Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

Pranešama, jog popiežius audiencijoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui kardinolui Angelo Becciu įgaliojo šį paskelbti dekretą, kuriuo pripažintos Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškos dorybės ir patvirtintas jo kultas nuo neatmenamų laikų. Kulto patvirtinimas šiuo atveju reiškia Dievo tarno vadinamąją ekvipolentinę (lygiavertę) beatifikaciją, paaiškina „bernardinai.lt“.

Popiežiaus audiencija įvyko trečiadienį, lapkričio 7 d. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis, zakristijonų globėjas.

Nuolankus ir pamaldus

Palaimintasis Mykolas Giedraitis gimė Giedraičiuose, Lietuvoje, apie 1420 m. Mirė Krokuvoje 1485 m. gegužės 4 dieną.

Remiantis įvairiais šaltiniais, jis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės. Nuo vaikystės buvo labai silpnos sveikatos.

Į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabar – Astravo rajonas Baltarusijoje) įstojo XV a. šeštame dešimtmetyje. Noviciatą baigė ir amžinuosius įžadus davė Krokuvoje. Yra duomenų, jog 1461–1465 m. jis studijavo Krokuvos universitete ir įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Gyveno vienuolyne prie Šv. Morkaus bažnyčios Krokuvoje, buvo zakristijonas. Palaidotas toje pat bažnyčioje, prie didžiojo altoriaus.

Garsėjo šventumu, nuolankumu, pamaldumu. Daug laiko skyrė Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus garbinimui. Turėjo aiškiaregystės dovaną – išpranašavo, kad sudegs Šv. Morkaus vienuolynas.

Pasak šaltinių, pirmą kartą 1521-aisiais atidarius M. Giedraičio karstą, jo palaikai buvo nesuirę. 1625 m. jo relikvijos perkeltos į sarkofagą viešam gerbimui. Nuo tada Lietuvoje ir Lenkijoje laikytas palaimintuoju, jo biografija įtraukta į šventųjų gyvenimo aprašymus.

M. Giedraičio beatifikacijos procesas pradėtas XVI a., tačiau 1634-aisiais pasikeitus beatifikacijos tvarkai, liko nebaigtas. Atnaujintas XX a. pabaigoje, jo kultą skatino atgailos kanauninkai ir Giedraičių giminė.

Liturginis palaimintojo Mykolo Giedraičio minėjimas švenčiamas jo mirties dieną, gegužės 4–ąją, Lietuvos ir Lenkijos vyskupijose, ypač Šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje, kur ilsisi palaimintojo kūnas, ir vietovėse Lietuvoje, kuriose nenutrūkęs jo kultas – ypač Giedraičiuose ir Videniškiuose.

Rašyti komentarą