Kaunas mene: arti ar toli

Publikuota: 2018-11-18

Iki lapkričio 25 d. Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“, miesto parodų erdves visam mėnesiui užtvindęs menu. Su festivalio rengėjais VŽ „Savaitgalis“ kalbėjosi apie tai, kas yra arti ir kas toli, apie galerijos veiklą, meno rinką ir vidurinę klasę.

Festivalį „Kaunas mene“ nuo 2008 m. organizuoja VšĮ Meno parkas, nuo 2012 m. jis rengiamas kas dvejus metus.
Tačiau pirmiausia – apie galeriją tokiu pat pavadinimu kaip ir viešoji įstaiga. 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus įsteigtas Meno parkas veikia Kauno rotušės aikštėje, toje pat vietoje, kur sovietmečiu buvo „pagerinta“ dailės kūrinių parduotuvė.
Arvydas Žalpys, VšĮ ir galerijos direktorius, aprodydamas galeriją, pirmiausia laiptais užlekia į trečiąjį aukštą, kur palėpėje įrengta naujausia erdvė – nedidelė, bet šviesi, itin tinkama šiuolaikiniam menui eksponuoti. (Šiuo metu čia eksponuojama Vlado Urbanavičiaus instaliacija „Palėpės žaidimai“.)
„Kuo jau kuo, bet erdvėmis skųstis negalime – jų dabar turime pakankamai“, – sako p. Arvydas. Paklaustas, gal vis dėlto turi kuo pasiskųsti, jis šypsosi: tuo pačiu, kuo ir visi kiti.
„Verkšlenti nesinori, bet nereikia slėpti: pinigų trūksta viskam. Tiesa, dalį galerijos projektų finansuoja Kultūros taryba, tik bėda, kad niekada negali prognozuoti, kiek jų gausime. Aišku, mes nesame išskirtiniai, visi gyvena taip pat sunkiai, irgi dėl to paties – meno rinkos stygiaus.“

Apie meno kainą

Kad jau užėjo kalba ne apie meną, o apie kur kas žemiškesnį dalyką – meno rinką, klausiu pašnekovų, ko jiems trūksta iki visiškos laimės, t. y. visavertės rinkos. Gal vidurinės klasės, kuo toliau, tuo labiau negalinčios funkcionuoti pagal Vakarų pasaulio standartus?
Ponas Arvydas prieštarauja: sprendžiant pagal tai, kiek lankytojų užeina į galeriją, vidurinė klasė yra. Bet ji finansiškai absoliučiai nepajėgi. Tie, kurie išgali, geriau nusipirks batus už 400 Eur nei meno kūrinį.
Kai imu „garsiai dairytis“, kurgi tie meno kūriniai už batų kainą, pašnekovai pripažįsta: tikrai, darbų už 400 Eur jie nebeturi.
Anot kuratorės Airidos Rekštytės, Meno parkas pakeitė veiklos koncepciją, kainodarą, atsikratė saloninių darbų – tokių, kokių patys į namus nesineštų. Be to, meno kūrinius Lietuvoje ir užsienyje parduoda tomis pačiomis kainomis.
„Bandome būti Vakarų rinkos dalimi, įsilieti į ją kaip lygiaverčiai partneriai, todėl negalime žaisti tokių žaidimėlių – viena kaina čia, kita – ten“, – teigia p. Airida.
Galerijos menininkų darbai po užsienį sklinda gana plačiai – vien šiemet Meno parkas dalyvavo penkiose tarptautinėse meno mugėse, keturios iš jų vyko svetur. Be to, darbai eksponuojami internete, todėl, sako p. Arvydas, sunku būtų įsivaizduoti, kad koks nors galerijos kolekcininkas berlynietis vieną kainą už paveikslą sumokėtų mugėje Berlyne, kitą – atvažiavęs į Kauną.
„Iš principo tai neteisinga, pagaliau – kodėl nuvertinti autoriaus kūrinį? Jeigu stengiamės integruotis į pasaulį, teisingu keliu ir integruokimės“, – sako pašnekovas.
Mano argumentą, kad prekybos tinklų prie akcijų įpratintam pirkėjui pigiau įsigyti kūrinį menininko dirbtuvėje, jis sutinka sakydamas, kad tai vyksta, ir ne paslaptis, jog tą daro ir žinomi kuratoriai, ir kolekcininkai.
„Jie apžiūri parodas, išsirenka kūrinius, o paskui terorizuoja menininką, kad jis parduotų darbus iš studijos“, – pasakoja p. Arvydas. Anot jo, nuo kitų metų galerija ir pati ketina, ir kitoms siūlo įsivesti tam tikrus saugiklius dėl galerijai nepriklausančių menininkų darbų, kurių parodas jie taip pat rengia, pardavimo.
„Žinoma, menininkas pats pasirenka, kaip jam parduoti savo darbą. Kita vertus, vis tiek susiburia grupė menininkų, su kuriais galerija pasirašo sutartis ir aktyviai dirba pagal esamas taisykles. Dabar jų 22“, – priduria p. Airida. Tarp galerijos dailininkų – įvairaus amžiaus ir žinomumo kūrėjai: nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai Robertas Antinis ir Jonas Gasiūnas, Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Milda Gailiūtė, Patricija Gilytė, Marija Griniuk, Česlovas Lukenskas, Eimutis Markūnas, Eglė Ulčickaitė, Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Aušra Vaitkūnienė, Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015) ir kt.
Paskutinį „popsinį“ mano argumentą kainų klausimu – menas per brangus įpirkti – p. Arvydas atremia prisimindamas, kiek dailės kūriniai kainavo sovietmečiu: „Tarkime, šviesaus atminimo Antano Martinaičio ar kito tuo laiku kūrusio dailininko darbas kainavo 90, 120 rublių, tiek, kiek uždirbdavo inžinierius, mokytojas, gydytojas... O kodėl tada pirko? Todėl, kad nieko daugiau pirkti nebuvo, ir žmonės meno kūrinius dovanojo vieni kitiems“, – juokiasi p. Arvydas. Jis nesutinka, kad dabar kūrinių kainos labai aukštos. Ir rimtų kolekcininkų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei nuolat minimi trys keturi didieji.
„Mes patys užauginome gal keturis kolekcininkus. Vienas išvis meno bijojo kaip velnio, dabar jo namuose sukauptas toks dailės aukso fondas, kurio pavydėtų bet kuris muziejus“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, yra išeitis, galinti ryškiai pagerinti meno rinkos padėtį, – jeigu pagaliau Lietuvoje, kaip kitose išsivysčiusiose Europos šalyse, būtų priimtas įstatymas, reglamentuojantis, jog 2% statomų pastatų, ypač visuomeninių, sąmatos būtų skirta meno kūriniams įsigyti.
„Jeigu Lietuvoje būtų priimtas toks įstatymas, didžiajai daliai menininkų gyvenimas tikrai pagerėtų“, – įsitikinęs p. Arvydas.
Kai pasiūlau užsiimti lobizmu, „stumiant“ tokį įstatymą, jis nusistebi: „Su kuo apie tai šnekėti? Ar su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, šnekančiu apie Kultūros rėmimo fondą, kurio nebėra nežinia kiek metų?“

