Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai

Publikuota: 2018-11-11
 

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai ilgas. Tačiau, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, svarbiausiu biologijos mokslo daktaro, profesoriaus, rašytojo nuopelnu reiktų vadinti visuomenei skiepytą pagarbą gamtai, raginimą ją matyti, suprasti, saugoti.

Rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius prisimena, kaip būdamas septintokas parašė T. Ivanauskui laišką: pasidalijo savo atradimais miške, papasakojo profesoriui, kad sunku gauti jo knygų, kad namuose turėjo tik vieną tomą iš trijų dalių veikalo „Lietuvos paukščiai“. Laišką išsiuntė į Obelynę, Ivanauskų sodybą prie Kauno, kur tada 88-us metus ėjęs profesorius atvykdavo tik vasaromis. Laiškas adresatą pasiekė negreitai, bet atsakymo p. Paltanavičius sulaukė – gavo laišką su linkėjimais ir dvi užrašytas knygas.

„Ant paketo profesoriaus ranka užrašytas mano adresas, o pakuodavo siuntinius tada tik pašte. Vadinasi, tokio garbaus amžiaus žmogus pats ėjo į paštą, nešė knygas ir siuntė jas į kažkokiam vaikui, iš kurio neaišku, kas bus, – pasakoja pašnekovas. – Laišką gavau gegužę, o birželio 1 d. Ivanauskas mirė. Buvo labai skaudu, daug žliumbiau. Bet gavau įsimintiną pamoką, kaip svarbu gyvenime tikėti žmonėmis ir dalytis.“

Pasak p. Paltanavičiaus, Ivanausko gyvenimas buvo pilnas – darbų, veiklų, pareigų. Pirmiausia jis buvo gamtininkas. Sykiu – vienas Lietuvos universiteto Kaune (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) steigėjų, Vilniaus universiteto, Lietuvos medicinos instituto, Žemės ūkio akademijos profesorius, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas, Kauno botanikos sodo, Kauno zoologijos muziejaus, Kauno zoologijos sodo, Žuvinto rezervato, Ventės Rago paukščių žiedavimo stoties įkūrėjas. Dar reiktų vardyti jo knygas, redaguotus žurnalus, straipsnius, sukurtą lietuvišką biologijos terminologiją, ekspedicijas, užaugintą ištisą kartą gamtininkų.

„Mums, lietuviams ir Lietuvai, labai pasisekė, kad tokį žmogų turėjome“, – sako p. Selemonas.

Pasirinko Lietuvą

T. Ivanauskas gimė Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabartinėje Baltarusijoje), turėjo tris brolius ir seserį. Jo tėvas Leonardas buvo žymus Rusijos imperijos spirito, vyno gamybos technologas, išsilavinęs, daug kalbų mokantis žmogus. Ponas Paltanavičius pasakoja, kad kai Dmitrijus Mendelejevas Londone pristatė savo cheminių elementų sistemą, jam vertėjavo T. Ivanausko tėvas, nes garsusis chemikas kalbėjo tik rusiškai.

Prie T. Ivanausko tėvų dvaro augo išpuoselėtas sodas su įvairiausių veislių vaismedžiais. Tėvas dvare buvo atidaręs sodininkystės mokyklą ir ruošė sodininkus. Didžiulį sodą ir parką T. Ivanauskas vėliau įveisė prie savo sodybos Obelynėje, ten augino įvairių veislių obelų, bandė jų atsparumą ligoms, lietuviškam klimatui ir apie tai daug rašė žurnalams, įskiepiais dalijosi su kitais sodininkais.

Iš savo tėvo būsimasis mokslininkas išmoko ir medžioti, preparuoti, gaminti iškamšas. Dešimtmetis jis pagamino 100 paukščių iškamšų, tėvas užsakė joms specialią spintą ir kolekciją abu padovanojo Vosyliškių mokyklai.

Ivanovski šeima – savo pavardę profesorius vėliau sulietuvino – gyveno daugiakalbėje aplinkoje. Apylinkėse gyveno totorių, namuose kalbėta lenkiškai, gudiškai, prancūziškai, bet ne lietuviškai. 1901 m. T. Ivanauskas baigė Varšuvos gimnaziją, paskui mokėsi gimnazijoje Sankt Peterburge. 1903–1905 m. studijuodamas gamtos mokslus Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, susipažino su čia gyvenančiais lietuviais. Tik tada pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir, kaip rašo prisiminimuose, pasirinko būti lietuviu. Po biologijos studijų Paryžiaus Sorbonos universitete (1905–1909 m.), grįžęs vėl mokytis į Sankt Peterburgą, T. Ivanauskas prisijungė prie Lietuvių studentų draugijos, buvo išrinktas jos pirmininku.

1910 m., baigęs gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete, įsteigė gamtos mokslų vaizdinių priemonių dirbtuvę „Zootom“, kurioje su kolegomis ruošė biologijos, zoologijos, anatomijos preparatus. Sankt Peterburge gyveno iki 1918 m. – dirbo Žemės ūkio ministerijoje, vasaromis keliavo po Lietuvą, vyko į kelias ekspedicijas į Rusijos šiaurę.

Profesorius yra rašęs, jog tai jo žmonos Honoratos Paškauskaitės nuopelnas, kad 1918 m. jis grįžo į Lietuvą. Ji irgi buvo kilusi iš lenkakalbės šeimos ir kaip T. Ivanauskas pasirinko būti lietuvė.

„Baigęs mokslus Sankt Peterburge ir Paryžiuje, T. Ivanauskas gavo kvietimų dirbi JAV, bet su žmona susėdę į vežimaitį iš Lebiodkos Baltarusijoje atidardėjo į Musteikos kaimą įsteigti lietuviškos mokyklos, nors pats lietuvių kalbą buvo išmokęs ne taip senai“, – kalba p. Paltanavičius. Nebuvo jokių susitarimų ar finansavimo, patalpas mokyklai ir Ivanauskams gyventi užleido kaimiečiai, kurių vaikus jie mokė. Atlyginimo mokytojai negavo, maistu su jais irgi vietiniai dalijosi. Deja, pradėtų mokslo metų mokiniai nebaigė – 1919 m. kraštą užėmė lenkai, Ivanauskai pasitraukė į Kauną.

Steigėjas

„Jei reiktų T. Ivanauską apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad jis buvo steigėjas. Kalbant apie gamtosaugą, po jo darbų jokių naujų muziejų nebuvo įsteigta – nei sovietmečiu, nei po 1990-ųjų. Nemanau, kad profesoriui anuomet buvo lengva būti tuo steigėju, pradininku“, – kalba p. Paltanavičius.

1937 m. T. Ivanausko iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas. Anot p. Paltanavičiaus, tuo metu ežerą žvejybai buvo išsinuomojusi žydų bendruomenė, o paukščių medžioklei – dainininkas Kipras Petrauskas su bičiuliais.

„Staiga didžiulėje teritorijoje apriboti, net uždrausti kai kurias populiarias veiklas, įvesti, pavadinkime, režimą, kokio Lietuvoje iki tol nebuvę, – tikrai nepaprastas uždavinys“, – dėsto pašnekovas.

Klausiamas, kaip profesoriui pavykdavo įtikinti žmones, p. Selemonas sako, kad T. Ivanauskas mokėjo kalbėti, jis labai daug rašė – ne sausai moksliškai, o įdomiai, švietė visuomenę, ir juo tikėjo, pasitikėjo, jo nuomonė buvo svari. Dar 1920-aisiais T. Ivanauskas rėžė kategorišką ir anuomet gana naują frazę, kad tik laukiniai laužo medžius.

„Jo autoritetas nebuvo šiaip kalbomis išpūstas. Pažįstu ne vieną dabar garbaus amžiaus mediką, kurie mokėsi, kai T. Ivanauskas Medicinos akademijoje dėstė bendrąją anatomiją. Nėra daug dėstytojų, kurie atsistotų prie lentos ir čia pat tiksliai nupieštų gyvūno griaučius su visomis kaulų atšakomis, sąnariais ir paaiškinimais. Sunku abejoti tokiu žmogumi“, – kalba p. Paltanavičius.

T. Ivanauskas neretai ir kolegoms mokslininkams atrodydavo kaip keistuolis, nes ne visi suprato ir vertino jo atsidavimą, pasiryžimą. Anot p. Selemono, iki šiol 1919-aisiais įsteigto Zoologijos muziejaus didžioji kolekcijos dalis, neskaitant vabzdžių, yra surinkta paties T. Ivanausko. Muziejui jis padovanojo ir savo tėvo darytų paukščių iškamšų, jos ten irgi tebesaugomos.

„Bet jis niekam nepriekaištavo, neskaičiavo, kad, va, aš už savo pinigus dariau, aš rinkau, aš dovanojau. Jis tiesiog dirbo, kaip pats ne kartą rašė, Lietuvai“, – kalba p. Selemonas.

Visos profesoriaus ekspedicijos buvo skirtos Zoologijos muziejaus kolekcijai pildyti. Į paskutinę ekspediciją prie Obės upės Sibire 1960 m. jis vyko būdamas 80-ies. Keliavo ir gyveno ten, p. Paltanavičiaus žodžiais, laukinėmis sąlygomis, bet jo tai nestabdė.

Egzotiškiausia, surinktų eksponatų kiekiu ir verte tikriausiai reikšmingiausia buvo 1931-ųjų ekspedicija į Braziliją. Jai Lietuvos ūkininkų laikraštis „Mūsų rytojus“ skyrė 10.000 litų. Po šios ekspedicijos Kauno muziejus tapo pažinties su gerokai didesne pasaulio faunos dalimi vieta.

Nieko geresnio iki šiol

„Visos profesoriaus ekspedicijos yra jo paties aprašytos. Ir tai ne sausa ataskaita, bet tikslus, įdomus pasakojimas. Jis stebi, fiksuoja gamtą, bet sykiu apibūdina ir žmones, jei pamato ką nors įdomesnio – dar ir nupiešia“, – pasakoja p. Paltanavičius, pats parašęs vaikams daugybę knygų apie gamtą.

Anot jo, sovietų valdžia T. Ivanauską kažkaip pakentė, bet jo karjera buvo vis pristabdoma: 1950 m. jis nušalintas nuo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto vadovo pareigų. Buvo metų, kai jo nekviesdavo į mokslines konferencijas. Bet T. Ivanauskas ir toliau labai tikslingai ir produktyviai dirbo savo srityje. 1959-aisiais už tritomį „Lietuvos paukščiai“ jam skirta valstybinė premija.

„Širdyje esu ornitologas. Ir ar jaunesnių, ar vyresnių kolegų paklausiu, kuo jie remiasi, kai reikia kokį nors paukštį apibūdinti, visi sako, kad pirmiausia ima T. Ivanausko darbus. Nieko geresnio kol kas neparašyta“, – sako p. Paltanavičius.

Gamtinė kultūra

Anot p. Selemono, didžiausias T. Ivanausko nuopelnas – gamtinės kultūros ugdymas: „Jis užaugino visą kartą – ne tik profesionalių gamtininkų, bet apskritai žmonių, kurie supranta gamtą.“

1920–1921 m. T. Ivanausko ir jo žmonos iniciatyva Kaune pradėtos rengti medžių sodinimo, inkilų kėlimo talkos – jie organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną. Per medžių sodinimo „šventes“ buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. VŽ pašnekovas prisimena išlikusias tų talkų nuotraukas: groja dūdų orkestras, o darbams vadovaujantis profesorius ir gamtoje profesorius – su baltais marškiniais, kaklaraiščiu, skrybėliuku.

T. Ivanausko elgesys dažnu atveju tapdavo pavyzdžiu. Profesorius su geru savo draugu dailininku Antanu Žmuidzinavičiumi mėgo pakeliauti po Lietuvą. Sykį nuvyko į Merkio aukštupį, nusipirko valtį ir kelias dienas leidosi upe žemyn. Vienas tapė, kitas stebėjo, paskui viską detaliai aprašė. Tokie pasakojimai visuomenėje tapo stimulu domėtis savo kraštu, gamta, nes T. Ivanausko straipsniai buvo populiarūs – žmonės irgi važiavo, plaukė pažiūrėti, ką ten profesorius matė.

„Dabartinius plaukimus upėmis ar ežerais baidarėmis vadinu praplaukimu vamzdžiu. Aš vis klausiu, tai ką matėte? Man atsako, kad mes upe plaukėm. Gerai, sakau, bet ką matėte? Na, nieko, plaukėm, kepėm šašlykus, pabuvom lauke, – kalba gamtininkas. – Bevertis toks plaukimas, kaip vamzdžiu nučiuožti. O T. Ivanauskas ragino eiti į gamtą, žiūrėti ir matyti ją. Tada to reikėjo ir dabar to reikia.“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
18:34
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
11:30
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17
Dr. E. Aleksandravičius – apie Lietuvos verslo istoriją ir rinkimus Premium 1

Kaune, Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje-muziejuje, pristatytas dviejų tomų kapitalinis veikalas...

Laisvalaikis
2019.05.16
Spektaklio režisierė: vartotojiška ir visuomenė, ir teatras

„Paradoksalu, kad gyvendami pertekliuje, kenčiame nesibaigiantį alkį. O sotumo jausmas tapo tik šventųjų...

Laisvalaikis
2019.05.15
Prasidedančiame Kanų festivalyje – ir Jimas Jarmuschas, ir Quentinas Tarantinas

Gegužės 14 d. Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje, prasideda dvi savaites truksiantis 72-asis tarptautinis...

Laisvalaikis
2019.05.14
Roterdamo muzikos mugėje populiariausia Lietuvos „prekė“ – festivalių katalogas

Gegužės 15–18 d. Roterdame, Nyderlanduos, vyksta aštuntoji tarptautinė muzikos mugė „Classical:NEXT“,...

Laisvalaikis
2019.05.14
Lenkijos apdovanojimai – teatralams M. Budraičiui, A. Liugai ir muziejininkui O. Daugeliui

Lietuvos kultūros atstovams, tarp jų – teatralams Martynui Budraičiui, Audroniui Liugai, muziejininkui...

Laisvalaikis
2019.05.13
Prabangos prekių el. parduotuvė ieško jachtų testuotojo

Londone įsikūrusi prabangos prekių el. parduotuvė „HushHush“, kuri teikia ir turtuolių aptarnavimo paslaugas,...

Laisvalaikis
2019.05.12
„Vilniaus festivalis“ meta riebų jauką

Pasibaigus „reguliariajam“ klasikinės muzikos koncertų sezonui, prasideda didesni ir mažesni festivaliai.

Laisvalaikis
2019.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau