Kaunas mene: arti ar toli

Publikuota: 2018-11-18

Iki lapkričio 25 d. Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip toli“, miesto parodų erdves visam mėnesiui užtvindęs menu. Su festivalio rengėjais VŽ „Savaitgalis“ kalbėjosi apie tai, kas yra arti ir kas toli, apie galerijos veiklą, meno rinką ir vidurinę klasę.

Festivalį „Kaunas mene“ nuo 2008 m. organizuoja VšĮ Meno parkas, nuo 2012 m. jis rengiamas kas dvejus metus. Tačiau pirmiausia – apie galeriją tokiu pat pavadinimu kaip ir viešoji įstaiga. 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus įsteigtas Meno parkas veikia Kauno rotušės aikštėje, toje pat vietoje, kur sovietmečiu buvo „pagerinta“ dailės kūrinių parduotuvė. Arvydas Žalpys, VšĮ ir galerijos direktorius, aprodydamas galeriją, pirmiausia laiptais užlekia į trečiąjį aukštą, kur palėpėje įrengta naujausia erdvė – nedidelė, bet šviesi, itin tinkama šiuolaikiniam menui eksponuoti. (Šiuo metu čia eksponuojama Vlado Urbanavičiaus instaliacija „Palėpės žaidimai“.) „Kuo jau kuo, bet erdvėmis skųstis negalime – jų dabar turime pakankamai“, – sako p. Arvydas. Paklaustas, gal vis dėlto turi kuo pasiskųsti, jis šypsosi: tuo pačiu, kuo ir visi kiti. „Verkšlenti nesinori, bet nereikia slėpti: pinigų trūksta viskam. Tiesa, dalį galerijos projektų finansuoja Kultūros taryba, tik bėda, kad niekada negali prognozuoti, kiek jų gausime. Aišku, mes nesame išskirtiniai, visi gyvena taip pat sunkiai, irgi dėl to paties – meno rinkos stygiaus.“

Apie meno kainą

Kad jau užėjo kalba ne apie meną, o apie kur kas žemiškesnį dalyką – meno rinką, klausiu pašnekovų, ko jiems trūksta iki visiškos laimės, t. y. visavertės rinkos. Gal vidurinės klasės, kuo toliau, tuo labiau negalinčios funkcionuoti pagal Vakarų pasaulio standartus? Ponas Arvydas prieštarauja: sprendžiant pagal tai, kiek lankytojų užeina į galeriją, vidurinė klasė yra. Bet ji finansiškai absoliučiai nepajėgi. Tie, kurie išgali, geriau nusipirks batus už 400 Eur nei meno kūrinį. Kai imu „garsiai dairytis“, kurgi tie meno kūriniai už batų kainą, pašnekovai pripažįsta: tikrai, darbų už 400 Eur jie nebeturi. Anot kuratorės Airidos Rekštytės, Meno parkas pakeitė veiklos koncepciją, kainodarą, atsikratė saloninių darbų – tokių, kokių patys į namus nesineštų. Be to, meno kūrinius Lietuvoje ir užsienyje parduoda tomis pačiomis kainomis. „Bandome būti Vakarų rinkos dalimi, įsilieti į ją kaip lygiaverčiai partneriai, todėl negalime žaisti tokių žaidimėlių – viena kaina čia, kita – ten“, – teigia p. Airida. Galerijos menininkų darbai po užsienį sklinda gana plačiai – vien šiemet Meno parkas dalyvavo penkiose tarptautinėse meno mugėse, keturios iš jų vyko svetur. Be to, darbai eksponuojami internete, todėl, sako p. Arvydas, sunku būtų įsivaizduoti, kad koks nors galerijos kolekcininkas berlynietis vieną kainą už paveikslą sumokėtų mugėje Berlyne, kitą – atvažiavęs į Kauną. „Iš principo tai neteisinga, pagaliau – kodėl nuvertinti autoriaus kūrinį? Jeigu stengiamės integruotis į pasaulį, teisingu keliu ir integruokimės“, – sako pašnekovas. Mano argumentą, kad prekybos tinklų prie akcijų įpratintam pirkėjui pigiau įsigyti kūrinį menininko dirbtuvėje, jis sutinka sakydamas, kad tai vyksta, ir ne paslaptis, jog tą daro ir žinomi kuratoriai, ir kolekcininkai. „Jie apžiūri parodas, išsirenka kūrinius, o paskui terorizuoja menininką, kad jis parduotų darbus iš studijos“, – pasakoja p. Arvydas. Anot jo, nuo kitų metų galerija ir pati ketina, ir kitoms siūlo įsivesti tam tikrus saugiklius dėl galerijai nepriklausančių menininkų darbų, kurių parodas jie taip pat rengia, pardavimo. „Žinoma, menininkas pats pasirenka, kaip jam parduoti savo darbą. Kita vertus, vis tiek susiburia grupė menininkų, su kuriais galerija pasirašo sutartis ir aktyviai dirba pagal esamas taisykles. Dabar jų 22“, – priduria p. Airida. Tarp galerijos dailininkų – įvairaus amžiaus ir žinomumo kūrėjai: nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai Robertas Antinis ir Jonas Gasiūnas, Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Milda Gailiūtė, Patricija Gilytė, Marija Griniuk, Česlovas Lukenskas, Eimutis Markūnas, Eglė Ulčickaitė, Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Aušra Vaitkūnienė, Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015) ir kt. Paskutinį „popsinį“ mano argumentą kainų klausimu – menas per brangus įpirkti – p. Arvydas atremia prisimindamas, kiek dailės kūriniai kainavo sovietmečiu: „Tarkime, šviesaus atminimo Antano Martinaičio ar kito tuo laiku kūrusio dailininko darbas kainavo 90, 120 rublių, tiek, kiek uždirbdavo inžinierius, mokytojas, gydytojas... O kodėl tada pirko? Todėl, kad nieko daugiau pirkti nebuvo, ir žmonės meno kūrinius dovanojo vieni kitiems“, – juokiasi p. Arvydas. Jis nesutinka, kad dabar kūrinių kainos labai aukštos. Ir rimtų kolekcininkų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei nuolat minimi trys keturi didieji. „Mes patys užauginome gal keturis kolekcininkus. Vienas išvis meno bijojo kaip velnio, dabar jo namuose sukauptas toks dailės aukso fondas, kurio pavydėtų bet kuris muziejus“, – dėsto pašnekovas. Anot jo, yra išeitis, galinti ryškiai pagerinti meno rinkos padėtį, – jeigu pagaliau Lietuvoje, kaip kitose išsivysčiusiose Europos šalyse, būtų priimtas įstatymas, reglamentuojantis, jog 2% statomų pastatų, ypač visuomeninių, sąmatos būtų skirta meno kūriniams įsigyti. „Jeigu Lietuvoje būtų priimtas toks įstatymas, didžiajai daliai menininkų gyvenimas tikrai pagerėtų“, – įsitikinęs p. Arvydas. Kai pasiūlau užsiimti lobizmu, „stumiant“ tokį įstatymą, jis nusistebi: „Su kuo apie tai šnekėti? Ar su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, šnekančiu apie Kultūros rėmimo fondą, kurio nebėra nežinia kiek metų?“