Rinkos paieškos

Kad ir kaip lengva ar sunku būtų, viena seniausiai nepriklausomoje Lietuvoje veikiančių galerijų 2018 m. pradžioje filialą atidarė Vokietijoje, Diuseldorfe.
„Dar vienas mūsų projektas ir iššūkis – taip pat finansine prasme“, – juokiasi p. Arvydas. Anot jo, šis žingsnis buvo paremtas didesnės rinkos paieška ir tarptautine praktika: daugybė pasaulio galerijų savo filialus turi kitose šalyse ar kituose miestuose.
Meno parkas užsienyje daugybę metų dirba su užsienio kuratoriais, turi stiprių partnerių, taip pat Diuseldorfe.
Anot pašnekovo, atsidarydamas Vokietijoje Meno parkas tiesiog per naktį suspėjo aplikuoti į vasarį mieste vykstantį „Duesseldorf Photo Weekend“ ir buvo priimtas, taigi galerija startavo nuo didžiulio renginio ir išsyk sulaukė masės lankytojų.
„Čia galime būti nuostabiausi, fantastiškiausi, bet neturime srauto. Ten gali tikėtis didesnės sklaidos. Aišku, mūsų tikslas – ne vien sklaida. Atsidarėme ten ir dėl meno rinkos, kur ji tikrai kitokia negu čia. Dabar turime ten gerų parodų, gerų menininkų, gerų atsiliepimų, nuo kitų metų aktyviau įsijungs mūsų partneriai vokiečiai su bendrais projektais“, – kalba p. Arvydas.

Arti ir toli

Visgi reikia pakalbėti ir apie meną, ne vien apie pinigus. Antrajame galerijos aukšte veikia Neringos Naujokaitės (Lietuva / Vokietija) vaizdo instaliacija „Art Deco“. Darbas – puikus, pavardė, tenka prisipažinti, – negirdėta. Pašnekovai nesistebi: svetur sėkmingai kuria gausybė jaunų menininkų iš Lietuvos, čia nežinomų ar niekada nerodytų.
Pasak p. Airidos, 2016 m. festivalis plačiai pristatė Azijos menininkus, šiemet atsivežė daug užsienyje gyvenančių lietuvių menininkų. „Mes juos pristatome kaip naujieną, kaip premjerą. Į parodas ateina jų artimieji, nes žmonės dažniausiai eina į savo draugų, artimųjų, pažįstamų parodas, o sykiu pamato ir kitų autorių darbų – čia vyksta gražūs mainai. Šių metų festivalyje yra tikrų užsienio žvaigždžių, bet jie čia giminių neturi“, – juokiasi p. Airida.
Baigiantis pokalbiui, vėl grįžtu prie pinigų: jei jų stinga, kam rengti tuos festivalius?
„Tai kam tada apskritai reikalingas menas“, – klausimu atsako p. Arvydas.

Daugiau informacijos apie festivalį „Kaunas mene“ rasite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 25

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10
Garsiausios istorijoje žmogžudystės vietą atvers turistams 2

Lankomiausio Italijos miesto Romos valdžia paskelbė planuojanti rekonstruoti senovinę aikštę, kurioje įvyko...

Paslaugos
2019.03.09
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09
Šiaulių „Aušros“ muziejui toliau vadovaus R. Balza

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau