Vilniuje rasti reformatų bažnyčios pamatai

Reformatų parke Vilniuje kasinėjimus ir tyrimus atlikę archeologai aptiko mistine vadinamos XVII a pirmos pusės reformatų bažnyčios, dviejų koplyčių ir Konsistorijos pastato liekanas. Dėl šių atradimų sustabdyta aikštės rekonstrukcija.

„Šiaurės vakarinėje dalyje vienoje iš perkasų aptiktas mūras, kuris nesirišo su jokiais kartografiniais planais ir buvo netoli kapinių ribos. Didžiausia tikimybė, kad tai – buvusios bažnyčios (reformatų – aut. past.) pamatai“, – žurnalistams pristatydamas atradimus sakė archeologas Justinas Račas.

Pasak jo, medinės bažnyčios pamatai – svarbiausias atradimas, nes ji neužfiksuota jokiuose kartografiniuose žemėlapiuose, būtent dėl šios priežasties šią bažnyčią galima vadinti mistine. Bažnyčia minėta tik rašytiniuose šaltiniuose, jos atrasti archeologai nesitikėjo ir, kaip sako patys, ieškojo aklai.

„Pakankamai netikėta, kad mes ją radome. Pirmą kartą paminėta ta bažnyčia XVII a. pirmoje pusėje, visas sklypas reformatams atiteko XVI a. pabaigoje, bet tuo metu apie bažnyčią dar nebuvo jokios kalbos. Galbūt ji ir stovėjo, bet šaltiniuose ji nepaminėta“, – teigė archeologas.

Kol kas rastas tik vienas mistinės reformatų bažnyčios kampas, trūksta dar trijų, tačiau, pasak p. Račo, galima nuspėti jos dydį.

„Pagal pamatų liekanas, ji galėjo būti tikrai nemaža, mes aptikome vieną iš kampų, orientuotą šiaurės rytų kryptimi. Tai pakankamai tiksliai atitinka tą orientaciją“, – teigė architektas.

Archeologai iškasinėjo ir ištyrė iš viso apie 130 kv. m plotą – padaryta 11 perkasų ir 18 šurfų. Perkasose aptikti Šreterių ir Vinholdų šeimų koplyčių pamatai, taip pat – milžiniško L formos Konsistorijos pastato pamatai. Abi koplyčios buvo mūrinės, jos nugriautos sovietmečiu.

Ponas Račas teigia, kad šie pastatai užfiksuoti ir pažymėti ne viename žemėlapyje, todėl juos tikėtasi rasti.

„Tie atradimai buvo tikėtini, nes mes žinojome, kad jie dar po II-ojo pasaulinio karo stovėjo, yra net nuotraukos išlikusios, jie tik paskui buvo nugriauti. Tik tos medinės bažnyčios pamatai yra didžiausias atradimas“, – sakė p. Račas.

Derins iš naujo

Reformatų kunigas Tomas Šernas teigė, kad tai visai Lietuvai svarbus atradimas, nes reformatai yra viena iš šalies istorijos dalių.

„Tai yra mūsų istorinis paveldas. Mes suinteresuoti, kad Reformatų parkas turėtų aiškias reformatų buvimo žymes, jog buvo bažnyčios pastatas su ribomis, taip pat – Konsistorijos pastatas būtų irgi nužymėtas. Specialistai žino, kaip padaryti, kad ant bažnyčios nebūtų pastatyta kokio objekto“, – sakė p. Šernas.

Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, patvirtino, kad dėl šių atradimų teks iš naujo suderinti su visuomene Reformatų parko rekonstrukcijos projektus, taip pat sugalvoti, kaip atradimus įamžinti.

„Norėjome iki žiemos baigti archeologinius tyrimus. Dabar ir rekonstrukcijos darbai yra sustabdyti. Kitąmet šie darbai turėtų būti pratęsti, tačiau reikės iš naujo su visuomene suderinti rekonstrukcijos projektą“, –sakė p. Poderskis.

Rekonstrukcijos darbai Reformatų skvere buvo pradėti lapkričio pradžioje. Konkursą laimėjo bendrovė „Eikos statyba“, su sostinės savivaldybe pasirašiusi 1,74 mln. Eur vertės sutartį.

Čia planuojama sutvarkyti 27.900 kv. m ploto teritoriją, įrengti inžinerinius tinklus, sodo takus, vaikų žaidimo aikštelę, du fontanus, siurblinę, vandens kolonėlę, laistymo sistemą ir t.t. Darbus ketinama baigti kitų metų pavasarį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Rašyti komentarą