Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai

Publikuota: 2018-11-11
 

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai ilgas. Tačiau, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, svarbiausiu biologijos mokslo daktaro, profesoriaus, rašytojo nuopelnu reiktų vadinti visuomenei skiepytą pagarbą gamtai, raginimą ją matyti, suprasti, saugoti.

Rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius prisimena, kaip būdamas septintokas parašė T. Ivanauskui laišką: pasidalijo savo atradimais miške, papasakojo profesoriui, kad sunku gauti jo knygų, kad namuose turėjo tik vieną tomą iš trijų dalių veikalo „Lietuvos paukščiai“. Laišką išsiuntė į Obelynę, Ivanauskų sodybą prie Kauno, kur tada 88-us metus ėjęs profesorius atvykdavo tik vasaromis. Laiškas adresatą pasiekė negreitai, bet atsakymo p. Paltanavičius sulaukė – gavo laišką su linkėjimais ir dvi užrašytas knygas.

„Ant paketo profesoriaus ranka užrašytas mano adresas, o pakuodavo siuntinius tada tik pašte. Vadinasi, tokio garbaus amžiaus žmogus pats ėjo į paštą, nešė knygas ir siuntė jas į kažkokiam vaikui, iš kurio neaišku, kas bus, – pasakoja pašnekovas. – Laišką gavau gegužę, o birželio 1 d. Ivanauskas mirė. Buvo labai skaudu, daug žliumbiau. Bet gavau įsimintiną pamoką, kaip svarbu gyvenime tikėti žmonėmis ir dalytis.“

Pasak p. Paltanavičiaus, Ivanausko gyvenimas buvo pilnas – darbų, veiklų, pareigų. Pirmiausia jis buvo gamtininkas. Sykiu – vienas Lietuvos universiteto Kaune (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) steigėjų, Vilniaus universiteto, Lietuvos medicinos instituto, Žemės ūkio akademijos profesorius, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas, Kauno botanikos sodo, Kauno zoologijos muziejaus, Kauno zoologijos sodo, Žuvinto rezervato, Ventės Rago paukščių žiedavimo stoties įkūrėjas. Dar reiktų vardyti jo knygas, redaguotus žurnalus, straipsnius, sukurtą lietuvišką biologijos terminologiją, ekspedicijas, užaugintą ištisą kartą gamtininkų.

„Mums, lietuviams ir Lietuvai, labai pasisekė, kad tokį žmogų turėjome“, – sako p. Selemonas.

Pasirinko Lietuvą

T. Ivanauskas gimė Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabartinėje Baltarusijoje), turėjo tris brolius ir seserį. Jo tėvas Leonardas buvo žymus Rusijos imperijos spirito, vyno gamybos technologas, išsilavinęs, daug kalbų mokantis žmogus. Ponas Paltanavičius pasakoja, kad kai Dmitrijus Mendelejevas Londone pristatė savo cheminių elementų sistemą, jam vertėjavo T. Ivanausko tėvas, nes garsusis chemikas kalbėjo tik rusiškai.

Prie T. Ivanausko tėvų dvaro augo išpuoselėtas sodas su įvairiausių veislių vaismedžiais. Tėvas dvare buvo atidaręs sodininkystės mokyklą ir ruošė sodininkus. Didžiulį sodą ir parką T. Ivanauskas vėliau įveisė prie savo sodybos Obelynėje, ten augino įvairių veislių obelų, bandė jų atsparumą ligoms, lietuviškam klimatui ir apie tai daug rašė žurnalams, įskiepiais dalijosi su kitais sodininkais.

Iš savo tėvo būsimasis mokslininkas išmoko ir medžioti, preparuoti, gaminti iškamšas. Dešimtmetis jis pagamino 100 paukščių iškamšų, tėvas užsakė joms specialią spintą ir kolekciją abu padovanojo Vosyliškių mokyklai.

Ivanovski šeima – savo pavardę profesorius vėliau sulietuvino – gyveno daugiakalbėje aplinkoje. Apylinkėse gyveno totorių, namuose kalbėta lenkiškai, gudiškai, prancūziškai, bet ne lietuviškai. 1901 m. T. Ivanauskas baigė Varšuvos gimnaziją, paskui mokėsi gimnazijoje Sankt Peterburge. 1903–1905 m. studijuodamas gamtos mokslus Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, susipažino su čia gyvenančiais lietuviais. Tik tada pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir, kaip rašo prisiminimuose, pasirinko būti lietuviu. Po biologijos studijų Paryžiaus Sorbonos universitete (1905–1909 m.), grįžęs vėl mokytis į Sankt Peterburgą, T. Ivanauskas prisijungė prie Lietuvių studentų draugijos, buvo išrinktas jos pirmininku.

1910 m., baigęs gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete, įsteigė gamtos mokslų vaizdinių priemonių dirbtuvę „Zootom“, kurioje su kolegomis ruošė biologijos, zoologijos, anatomijos preparatus. Sankt Peterburge gyveno iki 1918 m. – dirbo Žemės ūkio ministerijoje, vasaromis keliavo po Lietuvą, vyko į kelias ekspedicijas į Rusijos šiaurę.

Profesorius yra rašęs, jog tai jo žmonos Honoratos Paškauskaitės nuopelnas, kad 1918 m. jis grįžo į Lietuvą. Ji irgi buvo kilusi iš lenkakalbės šeimos ir kaip T. Ivanauskas pasirinko būti lietuvė.

„Baigęs mokslus Sankt Peterburge ir Paryžiuje, T. Ivanauskas gavo kvietimų dirbi JAV, bet su žmona susėdę į vežimaitį iš Lebiodkos Baltarusijoje atidardėjo į Musteikos kaimą įsteigti lietuviškos mokyklos, nors pats lietuvių kalbą buvo išmokęs ne taip senai“, – kalba p. Paltanavičius. Nebuvo jokių susitarimų ar finansavimo, patalpas mokyklai ir Ivanauskams gyventi užleido kaimiečiai, kurių vaikus jie mokė. Atlyginimo mokytojai negavo, maistu su jais irgi vietiniai dalijosi. Deja, pradėtų mokslo metų mokiniai nebaigė – 1919 m. kraštą užėmė lenkai, Ivanauskai pasitraukė į Kauną.

Steigėjas

„Jei reiktų T. Ivanauską apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad jis buvo steigėjas. Kalbant apie gamtosaugą, po jo darbų jokių naujų muziejų nebuvo įsteigta – nei sovietmečiu, nei po 1990-ųjų. Nemanau, kad profesoriui anuomet buvo lengva būti tuo steigėju, pradininku“, – kalba p. Paltanavičius.

1937 m. T. Ivanausko iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas. Anot p. Paltanavičiaus, tuo metu ežerą žvejybai buvo išsinuomojusi žydų bendruomenė, o paukščių medžioklei – dainininkas Kipras Petrauskas su bičiuliais.

„Staiga didžiulėje teritorijoje apriboti, net uždrausti kai kurias populiarias veiklas, įvesti, pavadinkime, režimą, kokio Lietuvoje iki tol nebuvę, – tikrai nepaprastas uždavinys“, – dėsto pašnekovas.

Klausiamas, kaip profesoriui pavykdavo įtikinti žmones, p. Selemonas sako, kad T. Ivanauskas mokėjo kalbėti, jis labai daug rašė – ne sausai moksliškai, o įdomiai, švietė visuomenę, ir juo tikėjo, pasitikėjo, jo nuomonė buvo svari. Dar 1920-aisiais T. Ivanauskas rėžė kategorišką ir anuomet gana naują frazę, kad tik laukiniai laužo medžius.

„Jo autoritetas nebuvo šiaip kalbomis išpūstas. Pažįstu ne vieną dabar garbaus amžiaus mediką, kurie mokėsi, kai T. Ivanauskas Medicinos akademijoje dėstė bendrąją anatomiją. Nėra daug dėstytojų, kurie atsistotų prie lentos ir čia pat tiksliai nupieštų gyvūno griaučius su visomis kaulų atšakomis, sąnariais ir paaiškinimais. Sunku abejoti tokiu žmogumi“, – kalba p. Paltanavičius.

T. Ivanauskas neretai ir kolegoms mokslininkams atrodydavo kaip keistuolis, nes ne visi suprato ir vertino jo atsidavimą, pasiryžimą. Anot p. Selemono, iki šiol 1919-aisiais įsteigto Zoologijos muziejaus didžioji kolekcijos dalis, neskaitant vabzdžių, yra surinkta paties T. Ivanausko. Muziejui jis padovanojo ir savo tėvo darytų paukščių iškamšų, jos ten irgi tebesaugomos.

„Bet jis niekam nepriekaištavo, neskaičiavo, kad, va, aš už savo pinigus dariau, aš rinkau, aš dovanojau. Jis tiesiog dirbo, kaip pats ne kartą rašė, Lietuvai“, – kalba p. Selemonas.

Visos profesoriaus ekspedicijos buvo skirtos Zoologijos muziejaus kolekcijai pildyti. Į paskutinę ekspediciją prie Obės upės Sibire 1960 m. jis vyko būdamas 80-ies. Keliavo ir gyveno ten, p. Paltanavičiaus žodžiais, laukinėmis sąlygomis, bet jo tai nestabdė.

Egzotiškiausia, surinktų eksponatų kiekiu ir verte tikriausiai reikšmingiausia buvo 1931-ųjų ekspedicija į Braziliją. Jai Lietuvos ūkininkų laikraštis „Mūsų rytojus“ skyrė 10.000 litų. Po šios ekspedicijos Kauno muziejus tapo pažinties su gerokai didesne pasaulio faunos dalimi vieta.

Nieko geresnio iki šiol

„Visos profesoriaus ekspedicijos yra jo paties aprašytos. Ir tai ne sausa ataskaita, bet tikslus, įdomus pasakojimas. Jis stebi, fiksuoja gamtą, bet sykiu apibūdina ir žmones, jei pamato ką nors įdomesnio – dar ir nupiešia“, – pasakoja p. Paltanavičius, pats parašęs vaikams daugybę knygų apie gamtą.

Anot jo, sovietų valdžia T. Ivanauską kažkaip pakentė, bet jo karjera buvo vis pristabdoma: 1950 m. jis nušalintas nuo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto vadovo pareigų. Buvo metų, kai jo nekviesdavo į mokslines konferencijas. Bet T. Ivanauskas ir toliau labai tikslingai ir produktyviai dirbo savo srityje. 1959-aisiais už tritomį „Lietuvos paukščiai“ jam skirta valstybinė premija.

„Širdyje esu ornitologas. Ir ar jaunesnių, ar vyresnių kolegų paklausiu, kuo jie remiasi, kai reikia kokį nors paukštį apibūdinti, visi sako, kad pirmiausia ima T. Ivanausko darbus. Nieko geresnio kol kas neparašyta“, – sako p. Paltanavičius.

Gamtinė kultūra

Anot p. Selemono, didžiausias T. Ivanausko nuopelnas – gamtinės kultūros ugdymas: „Jis užaugino visą kartą – ne tik profesionalių gamtininkų, bet apskritai žmonių, kurie supranta gamtą.“

1920–1921 m. T. Ivanausko ir jo žmonos iniciatyva Kaune pradėtos rengti medžių sodinimo, inkilų kėlimo talkos – jie organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną. Per medžių sodinimo „šventes“ buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. VŽ pašnekovas prisimena išlikusias tų talkų nuotraukas: groja dūdų orkestras, o darbams vadovaujantis profesorius ir gamtoje profesorius – su baltais marškiniais, kaklaraiščiu, skrybėliuku.

T. Ivanausko elgesys dažnu atveju tapdavo pavyzdžiu. Profesorius su geru savo draugu dailininku Antanu Žmuidzinavičiumi mėgo pakeliauti po Lietuvą. Sykį nuvyko į Merkio aukštupį, nusipirko valtį ir kelias dienas leidosi upe žemyn. Vienas tapė, kitas stebėjo, paskui viską detaliai aprašė. Tokie pasakojimai visuomenėje tapo stimulu domėtis savo kraštu, gamta, nes T. Ivanausko straipsniai buvo populiarūs – žmonės irgi važiavo, plaukė pažiūrėti, ką ten profesorius matė.

„Dabartinius plaukimus upėmis ar ežerais baidarėmis vadinu praplaukimu vamzdžiu. Aš vis klausiu, tai ką matėte? Man atsako, kad mes upe plaukėm. Gerai, sakau, bet ką matėte? Na, nieko, plaukėm, kepėm šašlykus, pabuvom lauke, – kalba gamtininkas. – Bevertis toks plaukimas, kaip vamzdžiu nučiuožti. O T. Ivanauskas ragino eiti į gamtą, žiūrėti ir matyti ją. Tada to reikėjo ir dabar to reikia.“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01
Kaip lietuviai pratinosi prie reklamos (I): prieš 100 metų Premium 1

XIX a. pabaigoje kaimuose ir miesteliuose duris atvėrus pirmosioms lietuviškoms parduotuvėms, susidurta su...

Verslo klasė
2018.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau