XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (European Centre for Disease Prevention and Control) išsiaiškino, kad nuo 2007 m. ženkliai padaugėjo atvejų, kai antibiotikams atsparių bakterijų nebeveikia netgi patys stipriausi – karbapenemų grupės – vaistai.

„Tai kelia nerimą, nes jokio kito būdo gydyti šių bakterijų sukeltoms ligoms nėra. Kai nebeveikia net vadinamos paskutiniosios eilės antibiotikai, infekcijas išgydyti tampa itin sunku, o dažniausiai tiesiog nebeįmanoma“, – rašoma centro pranešime.

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, skaičiuojama, jog šiuo metu maždaug 70% bakterijų yra atsparios bent vienam iš dažniausiai naudojamų antibiotikų. Šis procentas ir antibiotikų, kuriems atsparios bakterijos, skaičius vis auga. Prognozuojama, kad iki 2030 m. bakterijų atsparumas pažangiausiais laikomiems antibiotikams bus 70% didesnis negu 2005 m.

„Atsparumo šuolis – akivaizdus. Jis ypač neigiamai paveiks šalių sveikatos apsaugos planus, kurių biudžetai ir taip šiuo metu apkarpyti. Dėl to mirčių nuo infekcijų tik daugės, ypač tarp naujagimių, mažų vaikų ir senjorų. Pavojus gyvybei grės net įsipjovus virtuviniu peiliu, atliekant nesudėtingas operacijas ar susirgus plaučių uždegimu“, – teigia pranešimo autoriai.

Skaičiuojama, kad neradus sprendimo iki 2050 m. šių bakterijų aukomis gali tapti 2,4 mln. Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos gyventojų, o infekcijų gydymui kiekvienai šaliai galimai reikės išleisti vidutiniškai 3,5 mlrd. USD.

Priemonių yra

Daugiausia žmonių infekcijomis užsikrečia ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose, todėl tyrimo autoriai primygtinai skatina kelti higienos standartus – reikalauti, kad darbuotojai dažniau ir kruopščiau plautų rankas, taip pat griežčiau laikytųsi saugos. Rekomenduojama sukurti tokius testus, kurie greičiau ir tiksliau nustatytų kokios prigimties yra infekcija – virusinė (tokiais atvejais antibiotikai neveikia) ar bakterinė. Be to, ne vieno tyrimo rezultatai rodo, kad problemą aštrina ir netinkamas, t.y. perteklinis antibiotikų naudojimas. Anot tyrimų, antibiotikų gauname ne tik su žemės ūkio produktais; gydytojai neretai tiesiog išrašo ne tuos antibiotikus, arba netgi pasiduoda pacientų spaudimui ir skiria vaistų tada, kai jų visai nereikia. Pavyzdžiui, beveik pusė viename tyrime dalyvavusių Didžiosios Britanijos šeimos gydytojų pripažino pacientams skyrę vaistų, nors iškart žinojo, kad jie nebus veiksmingi. Kaip rašo „The Economist“, pietų ir rytų Europiečiai nesibodi antibiotikų pirkti visai be recepto – Graikijoje ir Rumunijoje be recepto parduodama beveik penktadalis šių vaistų.

Taip pat, sako ekspertai, pagelbėtų metodika, kai antibiotikus gydytojai galėtų skirti tik praėjus trims dienoms po pirmojo paciento vizito. Pasak Michele Cecchini, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro viešosios sveikatos skyriaus vadovės, apytiksliai per tiek dienų išsikvepia virusinė infekcija. Kai tokią metodiką pamėginta išbandyti praktiškai, rezultatai nustebino: praėjus trims dienoms po pirmojo vizito pas gydytoją du trečdaliai pacientų nebeatėjo pasiimti recepto.

Specialistai sako, kad finansiškai sprendimas taip pat nėra sudėtingas: jeigu 36 šalys, kurios yra Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro narės, kiekvienam žmogui papildomai skirtų po 2 USD per metus, kasmet būtų galima išvengti 47.000 mirčių nuo antibiotikams atsparių bakterijų.

„Už tuos 2 USD žmogui būtų galima imtis papildomų viešosios sveikatos gerinimo priemonių, kurios galiausiai ne tik išgelbėtų tūkstančių žmonių gyvybes, bet ir šalims narėms sutaupytų 4,8 mlrd. USD per metus. Tačiau antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamų ligų atvejai tokie skirtingi, kad kiekvienai šaliai reikėtų kurti individualų planą, kaip kovoti su šia grėsme“, – sako p. Cecchini.