Rinkos paieškos

Kad ir kaip lengva ar sunku būtų, viena seniausiai nepriklausomoje Lietuvoje veikiančių galerijų 2018 m. pradžioje filialą atidarė Vokietijoje, Diuseldorfe. „Dar vienas mūsų projektas ir iššūkis – taip pat finansine prasme“, – juokiasi p. Arvydas. Anot jo, šis žingsnis buvo paremtas didesnės rinkos paieška ir tarptautine praktika: daugybė pasaulio galerijų savo filialus turi kitose šalyse ar kituose miestuose. Meno parkas užsienyje daugybę metų dirba su užsienio kuratoriais, turi stiprių partnerių, taip pat Diuseldorfe. Anot pašnekovo, atsidarydamas Vokietijoje Meno parkas tiesiog per naktį suspėjo aplikuoti į vasarį mieste vykstantį „Duesseldorf Photo Weekend“ ir buvo priimtas, taigi galerija startavo nuo didžiulio renginio ir išsyk sulaukė masės lankytojų. „Čia galime būti nuostabiausi, fantastiškiausi, bet neturime srauto. Ten gali tikėtis didesnės sklaidos. Aišku, mūsų tikslas – ne vien sklaida. Atsidarėme ten ir dėl meno rinkos, kur ji tikrai kitokia negu čia. Dabar turime ten gerų parodų, gerų menininkų, gerų atsiliepimų, nuo kitų metų aktyviau įsijungs mūsų partneriai vokiečiai su bendrais projektais“, – kalba p. Arvydas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Arti ir toli

Visgi reikia pakalbėti ir apie meną, ne vien apie pinigus. Antrajame galerijos aukšte veikia Neringos Naujokaitės (Lietuva / Vokietija) vaizdo instaliacija „Art Deco“. Darbas – puikus, pavardė, tenka prisipažinti, – negirdėta. Pašnekovai nesistebi: svetur sėkmingai kuria gausybė jaunų menininkų iš Lietuvos, čia nežinomų ar niekada nerodytų. Pasak p. Airidos, 2016 m. festivalis plačiai pristatė Azijos menininkus, šiemet atsivežė daug užsienyje gyvenančių lietuvių menininkų. „Mes juos pristatome kaip naujieną, kaip premjerą. Į parodas ateina jų artimieji, nes žmonės dažniausiai eina į savo draugų, artimųjų, pažįstamų parodas, o sykiu pamato ir kitų autorių darbų – čia vyksta gražūs mainai. Šių metų festivalyje yra tikrų užsienio žvaigždžių, bet jie čia giminių neturi“, – juokiasi p. Airida. Baigiantis pokalbiui, vėl grįžtu prie pinigų: jei jų stinga, kam rengti tuos festivalius? „Tai kam tada apskritai reikalingas menas“, – klausimu atsako p. Arvydas.

Daugiau informacijos apie festivalį „Kaunas mene“ rasite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
15:02
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku