Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai

Publikuota: 2018-11-11
 

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai ilgas. Tačiau, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, svarbiausiu biologijos mokslo daktaro, profesoriaus, rašytojo nuopelnu reiktų vadinti visuomenei skiepytą pagarbą gamtai, raginimą ją matyti, suprasti, saugoti.

Rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius prisimena, kaip būdamas septintokas parašė T. Ivanauskui laišką: pasidalijo savo atradimais miške, papasakojo profesoriui, kad sunku gauti jo knygų, kad namuose turėjo tik vieną tomą iš trijų dalių veikalo „Lietuvos paukščiai“. Laišką išsiuntė į Obelynę, Ivanauskų sodybą prie Kauno, kur tada 88-us metus ėjęs profesorius atvykdavo tik vasaromis. Laiškas adresatą pasiekė negreitai, bet atsakymo p. Paltanavičius sulaukė – gavo laišką su linkėjimais ir dvi užrašytas knygas.

„Ant paketo profesoriaus ranka užrašytas mano adresas, o pakuodavo siuntinius tada tik pašte. Vadinasi, tokio garbaus amžiaus žmogus pats ėjo į paštą, nešė knygas ir siuntė jas į kažkokiam vaikui, iš kurio neaišku, kas bus, – pasakoja pašnekovas. – Laišką gavau gegužę, o birželio 1 d. Ivanauskas mirė. Buvo labai skaudu, daug žliumbiau. Bet gavau įsimintiną pamoką, kaip svarbu gyvenime tikėti žmonėmis ir dalytis.“

Pasak p. Paltanavičiaus, Ivanausko gyvenimas buvo pilnas – darbų, veiklų, pareigų. Pirmiausia jis buvo gamtininkas. Sykiu – vienas Lietuvos universiteto Kaune (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) steigėjų, Vilniaus universiteto, Lietuvos medicinos instituto, Žemės ūkio akademijos profesorius, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas, Kauno botanikos sodo, Kauno zoologijos muziejaus, Kauno zoologijos sodo, Žuvinto rezervato, Ventės Rago paukščių žiedavimo stoties įkūrėjas. Dar reiktų vardyti jo knygas, redaguotus žurnalus, straipsnius, sukurtą lietuvišką biologijos terminologiją, ekspedicijas, užaugintą ištisą kartą gamtininkų.

„Mums, lietuviams ir Lietuvai, labai pasisekė, kad tokį žmogų turėjome“, – sako p. Selemonas.

Pasirinko Lietuvą

T. Ivanauskas gimė Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabartinėje Baltarusijoje), turėjo tris brolius ir seserį. Jo tėvas Leonardas buvo žymus Rusijos imperijos spirito, vyno gamybos technologas, išsilavinęs, daug kalbų mokantis žmogus. Ponas Paltanavičius pasakoja, kad kai Dmitrijus Mendelejevas Londone pristatė savo cheminių elementų sistemą, jam vertėjavo T. Ivanausko tėvas, nes garsusis chemikas kalbėjo tik rusiškai.

Prie T. Ivanausko tėvų dvaro augo išpuoselėtas sodas su įvairiausių veislių vaismedžiais. Tėvas dvare buvo atidaręs sodininkystės mokyklą ir ruošė sodininkus. Didžiulį sodą ir parką T. Ivanauskas vėliau įveisė prie savo sodybos Obelynėje, ten augino įvairių veislių obelų, bandė jų atsparumą ligoms, lietuviškam klimatui ir apie tai daug rašė žurnalams, įskiepiais dalijosi su kitais sodininkais.

Iš savo tėvo būsimasis mokslininkas išmoko ir medžioti, preparuoti, gaminti iškamšas. Dešimtmetis jis pagamino 100 paukščių iškamšų, tėvas užsakė joms specialią spintą ir kolekciją abu padovanojo Vosyliškių mokyklai.

Ivanovski šeima – savo pavardę profesorius vėliau sulietuvino – gyveno daugiakalbėje aplinkoje. Apylinkėse gyveno totorių, namuose kalbėta lenkiškai, gudiškai, prancūziškai, bet ne lietuviškai. 1901 m. T. Ivanauskas baigė Varšuvos gimnaziją, paskui mokėsi gimnazijoje Sankt Peterburge. 1903–1905 m. studijuodamas gamtos mokslus Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, susipažino su čia gyvenančiais lietuviais. Tik tada pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir, kaip rašo prisiminimuose, pasirinko būti lietuviu. Po biologijos studijų Paryžiaus Sorbonos universitete (1905–1909 m.), grįžęs vėl mokytis į Sankt Peterburgą, T. Ivanauskas prisijungė prie Lietuvių studentų draugijos, buvo išrinktas jos pirmininku.

1910 m., baigęs gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete, įsteigė gamtos mokslų vaizdinių priemonių dirbtuvę „Zootom“, kurioje su kolegomis ruošė biologijos, zoologijos, anatomijos preparatus. Sankt Peterburge gyveno iki 1918 m. – dirbo Žemės ūkio ministerijoje, vasaromis keliavo po Lietuvą, vyko į kelias ekspedicijas į Rusijos šiaurę.

Profesorius yra rašęs, jog tai jo žmonos Honoratos Paškauskaitės nuopelnas, kad 1918 m. jis grįžo į Lietuvą. Ji irgi buvo kilusi iš lenkakalbės šeimos ir kaip T. Ivanauskas pasirinko būti lietuvė.

„Baigęs mokslus Sankt Peterburge ir Paryžiuje, T. Ivanauskas gavo kvietimų dirbi JAV, bet su žmona susėdę į vežimaitį iš Lebiodkos Baltarusijoje atidardėjo į Musteikos kaimą įsteigti lietuviškos mokyklos, nors pats lietuvių kalbą buvo išmokęs ne taip senai“, – kalba p. Paltanavičius. Nebuvo jokių susitarimų ar finansavimo, patalpas mokyklai ir Ivanauskams gyventi užleido kaimiečiai, kurių vaikus jie mokė. Atlyginimo mokytojai negavo, maistu su jais irgi vietiniai dalijosi. Deja, pradėtų mokslo metų mokiniai nebaigė – 1919 m. kraštą užėmė lenkai, Ivanauskai pasitraukė į Kauną.

Steigėjas

„Jei reiktų T. Ivanauską apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad jis buvo steigėjas. Kalbant apie gamtosaugą, po jo darbų jokių naujų muziejų nebuvo įsteigta – nei sovietmečiu, nei po 1990-ųjų. Nemanau, kad profesoriui anuomet buvo lengva būti tuo steigėju, pradininku“, – kalba p. Paltanavičius.

1937 m. T. Ivanausko iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas. Anot p. Paltanavičiaus, tuo metu ežerą žvejybai buvo išsinuomojusi žydų bendruomenė, o paukščių medžioklei – dainininkas Kipras Petrauskas su bičiuliais.

„Staiga didžiulėje teritorijoje apriboti, net uždrausti kai kurias populiarias veiklas, įvesti, pavadinkime, režimą, kokio Lietuvoje iki tol nebuvę, – tikrai nepaprastas uždavinys“, – dėsto pašnekovas.

Klausiamas, kaip profesoriui pavykdavo įtikinti žmones, p. Selemonas sako, kad T. Ivanauskas mokėjo kalbėti, jis labai daug rašė – ne sausai moksliškai, o įdomiai, švietė visuomenę, ir juo tikėjo, pasitikėjo, jo nuomonė buvo svari. Dar 1920-aisiais T. Ivanauskas rėžė kategorišką ir anuomet gana naują frazę, kad tik laukiniai laužo medžius.

„Jo autoritetas nebuvo šiaip kalbomis išpūstas. Pažįstu ne vieną dabar garbaus amžiaus mediką, kurie mokėsi, kai T. Ivanauskas Medicinos akademijoje dėstė bendrąją anatomiją. Nėra daug dėstytojų, kurie atsistotų prie lentos ir čia pat tiksliai nupieštų gyvūno griaučius su visomis kaulų atšakomis, sąnariais ir paaiškinimais. Sunku abejoti tokiu žmogumi“, – kalba p. Paltanavičius.

T. Ivanauskas neretai ir kolegoms mokslininkams atrodydavo kaip keistuolis, nes ne visi suprato ir vertino jo atsidavimą, pasiryžimą. Anot p. Selemono, iki šiol 1919-aisiais įsteigto Zoologijos muziejaus didžioji kolekcijos dalis, neskaitant vabzdžių, yra surinkta paties T. Ivanausko. Muziejui jis padovanojo ir savo tėvo darytų paukščių iškamšų, jos ten irgi tebesaugomos.

„Bet jis niekam nepriekaištavo, neskaičiavo, kad, va, aš už savo pinigus dariau, aš rinkau, aš dovanojau. Jis tiesiog dirbo, kaip pats ne kartą rašė, Lietuvai“, – kalba p. Selemonas.

Visos profesoriaus ekspedicijos buvo skirtos Zoologijos muziejaus kolekcijai pildyti. Į paskutinę ekspediciją prie Obės upės Sibire 1960 m. jis vyko būdamas 80-ies. Keliavo ir gyveno ten, p. Paltanavičiaus žodžiais, laukinėmis sąlygomis, bet jo tai nestabdė.

Egzotiškiausia, surinktų eksponatų kiekiu ir verte tikriausiai reikšmingiausia buvo 1931-ųjų ekspedicija į Braziliją. Jai Lietuvos ūkininkų laikraštis „Mūsų rytojus“ skyrė 10.000 litų. Po šios ekspedicijos Kauno muziejus tapo pažinties su gerokai didesne pasaulio faunos dalimi vieta.

Nieko geresnio iki šiol

„Visos profesoriaus ekspedicijos yra jo paties aprašytos. Ir tai ne sausa ataskaita, bet tikslus, įdomus pasakojimas. Jis stebi, fiksuoja gamtą, bet sykiu apibūdina ir žmones, jei pamato ką nors įdomesnio – dar ir nupiešia“, – pasakoja p. Paltanavičius, pats parašęs vaikams daugybę knygų apie gamtą.

Anot jo, sovietų valdžia T. Ivanauską kažkaip pakentė, bet jo karjera buvo vis pristabdoma: 1950 m. jis nušalintas nuo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto vadovo pareigų. Buvo metų, kai jo nekviesdavo į mokslines konferencijas. Bet T. Ivanauskas ir toliau labai tikslingai ir produktyviai dirbo savo srityje. 1959-aisiais už tritomį „Lietuvos paukščiai“ jam skirta valstybinė premija.

„Širdyje esu ornitologas. Ir ar jaunesnių, ar vyresnių kolegų paklausiu, kuo jie remiasi, kai reikia kokį nors paukštį apibūdinti, visi sako, kad pirmiausia ima T. Ivanausko darbus. Nieko geresnio kol kas neparašyta“, – sako p. Paltanavičius.

Gamtinė kultūra

Anot p. Selemono, didžiausias T. Ivanausko nuopelnas – gamtinės kultūros ugdymas: „Jis užaugino visą kartą – ne tik profesionalių gamtininkų, bet apskritai žmonių, kurie supranta gamtą.“

1920–1921 m. T. Ivanausko ir jo žmonos iniciatyva Kaune pradėtos rengti medžių sodinimo, inkilų kėlimo talkos – jie organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną. Per medžių sodinimo „šventes“ buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. VŽ pašnekovas prisimena išlikusias tų talkų nuotraukas: groja dūdų orkestras, o darbams vadovaujantis profesorius ir gamtoje profesorius – su baltais marškiniais, kaklaraiščiu, skrybėliuku.

T. Ivanausko elgesys dažnu atveju tapdavo pavyzdžiu. Profesorius su geru savo draugu dailininku Antanu Žmuidzinavičiumi mėgo pakeliauti po Lietuvą. Sykį nuvyko į Merkio aukštupį, nusipirko valtį ir kelias dienas leidosi upe žemyn. Vienas tapė, kitas stebėjo, paskui viską detaliai aprašė. Tokie pasakojimai visuomenėje tapo stimulu domėtis savo kraštu, gamta, nes T. Ivanausko straipsniai buvo populiarūs – žmonės irgi važiavo, plaukė pažiūrėti, ką ten profesorius matė.

„Dabartinius plaukimus upėmis ar ežerais baidarėmis vadinu praplaukimu vamzdžiu. Aš vis klausiu, tai ką matėte? Man atsako, kad mes upe plaukėm. Gerai, sakau, bet ką matėte? Na, nieko, plaukėm, kepėm šašlykus, pabuvom lauke, – kalba gamtininkas. – Bevertis toks plaukimas, kaip vamzdžiu nučiuožti. O T. Ivanauskas ragino eiti į gamtą, žiūrėti ir matyti ją. Tada to reikėjo ir dabar to reikia.“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Venecija, lietuvių „Aukso liūtas“ ir šveicarų pinigai Premium

Savo akimis sunku patikėti, kai ankstyvą šeštadienio rytą skubriu žingsniu išvingiavę atokaus Venecijos...

Laisvalaikis
2019.10.20
Skaičiai: du nauji arbatos regionai Premium

Vienas populiariausių gėrimų pasaulyje po vandens yra arbata. Tradicinėse rinkose ja mėgaujamasi itin dažnai.

Verslo klasė
2019.10.19
JK leiboristų partijos šešėlinis kancleris J. McDonnellis: pokyčiai neišvengiami Premium

Europai, o ir visam pasauliui laukiant, kada ir kaip pasibaigs „Brexit“, Johnas McDonnellis, Jungtinės...

Laisvalaikis
2019.10.18
Atveriami nauji Vilniaus katedros požemių maršrutai 1

Šį savaitgalį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams atveriami daugiau nei 100 metų nejudinti...

Laisvalaikis
2019.10.18
Dvi Lietuvos mokyklos apdovanotos prestižiniu verslumo apdovanojimu – už ką jis teikiamas? Verslo tribūna

Kai mokinys parsiveža prizinę vietą iš matematikos ar chemijos olimpiados – jis turi akivaizdų savo pasiekimų...

Laisvalaikis
2019.10.18
Pirmieji MO muziejaus metai: nuostolius vertina teigiamai 12

Pirmuosius veiklos metus spalio 18-ąją minintis privatus MO muziejus skelbia sulaukęs 200.000 lankytojų ir...

Laisvalaikis
2019.10.17
Renovuota Nacionalinė filharmonija parodė savo naująjį rūbą 2

Tarp viešųjų pirkimų konkursų Scilės ir Charibdės praplaukusi ir beveik 3 mln. Eur kainavusią renovaciją...

Laisvalaikis
2019.10.16
„Booker“ premijos komisija sulaužė taisykles

2019-ųjų „Man Booker“ pasidalijo dvi rašytojos – Margaret Atwood ir Bernardine Evaristo. Bene svarbiausia...

Laisvalaikis
2019.10.15
2019 m. Nobelio ekonomikos premija – už skurdo tyrimus 2

Švedijos karališkoji mokslų akademija 2019 m. Nobelio ekonomikos premiją skyrė JAV mokslininkams Abhijitui...

Laisvalaikis
2019.10.14
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium 2

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Daujotų šeima atrado savo pragyvenimo kaime būdą: verslą veža šunų kinkiniai Premium

Istorijų apie karjerą mieste į ramų gyvenimą kaime iškeitusius miestiečius yra nemažai. 16 metų vienkiemyje...

Laisvalaikis
2019.10.11
Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 kūrėjų bei kultūros atstovų

Į Vyriausybės kultūros ir meno premijas pretenduoja 40 muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.10.10
Paskelbti 2018 m. ir 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatai

Paskelbti dviejų Nobelio literatūros premijos laureatai: 2018 m. premija skirta lenkei Olgai Takarczuk, 2019...

Laisvalaikis
2019.10.10
Valdovų rūmuose – Radvilų giminės turtai 2

Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta didžiulė tarptautinė paroda, skirta vienai turtingiausių ir įtakingiausių...

Laisvalaikis
2019.10.10
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09
Naujas tyrimas: el. cigaretės gali sukelti vėžį

Niujorko (JAV) universiteto mokslininkai paskelbė atradę ryšį tarp elektroninių cigarečių ir plaučių vėžio.

Laisvalaikis
2019.10.08
Paskelbti 2019 m. Nobelio fizikos premijos laureatai

Šiandien Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė 2019 m. Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje...

Laisvalaikis
2019.10.08
MO muziejaus architektūra – kodėl ji įdomi įmonių renginiams? Verslo tribūna

Jau beveik metus veikiantis MO muziejus džiugina ne tik meno mylėtojus, bet ir verslo įmones. Garsaus...

Statyba ir NT
2019.10.08
Ar „Airbnb“ investuotojai griauna Europos kultūros sostines? Premium 2

Bruno Romao priklauso viena paskutinių tradicinių kavinukių Lisabonos istoriniame Alfamos rajone su siaurų...

Statyba ir NT
2019.10.07
Nobelio medicinos premija padalinta trims mokslininkams

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko trims mokslininkams, tyrinėjusiems deguonies svarbą...

Laisvalaikis
2019.10.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau