Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje pabrėžė, kad klimato kaita yra didžiausia grėsmė, su kuria žmonijai teko susidurti per tūkstančius metų.

„Jeigu nesiimsime veiksmų, dėl klimato kaitos gali griūti civilizacijos ir išnykti didžioji dalis Žemės gyvūnijos bei augalijos, – perspėjo TV laidų vedėjas, kuriam konferencijoje skirtas „Žmonių atstovo“ vaidmuo, kitaip sakant, jis bus tarpininku tarp visuomenės ir valstybių atstovų. – Pasaulio žmonės tarė savo žodį. Jų žinia – aiški. Laiko liko visai nedaug. Jie nori kad jūs, sprendimų priėmėjai, spręstumėte čia ir dabar“.

Katovicuose (Lenkijoje) vykstanti konferencija, laikoma svarbiausiu renginiu aplinkos apsaugos klausimais nuo 2015 m. vykusio renginio Paryžiuje, kuriame buvo priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas. Tuomet tartasi siekti, kad iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra Žemėje nepaliktų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus. Taip pat numatyta skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.

Nuo tada ekspertai vis dažniau kalba, kad žmonės nesiliauja naikinti gamtos, ir tikrai ne visų šalių pastangos sustabdyti klimato kaitą yra vienodos. VŽ rašė, kad Jungtinių Tautų (JT) suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija šiemet perspėjo: jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus. Anot mokslininkų, saugią ribą, kai visuotinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio Celsijaus, peržengti galime jau 2030-aisiais.

Tačiau savaitgalį Argentinoje vykusiame pasaulio galingiausiųjų valstybių susitikime G20 apie klimato kaitą daug nekalbėta. „Bloomberg“ skelbė, kad tik vienoje baigiamojo susitikimo komunikato vietoje užsimenama apie klimato kaitą ir skelbiama, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o kitos šalys toliau palaiko susitarimo idėjas.

Trys tikslai

Visgi, palaikyti ir dėti pastangas – dvi skirtingos sąvokos. Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, teigia, kad pasaulis dar labai toli nuo mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, kurios susitarta siekti Paryžiuje.

„Mūsų tikslas – grąžinti iš kurso išmuštą laivą į teisingas vėžes“, – atidarymo renginyje sakė jis.

Kaip rašo BBC, Katovicų konferencijoje pranešimus skaityti turėtų 29 šalių vadovai ar vyriausybių atstovai; palyginti su Paryžiaus konferencija tai – tik saujelė.

„Dauguma šalių iš šios konferencijos tikriausiai nesitiki pasaulį pakeisiančių sprendimų, čia daugiausia planuojama tartis dėl techninių dalykų – taisyklių, kuriomis būtų vadovaujamasi nuo 2020 m., kai pradės veikti Paryžiaus susitarimo nuostatos. Tačiau, pavyzdžiui, Kinijai ar Europos Sąjungai konferencija – labai svarbi. Šios politinės jėgos norės įrodyti, kad net prezidento Donaldo Trumpo laikais galima sklandžiai bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygiu“, – rašo BBC.

Anot tarptautinės tyrimų organizacijos „World Resources Institute“, COP24 dalyviai privalės susitarti dėl trijų svarbiausių dalykų: sudaryti vadinamąjį „Paryžiaus taisyklių rinkinį“, kuriuo vadovaujantis bus siekiama Paryžiaus susitarimo tikslų, dar kartą užtikrinti, kad iki 2020 m. šalys imsis kiek įmanoma griežtesnių klimato kaitos kontrolės priemonių ir kad šiems veiksmams atras pakankamai finansinių išteklių.

FOTOGALERIJA „COP24“ klimato kaitos konferencija (6 nuotr.)