė beveik 11 mln. Eur.

Rašyti komentarą

Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia:

raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus;
propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

Už paskelbtą komentarą atsako jį paskelbęs skaitytojas, kuris dėl jo turinio gali būti patrauktas baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Komentare mes tiesiogiai nerodome komentaro autoriaus IP adreso, tačiau jis gali būti perduotas teisėsaugos institucijoms LR įstatymuose nustatyta tvarka.