Mugės „ArtVerona“ slaptasis ginklas – kolekcininkai

FOTOGALERIJA "ArtVerona" mugės slaptasis ginklas - kolekcininkai (21 nuotr.)

Tarp keturių pagrindinių Italijos šiuolaikinio meno mugių – lapkričio 2–4 d. Turine vykstančios „Artissima“, Milano „Miart“ ir Bolonijos „Arte Fiera“ – „ArtVerona“ išsiskiria lokalumu, t. y. koncentravimusi į italų meną. Tai nėra minusas – juk ta šalis pertekusi meno, menininkų ir kolekcininkų. Formaliai lyginant ją su mūsiške „ArtVilnius“, veronietiškoji didesnė tris kartus – šiemet joje dalyvavo 150 galerijų, 18 leidėjų, dar 14 institucijų įsirengė nepriklausomas erdves. Pasitelkus tą patį formalų lyginimą, jos ir panašios. Pirmiausia vizualiai: itališkosios mugės logotipas – kaip iš akies luptas mūsiškis. Kai beviltiškai ieškodama mugės lokacijos prie „Verona Fiere“ parodų ir kongresų centro (nes italai nesivargina pateikti daugiau nuorodų) tarp medžių lapijos pamačiau citrinos geltonumo, juodos ir baltos spalvos „ArtVeronos“ plakatą, dvelktelėjo deja vu jausmas. Vėliau Diana Stomienė, „ArtVilniaus“ vadovė, Veronos mugėje dalyvavusi su galerija „Meno niša“, juokėsi, kad vilniškė mugė panašų logotipą ir identišką spalvų derinį naudoja seniai. Nieko nuostabaus – meninės idėjos, kaip ir visos kitos, sklando ore.

Lietuvos žvaigždė

Kalbant apie lietuviškas galerijas, be „Meno nišos“, iš Vilniaus į Veroną važiavo AV17, „The Rooster Gallery“, „Contour Art Gallery“, iš Kauno – „Meno parkas“. Sekėsi visoms. Vienas sėkmės pavyzdžių – Mantovos kunigaikščių rūmų muziejaus (Palazzo Ducale di Mantova) kvietimas menininkei Laisvydei Šalčiūtei (ją ir Eglę Ridikaitę bei Rūtą Vadlugaitę pristatė „Contour Art Gallery“) reziduojant rūmuose pasiruošti 2019 m. gegužę vyksiančiai parodai, joje menininkei teks kurti dialogą su kitu muziejaus pasirinktu menininku, skulptoriumi Gehradu Demetzu. Be to, meno žurnalas „Artribute“ įtraukė „Contour Art“ į 10-ies mugės galerijų, kurių negalima neaplankyti, sąrašą.

Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, „The Rooster Gallery“ steigėja, VŽ pasakojo, kad keli Kristinos Ališauskaitės ir Andriaus Zakarausko kūriniai iš mugės pateko į privačias italų kolekcijas, jaunųjų menininkų tapybą pastebėjo kuratoriai, su viena Romos meno galerijų sutarta dėl bendro projekto. „Šiemet dalyvavome 8 meno mugėse. Palyginti su jomis, „ArtVerona“ yra lokali dalyvių ir lankytojų požiūriu, tad „FOCUS ON Lithuania“ sala išties buvo pastebima. Vertinu šią patirtį ir dėl to, kad tai buvo pirmas kartas, kai bendrai pristatyti Lietuvos meno lauką susivienijo penkios galerijos. Toks bendradarbiavimas nėra dažnas reiškinys – esame individualistai. Džiugu, kad pavyko apsitrinti šonus“, – VŽ sakė p. Jurgita.

Pirmoji viešnia

Menotyrininkė, kuratorė, „ArtVerona“ meno direktorė Adriana Polveroni, paklausta, kodėl mugės direktorių taryba, nusprendusi įsteigti „Focus on...“ statusą, pirmiausia pasikvietė Lietuvą, sako, jog pastaruoju metu ji turėjo nemažai progų pamatyti, kad Lietuvos kultūra yra įdomi, aktyvi, nes ir Romoje, ir visoje Italijoje vyko daug stiprių lietuviškų kultūrinių renginių.

„Mačiau didelį jūsų potencialą, o intuicija pakuždėjo, kad tai gali būti įdomu. Julija (Julija Reklaitė, Lietuvos kultūros atašė Italijoje – VŽ) labai pozityviai priėmė kvietimą, tada ir mes patys užsidegėme entuziazmu pasikviesti Lietuvą kaip pirmąją šalį viešnią“, – pasakojo p. Adriana. Anot jos, Verona geografiškai labiau orientuota į Šiaurę, taigi mugė ir toliau laikys kryptį Šiaurės ir Šiaurės Rytų šalių meno rinkų link, juolab kitos mugės savo geografiją kreipia kitaip. Kita vertus, „Focus on...“ nėra mugės plėtros klausimas, tai greičiau siekis kolekcininkams pristatyti naujas rinkas, daugiakultūrį kontekstą.

Ponia Adriana ir Paola Tognon, meno istorikė, „Museo della Citt? di Livorno“ direktorė, „ArtVerona“ kolekcininkų programos kuratorė, birželį lankėsi meno mugėje „ArtVilnius“, susitiko su galerijomis, p. Julijos rūpesčiu pakviestomis į Veronos mugę. Tiesioginį ryšį „ArtVerona“ mezga su visomis galerijomis, nesvarbu, kiek mugėje jų dalyvauja. Jiems tai svarbu. Kita vertus, – labai itališka.

„Geriau, nei įsivaizdavau, – sako p. Paola, paklausta, kokį įspūdį jai paliko „ArtVilnius“. – Žiūrint objektyviai, pusė darbų man atrodė kokybiški. Vėlgi, kai važiuoji į mugę, nežinodamas nei jos, nei šalies, kurioje ji vyksta, fejerverkų nesitiki. Taigi šia prasme Vilniuje gavau geriau, nei tikėjausi.“ Anot kuratorės, įdomių menininkų ji atrado ir Baltijos trienalėje.

Kolekcininkai – tai gyvenimas

Kiekvienos meno mugės siekiamybė – kolekcininkai. „ArtVerona“ jų pritraukia šimtus. Ieškant to priežasčių – meno kolekcionavimo tradicijos Italijoje gyvos nuo senovės Romos laikų. Be to, pati mugė skatina alternatyvią meno mugių kryptį, skirtą remti ne tik menininkus, bet ir naujos kartos kolekcininkus bei skleisti žinią apie italų meno sistemos plėtrą (#backtoitaly judėjimas).

Kolekcininkų programos kuratorė p. Paola, tarp diskusijų prisėdusi puodelio kavos, juokiasi nebenorinti kalbėti apie meną, geriau – apie gyvenimą. Apie gyvenimą ir klausiu: kaip pavyksta į mugę pritraukti tiek kolekcininkų, kurie čia ne tik žvalgosi, bet ir dalyvauja ilgiausiuose pokalbiuose apie tai, kaip pradėjo kolekcionuoti, ką kolekcionavimas reiškia šeimai, kokį vaidmenį čia užima galerijos, menininkai, institucijos, kaip dalijasi informacija ir t. t.

„Metų metus trunka, kol tarp mugės ir kolekcininkų atsiranda ryšys, – sako p. Paola. – Pirmiausia esu kuratorė ir meno kritikė, ne galeristė, todėl mano santykis su kolekcininkais yra kitoks, jis neturi intereso, kurį turi galerijos, parduoti. Taigi, aš jų nebijau ir jie manęs nebijo. Bet man labai įdomu susipažinti tiek su jų asmeninėmis istorijomis, tiek su kolekcijomis. Jiems savo ruožtu gali būti įdomus mano požiūris, o ryšys – naudingas, nes kolekcijų kūriniai gali būti įtraukti į parodas, taip auga jų vertė.“

Asmeninis bendravimas su kolekcininkais „ArtVeronai“ itin svarbus. Galerijos į mugę pasikviečia po tris kolekcininkus, su kuriais dirba, ir dovanoja jiems VIP programos paketą: nakvynę viešbutyje, vakarienę, kvietimą į susijusius renginius. Stiprioji šio reikalo pusė yra ta, kad kolekcininkai mugėje susipažįsta vieni su kitais, su kitų galerijų menininkais, taip audžiamas tinklas.

Dėmesys madai

„Kaip ir visame pasaulyje, galerijos mugėje turi tris pagrindinius tikslus: parduoti darbų, pasidengti išlaidas ir rasti naujų kontaktų“, – dėsto p. Paola. Anot jos, paskutinius 4–5 m. pardavimų skaičius mugėje auga, kaip ir galerijų bei kolekcininkų. Paklausta, kuo šiuolaikinis menininkas patraukia šiuolaikinio kolekcininko dėmesį, ji sako, kad kolekcionavimo fenomeną galima paaiškinti galerijų dėmesiu madoms ir tendencijoms.

„Rinkdamasi, kokį menininką pristatys, galerija atsižvelgia į tendencijas ir paklausą. Pavyzdžiui, dabar jau praeinantis etapas – XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečio kūryba. Arba galerijos nepristato videodarbų, nes kolekcininkai neturėtų laiko jų žiūrėti“, – šypsosi p. Paola ir patvirtina užfiksuotą „paklausos tendenciją“: mugėje krito į akis daug vienspalvių drobių – rusvų, žalių, baltų, raudonų, mėlynų. Beje, Lietuvos galerijos irgi žaidė mėlyna spalva: tarpusavyje nesitarusios atsivežė mėlynų atspalvių tapybos, kuri visai netikėtai Lietuvos salą sujungė į vientisą ekspoziciją.

„Kita vertus, – sako p. Julija. – „ArtVerona“, kaip ir kitos italų meno mugės, nėra orientuota vien į rinką. Jie edukuojasi ir edukuoja, jiems įdomu. Jie gretina. Bando suprasti, kokios mūsų temos, spalvos. Pagaliau, sėkmė nebūtinai matuojama tuo, kiek kūrinių parduota. Svarbu, kad atėję kolekcininkai atranda kontekstą ir negali dabar žinoti, į ką tai išvirs ateityje. Taip, tai labai tolimi šūviai ir, kaip sakė Paola, tą santykį turi megzti ilgai ir kantriai.“

14-oji „ArtVerona“ buvo pristatoma žymiojo lenkų sociologo Zygmunto Baumano mintimis apie meną kasdienybėje, meną gyventi. Verona – vienas iš tų miestų, kurie šią mintį atliepia absoliučiai tiesiogiai ir net su stipriu hedonizmo atspalviu – su savo istorija, architektūra, menu, plačiausiais balto marmuro šaligatviais, nesibaigiančiomis vyno šventėmis, puikiu maistu. „ArtVerona“ mugės metu prie šio paketo prisišlieja lydinčiosios parodos mieste, kurios sutelkia elegantiškos ir sykiu atsipalaidavusios, meną gyventi pavydėtinai įvaldžiusios publikos.

„FOCUS ON Lithuania“ projektą koordinavo Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė, projekto partneris – Lietuvos kultūros institutas, galerijų dalyvavimą iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba.