Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai

Publikuota: 2018-11-11
 

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai ilgas. Tačiau, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, svarbiausiu biologijos mokslo daktaro, profesoriaus, rašytojo nuopelnu reiktų vadinti visuomenei skiepytą pagarbą gamtai, raginimą ją matyti, suprasti, saugoti.

Rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius prisimena, kaip būdamas septintokas parašė T. Ivanauskui laišką: pasidalijo savo atradimais miške, papasakojo profesoriui, kad sunku gauti jo knygų, kad namuose turėjo tik vieną tomą iš trijų dalių veikalo „Lietuvos paukščiai“. Laišką išsiuntė į Obelynę, Ivanauskų sodybą prie Kauno, kur tada 88-us metus ėjęs profesorius atvykdavo tik vasaromis. Laiškas adresatą pasiekė negreitai, bet atsakymo p. Paltanavičius sulaukė – gavo laišką su linkėjimais ir dvi užrašytas knygas.

„Ant paketo profesoriaus ranka užrašytas mano adresas, o pakuodavo siuntinius tada tik pašte. Vadinasi, tokio garbaus amžiaus žmogus pats ėjo į paštą, nešė knygas ir siuntė jas į kažkokiam vaikui, iš kurio neaišku, kas bus, – pasakoja pašnekovas. – Laišką gavau gegužę, o birželio 1 d. Ivanauskas mirė. Buvo labai skaudu, daug žliumbiau. Bet gavau įsimintiną pamoką, kaip svarbu gyvenime tikėti žmonėmis ir dalytis.“

Pasak p. Paltanavičiaus, Ivanausko gyvenimas buvo pilnas – darbų, veiklų, pareigų. Pirmiausia jis buvo gamtininkas. Sykiu – vienas Lietuvos universiteto Kaune (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) steigėjų, Vilniaus universiteto, Lietuvos medicinos instituto, Žemės ūkio akademijos profesorius, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas, Kauno botanikos sodo, Kauno zoologijos muziejaus, Kauno zoologijos sodo, Žuvinto rezervato, Ventės Rago paukščių žiedavimo stoties įkūrėjas. Dar reiktų vardyti jo knygas, redaguotus žurnalus, straipsnius, sukurtą lietuvišką biologijos terminologiją, ekspedicijas, užaugintą ištisą kartą gamtininkų.

„Mums, lietuviams ir Lietuvai, labai pasisekė, kad tokį žmogų turėjome“, – sako p. Selemonas.

Pasirinko Lietuvą

T. Ivanauskas gimė Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabartinėje Baltarusijoje), turėjo tris brolius ir seserį. Jo tėvas Leonardas buvo žymus Rusijos imperijos spirito, vyno gamybos technologas, išsilavinęs, daug kalbų mokantis žmogus. Ponas Paltanavičius pasakoja, kad kai Dmitrijus Mendelejevas Londone pristatė savo cheminių elementų sistemą, jam vertėjavo T. Ivanausko tėvas, nes garsusis chemikas kalbėjo tik rusiškai.

Prie T. Ivanausko tėvų dvaro augo išpuoselėtas sodas su įvairiausių veislių vaismedžiais. Tėvas dvare buvo atidaręs sodininkystės mokyklą ir ruošė sodininkus. Didžiulį sodą ir parką T. Ivanauskas vėliau įveisė prie savo sodybos Obelynėje, ten augino įvairių veislių obelų, bandė jų atsparumą ligoms, lietuviškam klimatui ir apie tai daug rašė žurnalams, įskiepiais dalijosi su kitais sodininkais.

Iš savo tėvo būsimasis mokslininkas išmoko ir medžioti, preparuoti, gaminti iškamšas. Dešimtmetis jis pagamino 100 paukščių iškamšų, tėvas užsakė joms specialią spintą ir kolekciją abu padovanojo Vosyliškių mokyklai.

Ivanovski šeima – savo pavardę profesorius vėliau sulietuvino – gyveno daugiakalbėje aplinkoje. Apylinkėse gyveno totorių, namuose kalbėta lenkiškai, gudiškai, prancūziškai, bet ne lietuviškai. 1901 m. T. Ivanauskas baigė Varšuvos gimnaziją, paskui mokėsi gimnazijoje Sankt Peterburge. 1903–1905 m. studijuodamas gamtos mokslus Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, susipažino su čia gyvenančiais lietuviais. Tik tada pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir, kaip rašo prisiminimuose, pasirinko būti lietuviu. Po biologijos studijų Paryžiaus Sorbonos universitete (1905–1909 m.), grįžęs vėl mokytis į Sankt Peterburgą, T. Ivanauskas prisijungė prie Lietuvių studentų draugijos, buvo išrinktas jos pirmininku.

1910 m., baigęs gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete, įsteigė gamtos mokslų vaizdinių priemonių dirbtuvę „Zootom“, kurioje su kolegomis ruošė biologijos, zoologijos, anatomijos preparatus. Sankt Peterburge gyveno iki 1918 m. – dirbo Žemės ūkio ministerijoje, vasaromis keliavo po Lietuvą, vyko į kelias ekspedicijas į Rusijos šiaurę.

Profesorius yra rašęs, jog tai jo žmonos Honoratos Paškauskaitės nuopelnas, kad 1918 m. jis grįžo į Lietuvą. Ji irgi buvo kilusi iš lenkakalbės šeimos ir kaip T. Ivanauskas pasirinko būti lietuvė.

„Baigęs mokslus Sankt Peterburge ir Paryžiuje, T. Ivanauskas gavo kvietimų dirbi JAV, bet su žmona susėdę į vežimaitį iš Lebiodkos Baltarusijoje atidardėjo į Musteikos kaimą įsteigti lietuviškos mokyklos, nors pats lietuvių kalbą buvo išmokęs ne taip senai“, – kalba p. Paltanavičius. Nebuvo jokių susitarimų ar finansavimo, patalpas mokyklai ir Ivanauskams gyventi užleido kaimiečiai, kurių vaikus jie mokė. Atlyginimo mokytojai negavo, maistu su jais irgi vietiniai dalijosi. Deja, pradėtų mokslo metų mokiniai nebaigė – 1919 m. kraštą užėmė lenkai, Ivanauskai pasitraukė į Kauną.

Steigėjas

„Jei reiktų T. Ivanauską apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad jis buvo steigėjas. Kalbant apie gamtosaugą, po jo darbų jokių naujų muziejų nebuvo įsteigta – nei sovietmečiu, nei po 1990-ųjų. Nemanau, kad profesoriui anuomet buvo lengva būti tuo steigėju, pradininku“, – kalba p. Paltanavičius.

1937 m. T. Ivanausko iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas. Anot p. Paltanavičiaus, tuo metu ežerą žvejybai buvo išsinuomojusi žydų bendruomenė, o paukščių medžioklei – dainininkas Kipras Petrauskas su bičiuliais.

„Staiga didžiulėje teritorijoje apriboti, net uždrausti kai kurias populiarias veiklas, įvesti, pavadinkime, režimą, kokio Lietuvoje iki tol nebuvę, – tikrai nepaprastas uždavinys“, – dėsto pašnekovas.

Klausiamas, kaip profesoriui pavykdavo įtikinti žmones, p. Selemonas sako, kad T. Ivanauskas mokėjo kalbėti, jis labai daug rašė – ne sausai moksliškai, o įdomiai, švietė visuomenę, ir juo tikėjo, pasitikėjo, jo nuomonė buvo svari. Dar 1920-aisiais T. Ivanauskas rėžė kategorišką ir anuomet gana naują frazę, kad tik laukiniai laužo medžius.

„Jo autoritetas nebuvo šiaip kalbomis išpūstas. Pažįstu ne vieną dabar garbaus amžiaus mediką, kurie mokėsi, kai T. Ivanauskas Medicinos akademijoje dėstė bendrąją anatomiją. Nėra daug dėstytojų, kurie atsistotų prie lentos ir čia pat tiksliai nupieštų gyvūno griaučius su visomis kaulų atšakomis, sąnariais ir paaiškinimais. Sunku abejoti tokiu žmogumi“, – kalba p. Paltanavičius.

T. Ivanauskas neretai ir kolegoms mokslininkams atrodydavo kaip keistuolis, nes ne visi suprato ir vertino jo atsidavimą, pasiryžimą. Anot p. Selemono, iki šiol 1919-aisiais įsteigto Zoologijos muziejaus didžioji kolekcijos dalis, neskaitant vabzdžių, yra surinkta paties T. Ivanausko. Muziejui jis padovanojo ir savo tėvo darytų paukščių iškamšų, jos ten irgi tebesaugomos.

„Bet jis niekam nepriekaištavo, neskaičiavo, kad, va, aš už savo pinigus dariau, aš rinkau, aš dovanojau. Jis tiesiog dirbo, kaip pats ne kartą rašė, Lietuvai“, – kalba p. Selemonas.

Visos profesoriaus ekspedicijos buvo skirtos Zoologijos muziejaus kolekcijai pildyti. Į paskutinę ekspediciją prie Obės upės Sibire 1960 m. jis vyko būdamas 80-ies. Keliavo ir gyveno ten, p. Paltanavičiaus žodžiais, laukinėmis sąlygomis, bet jo tai nestabdė.

Egzotiškiausia, surinktų eksponatų kiekiu ir verte tikriausiai reikšmingiausia buvo 1931-ųjų ekspedicija į Braziliją. Jai Lietuvos ūkininkų laikraštis „Mūsų rytojus“ skyrė 10.000 litų. Po šios ekspedicijos Kauno muziejus tapo pažinties su gerokai didesne pasaulio faunos dalimi vieta.

Nieko geresnio iki šiol

„Visos profesoriaus ekspedicijos yra jo paties aprašytos. Ir tai ne sausa ataskaita, bet tikslus, įdomus pasakojimas. Jis stebi, fiksuoja gamtą, bet sykiu apibūdina ir žmones, jei pamato ką nors įdomesnio – dar ir nupiešia“, – pasakoja p. Paltanavičius, pats parašęs vaikams daugybę knygų apie gamtą.

Anot jo, sovietų valdžia T. Ivanauską kažkaip pakentė, bet jo karjera buvo vis pristabdoma: 1950 m. jis nušalintas nuo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto vadovo pareigų. Buvo metų, kai jo nekviesdavo į mokslines konferencijas. Bet T. Ivanauskas ir toliau labai tikslingai ir produktyviai dirbo savo srityje. 1959-aisiais už tritomį „Lietuvos paukščiai“ jam skirta valstybinė premija.

„Širdyje esu ornitologas. Ir ar jaunesnių, ar vyresnių kolegų paklausiu, kuo jie remiasi, kai reikia kokį nors paukštį apibūdinti, visi sako, kad pirmiausia ima T. Ivanausko darbus. Nieko geresnio kol kas neparašyta“, – sako p. Paltanavičius.

Gamtinė kultūra

Anot p. Selemono, didžiausias T. Ivanausko nuopelnas – gamtinės kultūros ugdymas: „Jis užaugino visą kartą – ne tik profesionalių gamtininkų, bet apskritai žmonių, kurie supranta gamtą.“

1920–1921 m. T. Ivanausko ir jo žmonos iniciatyva Kaune pradėtos rengti medžių sodinimo, inkilų kėlimo talkos – jie organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną. Per medžių sodinimo „šventes“ buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. VŽ pašnekovas prisimena išlikusias tų talkų nuotraukas: groja dūdų orkestras, o darbams vadovaujantis profesorius ir gamtoje profesorius – su baltais marškiniais, kaklaraiščiu, skrybėliuku.

T. Ivanausko elgesys dažnu atveju tapdavo pavyzdžiu. Profesorius su geru savo draugu dailininku Antanu Žmuidzinavičiumi mėgo pakeliauti po Lietuvą. Sykį nuvyko į Merkio aukštupį, nusipirko valtį ir kelias dienas leidosi upe žemyn. Vienas tapė, kitas stebėjo, paskui viską detaliai aprašė. Tokie pasakojimai visuomenėje tapo stimulu domėtis savo kraštu, gamta, nes T. Ivanausko straipsniai buvo populiarūs – žmonės irgi važiavo, plaukė pažiūrėti, ką ten profesorius matė.

„Dabartinius plaukimus upėmis ar ežerais baidarėmis vadinu praplaukimu vamzdžiu. Aš vis klausiu, tai ką matėte? Man atsako, kad mes upe plaukėm. Gerai, sakau, bet ką matėte? Na, nieko, plaukėm, kepėm šašlykus, pabuvom lauke, – kalba gamtininkas. – Bevertis toks plaukimas, kaip vamzdžiu nučiuožti. O T. Ivanauskas ragino eiti į gamtą, žiūrėti ir matyti ją. Tada to reikėjo ir dabar to reikia.“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau