Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai

Lewben Art Foundation projekte Savas kambarys, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, Jolanta Kyzikaitė ir jos darbas Intymus pokalbis. Neatsitiktinai: dvi dailininkės darbų parodos praėjusią savaitę atidarytos Vilniuje, VDA parodų salėse Titanikas ir galerijoje Meno niša.
J. Kyzikaitė (g. 1980) menininkė, nepasidavusi savo kartos lietuviškosios tapybos madoms prislopinto kolorito Gerhardo Richterio ar Luco Tuymanso tapybos interpretacijoms. Jos kūrybos savitumas autentiškos patirties prisodrintas poparto principų reinterpretavimas. Iš komiksų, spaudos puslapių ar virtualiosios realybės tarsi atklydę J. Kyzikaitės paveikslų veikėjai, keli teminiai sluoksniai, (auto)ironija, įvairios užuominos į realijas tai savita lietuviško neopopmeno apraiška, kurios šaknų galima ieškoti kad ir ankstyvojoje Algimanto Švėgždos, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Kuro tapyboje. Kalbant apie dabartį, šios menininkės kūryba giminingiausia tam, ką kuria Kęstutis Grigaliūnas, Laisvydė Šalčiūtė ar Linas Liandzbergis.
Įdomu, kad sąmoningas slydimas kasdienybės paviršiumi, plakatiški, dekoratyvūs vaizdai, ironija būdinga ne tik J. Kyzikaitės tapybai ir piešiniams. 2012 m. ji sukūrė instaliaciją Šiaudų sodai, kurioje panaudoti rausvi plastikiniai kokteilių šiaudeliai stebino kontrastu tarp kokčios barbiškos nekaltybės, banalių kasdienio vartojimo daiktelių ir sakralios archajinės tradicijos. Juk pagal senuosius lietuviškus papročius šventinis, tarkime, Velykų, stalas tai žemiškojo sodo simbolis, o virš jo kabantis šiaudų sodas simbolizavo pasaulio medžio viršūnę. Po juo vykstančios apeigos mūsų protėviams reiškė kosmoso kūrimo veiksmą. Taigi tai taikli replika, bylojanti apie šventenybės ir simuliakro, tradicijų ir unifikuotos produkcijos priešpriešą.
Intymus pokalbis
J. Kyzikaitė yra nuosekli, metodiška menininkė, kurianti ištisais ciklais, atidžiai ir įvairiapusiškai plėtojanti kokį nors ją sudominusį asmeninės patirties ar aplinkos reiškinį. Paveikslas Intymus pokalbis atspindi kūrybinį eksperimentą, susijusį su jos asmeniniu literatūriniu bagažu. Besidomėdama žaidimo tematika, ji nutapė seriją darbų, susijusių su Lukeo Rhineharto knyga Kauliukų žmogus (1971). Pagrindinį šio romano veikėją Luką kankino rutina, kurią jis mėgino sugriauti žaisdamas kauliukais. Kiekvienas išridentas skaičius lemdavo veiksmą, tačiau bent vienas jų turėjo būti rizikingas.
Knygos sukūrimo principą perkeldama į tapybą, menininkė susikūrė savotišką vaizdų archyvą, kurį sudarė iliustracijos Anetos Anros knygai Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę (su neįtrauktais į knygą piešiniais), užrašų knygelėje užfiksuoti vaizdai, gyvenimiški pastebėjimai, įvairios vietos, aplinkybės, situacijos: baseinas, miškas, kavinė, pas močiutę, sode ir t. t.
Menininkė pasirinko koliažinį, siurrealistinį tapybos būdą iš naujo surinkti pabirusius vaizdus ir rasti naują jų logiką, ryšį. Šiame paveiksle veikiantys objektai atklydę iš įvairiausių ir, regis, tarpusavyje nesusijusių sferų. Keistą dialogą čia mezga stafažinės nuogų plikagalvių moteriškų manekenų figūros ir lokys su padėklu, lyg pobūvį aptarnaujantis kelneris. Jų žvilgsnių susidūrimas pažymimas tarsi šūvio trajektorija, o sunki užuolaida dešinėje primena spektaklio, scenos veiksmo aplinką.
Viktoras Liutkus yra rašęs, kad buvusio sovietinio bloko šalių popartas, kuris kadaise ironiškai smagiai šaipėsi iš sovietmečio šablonų ir emblemų, iš nenumaldomo daiktų geismo, šiandien tapo labai reikalingas, priimtinas šių dienų visuomenei kaip sotaus vartojimo liudytojas, buities atributas, miegamojo malonumų saugiklis. Tačiau J. Kyzikaitė, interpretuodama poparto vizualinę raišką, apčiuopia daugiau jautrių ir aktualių dabarties žmogaus ir pasaulio situacijų. Monumentaliuose jos paveiksluose karaliauja atsitiktinumas nežinia, kas ir kodėl, kokie nematomi mechanizmai būtent taip sudėlioja figūras. Filosofijos plotmėje atsitiktinumas tai objektyvūs ryšiai, įvykiai arba tai, kas gali būti ir gali nebūti, gali vykti vienaip ar kitaip. O šios menininkės kūryboje jis parodo trūkstamas pasaulio grandis, nusmelkia žiūrovą stokos, kažkokio sunkiai apibrėžiamo nepakankamumo jausmu.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti