Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Publikuota: 2018-11-09
„Jeigu nežinai ir nesuvoki, kad elgiesi pagal kažkokį modelį ar mitą, esi to modelio įkaitas“, – sako Australijos lietuvė Kristina Dryža, viena įtakingiausių pasaulio futurologių. Juditos Grigelytės nuotr.
„Jeigu nežinai ir nesuvoki, kad elgiesi pagal kažkokį modelį ar mitą, esi to modelio įkaitas“, – sako Australijos lietuvė Kristina Dryža, viena įtakingiausių pasaulio futurologių. Juditos Grigelytės nuotr.

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad ateitis apskritai neegzistuoja, ir, užuot kalbėjusi apie dirbtinį intelektą bei robotiką, siūlo pasitelkti intuiciją, o atsakymų apie žmogaus ir verslo prigimtį ieškoti antikos mituose ir dabartyje.

„Mėgstame mąstyti kairiuoju smegenų pusrutuliu, remtis mokslu ir racija, tačiau nežinome, kaip atsigręžti į žmoguje slypinčią mitologinę būtį, ką daryti su svajonėmis, metaforomis ir parabolėmis, – sako pašnekovė. – Mitų yra visur ir visada. Pavyzdžiui, dabar itin gajus Narcizo mitas, kurį mūsų visuomenėje nepaliaujamai kuria asmenukių kultūra. Tai reiškia, kad, žiūrėdamas tau į akis, aš stengiuosi matyti ne tave, o savo atspindį. Manote, kad aktualumą prarado „Odisėja“? Ne, šiuolaikinė antraštinio masalo kultūra yra ne kas kita kaip Sirenos iš Homero epo. Įsijungėte kompiuterį, kad paskaitytumėte naujienas, o po trijų valandų susivokėte, kad prasmegote informacijos liūne.“

Nusijuokiu, kad labiau tikėjausi pasakojimų apie dirbtinį intelektą, tačiau p. Dryža papurto galvą.
„Dabar mėgstama sakyti, kad duomenys yra naujoji nafta. Aš tam neturiu laiko. Naujoji nafta yra žmogus. Ką reiškia būti žmogumi, kokia sielos charakteristika, koks žmogaus santykis su savo prigimtimi, ką reiškia būti tikros – ne „Starbuckso“ – bendruomenės nariu?“ – klausimus žeria pašnekovė.

Lietuvybės kaina

Tendencijų prognozuotoja, pranešėja, verslo konsultantė, knygų autorė Kristina Dryža gyvena tarp Londono, Havajų, Tokijo ir Niujorko, o Lietuvoje ją galima sutikti dažną rudenį. Iš čia yra kilusi visa jos šeima.
„Mano senelis iš mamos pusės kilęs iš Kauno, o senelė – iš Papilės. Senelis buvo talentingas smuikininkas, specialybės jis mokėsi Zalcburgo menų ir muzikos universitete Mozarteume. Tačiau bebaigiant studijas kilo karas, Lietuvą okupavo sovietai, todėl, užuot grįžęs į gimtinę, jis su šeima išvyko į karo pabėgėlių stovyklą Vokietijoje. Ten pat iš Klaipėdos bėgo mano seneliai iš tėčio pusės. Vokietijoje gimė ir mama, ir tėtis, tačiau susipažino juodu daug vėliau, 1967-aisiais, „Lietuvių dienos“ suvažiavime“, – pasakoja p. Dryža.

Ji sako, kad lietuvybė visada buvo ne tik kraujyje, bet ir šeimos kasdienoje.
„Seneliai kasmet namuose rengdavo vakarėlį lietuviams, su kuriais į Australiją atplaukė vienu laivu. Karo metais į Australiją pirmiausia vyko vyrai ir tik tada, kai jie gaudavo vyriausybės paskirtą darbą, atvykdavo šeimos. Pavyzdžiui, senelis, kuris Lietuvoje buvo gerbiamas intelektualas, Australijoje plušo fermoje, visgi vėliau 27 metus grojo Adelaidės simfoniniame orkestre. Tačiau ne visos istorijos turi laimingą pabaigą. Iki šiol prisimenu pasakojimą, kaip, moterims su vaikais išplaukus į Australiją paskui vyrus, kelionėje mirė vienos jų sūnus, jį teko palaidoti jūroje. Neįsivaizduojama, ką jautė savo artimųjų Australijoje laukęs vyras, kai žmona į krantą išlipo viena“, – apie istorijos vėtrų sužalotus likimus pasakoja p. Dryža.

Ji prisimena visus šeštadienius leidusi lietuvių mokykloje.
„Turėjome lietuvių namus, parapiją, kiekvieną šeštadienį lietuvių mokykloje mokiausi gramatikos, kultūros, tradicijų, dainų, buvau ir iki šiol esu skautų vadovė. Australijoje, norėdamas būti populiarus mokykloje, turi užsiimti sportu. Vaikai ten sportuoja šeštadieniais, o aš dėl mokyklos niekada negalėdavau prisijungti, todėl neturėjau daug draugų. Paauglystėje dėl savo lietuvybės kartais pykdavau, bet iš tiesų esu labai laiminga būdama lietuvė, ši bendruomenė Australijoje yra mano šeima“, – šypsosi p. Dryža.
Pašnekovė sako jaučianti, kad Lietuva yra jos namai ir džiaugiasi šalies pokyčiais.

„Pokytis akivaizdus: šįryt sėdėjau kavinėje, gurkšnojau karamelinę macchiato ir klausiau, kaip pardavėja su klientais sklandžiai kalbasi angliškai. Tačiau man Lietuvoje labiausiai patinka tai, kas tikriausiai mažai žavi vietinius: ramybė, lėtesnis tempas, mažiau modernumo. Tokia aplinka, kur dėmesio neblaško nuolatinis triukšmas, leidžia mąstyti. Jei gyveni Londone, kas vakarą gali eiti į naują koncertą, parodą, vakarėlį, jie keičia vienas kitą, bet nėra kuo nors originalūs. Yra posakis, kad, norint įžvelgti savyje esmę, reikia nusikratyti to, kas nėra svarbu. Lietuvoje man lengviausia tą padaryti“, – tvirtina p. Dryža.

Be krištolinio rutulio

Futurologija skamba gana egzotiškai, bet kas tai yra iš tiesų – būrimas iš kavos tirščių?
„Šiais laikais tendencijas galima studijuoti universitete, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad patys taikliausi futurologai tiesiog turi tą gebėjimą savyje, jie moka vertinti aplinką, nebijo eiti prieš srovę ir išsakyti nuomonės, kuri dažnai nėra visiems priimtina. Dirbdama bendrauju su inovatoriais, ekonomistais, tačiau noriu žinoti ir ką galvoja vaikai, praeiviai gatvėje arba kur nors salose gyvenantys atsiskyrėliai, nepaklūstantys visuomenės normoms, – pasakoja p. Dryža. – Mano brolis, lazerių spektroskopijos mokslų daktaras, mėgsta klausti: kaip gali ką nors sužinoti nesiaiškindamas? Kad vyktų atradimai, mokslininkai užsidaro laboratorijose, o aš dirbu šiek tiek kitaip: turiu pajausti erdvę, aplinkos visumą. Išties tą darome visi, nė nesusimąstydami: užeinate į restoraną, pagalvojate, kad jums nepatinka atmosfera, ir išeinate; susitinkate su potencialiu partneriu, bet tada vidinis balsas jums pakužda, kad geriau su tuo žmogumi neturėti reikalų.“

Pašnekovė sako, kad paaiškinti tai, ką ji daro, paprasčiausia kalbant apie pasikartojančius visuomenės modelius, o norint suvokti, kas yra tendencijos, pirmiausia reikia suprasti, kad laikas teka ne linija, o cikliškai, ratu.
„Bėda ta, kad žmonės mano, jog praeitis, dabartis ir ateitis yra trys skirtingi taškai. Jeigu paklausčiau, kur yra praeitis, dauguma rodytų sau už nugaros ar į kairę pusę. Bet aš mokau, kad taip nėra, kad praeitis visada yra susijusi su dabartimi. Ritmai, sezonai, ciklai, pasikartojantys modeliai yra neatsiejami nuo gamtos, viso kosmoso ir žmogaus. Kai kalbu apie ateitį, tiksliau apie ateities variantus, iš tiesų įvardiju, kas gali būti įmanoma, atsižvelgiant į tai, kas buvo praeityje ir kas yra dabar, – aiškina p. Dryža. – Man labai patinka geštalto terapija, kurios esmė – būti čia ir dabar. Šiais laikais žmonės nemoka būti dabartyje, todėl viena galvoja, kita sako, trečia daro ir visai ką kitą afišuoja ant feisbuko sienos. Suvokite save ten, kur esate, ir taip, kaip esate. Ar dabar jaučiate, kaip dirba jūsų skrandis, kaip užpakalis remiasi į kėdę? Man visada sunkiausia žmonėms paaiškinti, kad ateities nėra, tik būdami dabartyje galime dirbti su tuo, kas tikra. Visa kita tėra fantazija. Dažnai rytojui turime didžiulių planų, tačiau apie žmogų, įmonę ar šalį galima spręsti tik iš to, ką ji daro šią akimirką. Ateitis gimsta ne iš planų, o iš dabarties.“

Nebūti įkaitu

Ponia Dryža sako, kad žmogaus ateitį galima nuspėti pagal tai, kaip jis reaguoja į nepažintus, nežinomus dalykus.
„Kad atsirastų kas nors naujo, privalai ką nors naujo sukurti. Bėda ta, kad žmogui labiau patinka tai, kas pažįstama, ką galima kontroliuoti ir numatyti. Tai viena priežasčių, kodėl nepasitikime intuicija ir vidiniu balsu. Tačiau kaip tik intuicija geriausiai nuspėja ateitį. Laikais, kai nežinomybė tapo kasdienos norma, ja turime kliautis labiausiai. Intuicija vadinama šeštuoju pojūčiu, bet iš tiesų turėtų užimti pirmą vietą“, – sako tendencijų prognozuotoja.

Futurologė pasakoja, kad baigusi antropologijos studijas ir pradėjusi dirbti šioje srityje ji dažniausiai prognozuodavo vartojimo tendencijas, vėliau padėdavo konstruoti socialinius, ekonominius modelius, o dabar daugiausia dirba su elgsenos ir mąstysenos modeliais.
„Jeigu nežinai ir nesuvoki, kad elgiesi pagal kokį nors modelį ar mitą, esi to modelio įkaitas. Pavyzdžiui, aš labai žaviuosi amerikiete autore Caroline Myss, kuri išskiria keturis išlikimo archetipus: vaiką, auką, prostitutę ir sabotuotoją. Tai yra mūsų baimėmis, bėdomis, pažeidžiamumu mintantys pasąmoniniai arba išorės veiksniai, kurie trukdo tobulėti. Tik tada, kai tą suvoki, gali tuos kliuvinius sąmoningi įveikti ir peržengti. Dažniausiai mes nesuvokiame, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės: kodėl ką tik aprėkiau artimąjį, kodėl kaskart nusileidžiu garsiau kalbančiam kolegai. Tai vėlgi susiję su negebėjimu gyventi dabartyje“, – pabrėžia specialistė.

Ponia Dryža save laiko Carlo Jungo sekėja ir tikina, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kuri įprato mąstyti dvimatėje erdvėje, archetipų pasaulis kaip niekada svarbus.
„Archetipai yra kolektyvinės pasąmonės vaizdiniai, jie akivaizdžiai veikia ir formuoja šiuolaikinės visuomenės ritualus, simboliką, emocijas ir elgseną. Jie taip giliai mūsų pasąmonėje, kad priimame juos kaip dalį savasties ir nesuvokiame, jog elgiamės pagal tam tikrus nuspėjamus modelius. Pavyzdžiui, dažna moteris išgyvena Pelenės mitą – laukia princo ant balto žirgo, kuris ją išgelbės. Jeigu matau tokį žmogų korporacijoje, iškart žinau, kodėl jis rengiasi, gestikuliuoja, kalba ir elgiasi taip, kaip elgiasi. Jeigu Pelenės mitu gyvena ne žmogus, o korporacija, jai tereikia parodyti, kaip, užuot laukus išgelbėtojo, pačiai juo tapti“, – įvardija p. Dryža.

Gėris dar ne viskas

Paklausta, kaip vertina dabartinius, atrodo, seisminius pokyčius pasaulyje, kurie daro poveikį ir verslui, ir žmonių elgsenai, p. Dryža sako:
„Nespekuliuoju poliariškomis sąvokomis. Nevertinu, kas yra gerai ar blogai pasaulyje. Bėda ta, kad visuomenėje vyrauja gerumo, teigiamybės kultas. Pažiūrėkite „Instagram“ – ten viskas nugludinta, blizga ir spindi. C. Jungas savo teorijoje kalba apie šviesą ir šešėlį. Jis yra sakęs: gali būti arba geras, arba pilnatviškas, bet ne abu vienu metu. Šešėlis nėra blogis, jis simbolizuoja tai, kas nežinoma. Jeigu sakau, kad Donaldas Trumpas yra blogis, vadinasi, iš anksto užimu priešišką poziciją ir atsisakau ieškoti sprendimo. Ar pasikeis jūsų nuomonė, jeigu pasakysiu, kad ta pati pilnatviškumo formulė galioja ir D. Trumpui, ir, pavyzdžiui, Steve’ui Jobsui? – klausia p. Dryža. – Niekas nenumatė nei „Brexit“, nei D. Trumpo Baltajame kabinete. Dabar žmonės nebėra niekuo tikri, dėl to mano verslui, kuris iš esmės moko gyventi netikrumo sąlygomis, šiuo metu sekasi puikiai. Tiesa ta, kad dabartinei valdančiajai jėgai – dideles pajamas gaunančiam baltaodžiui – nepatinka klausytis, kad jis nėra pasaulio ateitis, bet tai jau aišku kaip dieną. Ir visgi jis iš paskutiniųjų mėgina išlaikyti savo poziciją. Įdomu, kad, nujausdami pokyčius, stiprieji visada iš paskutiniųjų įsikimba į hierarchiją, patyčias, nes tai vieninteliai metodai, kurie jiems leidžia išlaikyti kontrolės jausmą. Bet dėl tokių veiksmų visuomenėje atsiranda tik dar daugiau neapibrėžtumo ir nežinomybės.“

Pažinti, kas nepažįstama

Nežinomybės ir traumų daug ne tik visuomenėje, bet ir profesionaliose organizacijose.
„Tai – patyčios, stresas, kompanijų susijungimai ir prisijungimai, nesveika konkurencija. Svarbu suprasti, kad išgyvendamas traumą žmogus įjungia išlikimo mechanizmą, kitaip sakant, rutiniškai, nuolat kartoja tuos pačius praeities veiksmus. Kartodamas tai, kas buvo vakar ar šiandien, negali sukurti rytojaus ir apskritai negali kurti. Nustebsite, kiek daug bendrovių gyvena taip kaip filmo „Švilpiko diena“ herojai, kuriems ta pati diena vis kartojasi ir kartojasi iš naujo. Mano darbas – parodyti jiems, kokie mąstysenos, veiklos, pasąmonės modeliai ir mitai juos įsuko į šį ratą, ir padėti iš jo išsikapstyti“, – patikslina p. Dryža.

Ji pateikia chrestomatinį vikšro virsmo drugeliu pavyzdį.
„Vikšras niekada nežino, kokiu drugeliu taps, žmogų tas nežinojimas gąsdina. Todėl jis renkasi nuolat gyventi „Švilpiko dienoje“; versle ir gyvenime mes tiesiog mėginame kurti greitesnius, kokybiškesnius, produktyvesnius vikšrus, bet retai kuris transformuojamės į visai kitą energijos ir būties formą – drugelį, nes transformacijos procesas nėra malonus, tiesą sakant, jis žiaurus ir reikalauja nerti į visišką nežinomybę. Didžiausia problema, kad daugumą valdo baimės, jiems kur kas mieliau gyventi rutinoje“, – konstatuoja ekspertė.

Ne kiekvienam

Pašnekovė sutinka, kad jos profesija iš esmės yra konfrontuoti su žmonėmis, kurie ją samdo. Ar tikrai korporacijos nori mokėti p. Dryžai už tai, kad įsigilinusi į įmonės kultūrą vieną dieną pareikštų, jog biure pilna archetipinių narcizų, aukų, sabotuotojų ir prostitučių?
„Mano paslaugos – ne kiekvienam. Džiaugiuosi, kad yra pakankamai vizionierių, kurie vertina tai, ką darau. Žinoma, vadovai, kurie būna pasiekę savo karjeros apogėjų, ne visada yra nusiteikę girdėti, kai siūlau iš esmės keistis. Tačiau aš tik kiek anksčiau pamatau ir parodau tai, ką visuomenė ir rinka jiems pasakytų po penkerių metų. Be to, įsitikinimas, kad verslas sekasi tik tobuliems, yra visiška nesąmonė“, – tikina ji.

Kalbėdama apie lyderius p. Dryža sako išvis nemėgstanti taip vadinti žmonių.
„Aš manau, kad patys tikriausi visuomenės lyderiai yra tie, kurie lyderiauja savo šeimose. Nemėgstu žodžio „lyderystė“. Šiais laikais ji pernelyg tapatinama su teoretikais, akademikais, korporacijų vadovais. Tai reiškia, kad į priekį stumiame tik aukščiausią visuomenės ešeloną ir vėlgi skatiname hierarchiją, biurokratiją, skirstome žmones į „mus“ ir „juos“. Kita vertus, lyderystę daugelis suvokia kaip idealą. Žmogus mėgsta manyti, kad jis yra toks, kokį save įsivaizduoja, o ne toks, koks iš tiesų yra. Galvoje visi turime po paruoštą prezentaciją, kokie galėtume būti ateityje. Tai reiškia, kad lyderystę dažniausiai suvokiame kaip teoriją, planą, o ne kaip dabarties elementą“, – mano tendencijų prognozuotoja.

Visgi p. Dryža išskiria keletą artimiausių metų lyderystės tendencijų.
„Jau dabar itin svarbus kolektyvinės lyderystės aspektas. Negali būti atotrūkio tarp prekės ženklo ir įmonės vidinės kultūros. Vartotojai nebenori būti liūliuojami kalbomis apie darbus, jie nori tų darbų įrodymų. Kompanijų koncentracijos tašku privalo tapti skaidrumas. Todėl versle lyderiauti seksis tiems, kas domėsis kolektyvinės ekosistemos perspektyvomis ir praktiškai taikys žinias versle, – prognozuoja p. Dryža. – Kitas įdomus aspektas – ateitį reikės išjausti, ne išmąstyti. Vaizduotė mums leidžia realybę projektuoti ir į praeitį, ir į ateitį. Tikri lyderiai privalo mokėti perprasti dabarties modelius, vertindami ir praeities tendencijas, ir ateities galimybes. Jie neplanuoja tuščiai, tačiau geba nujausti besiartinančius pokyčius ir veikti.“

Kristina Dryža yra viena iš lapkričio 13 d. vyksiančios vidurinės grandies vadovų konferencijos „Verslo pilotai“ pranešėjų.

[infogram id="0993a78f-9fcb-4732-8896-cabf1570c728" prefix="lik" format="interactive" title="Copy: Laisvalaikis:: Dosjė"]

FOTOGALERIJA Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja (9 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau