Mokslininkai: gamtą naikiname iki šiol neregėtu greičiu

Publikuota: 2018-11-03
Juodųjų ir baltųjų raganosių populiacijos nuo 1980 m. iki 2006 m. sumažėjo vidutiniškai 63%. Bazo Ratnerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Juodųjų ir baltųjų raganosių populiacijos nuo 1980 m. iki 2006 m. sumažėjo vidutiniškai 63%. Bazo Ratnerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Nuo 1970 m. dėl žmonių veiklos išnyko 60% laukinės gamtos. Taip skelbia Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wildlife Fund), išplatinęs tyrimo „Living Planet Report“ duomenis.

Mokslininkų pranešimo duomenimis, laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2014 m. katastrofiškai sumenko daugiau kaip 4.000 rūšių žinduolių, paukščių, žuvų, reptilijų ir amfibijų populiacijos. Pavyzdžiui, juodųjų ir baltųjų raganosių populiacijos nuo 1980 m. iki 2006 m. sumažėjo vidutiniškai 63%, poliarinių lokių populiacija dėl klimato kaitos iki 2050 smuks 30%, paukščių mormonų populiacija Europoje nuo 2000 m. iki 2065 m. sumažės 79%, o afrikietiškųjų pilkųjų papūgų populiacija pietvakarių Ganoje nuo 1992 m. iki 2014 m. sumažėjo net 98%.

Šiuo metu tik ketvirtadalis Žemės sausumos gamtos nėra smarkiai sužalota dėl žmogaus veiklos, tačiau skaičiuojama, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos, užterštumo, ligų ir kitų neigiamų faktorių apsaugotas liks tik dešimtadalis mūsų planetos sausumos. Mokslininkai įspėja, kad naikindami gamtą žmonės galiausiai kenkia patys sau.

„Kaip lunatikai, kurie vaikšto miegodami, artinamės prie pat bedugnės krašto, – „The Guardian“ cituoja Mike‘ą Barrettą, Pasaulio gamtos fondo mokslo ir konservavimo vykdomajį direktorių. – Kad suvoktumėte, kokia žmogaus veiklos žala, įsivaizduokite, jeigu tokiu greičiu, kaip laukinė gamta, nyktų žmonių populiacija. Šiuo  metu Šiaurės ir Pietų Amerikose, Afrikoje, Europoje, Kinijoje ir Okeanijoje jau nebūtų nė vieno gyvo žmogaus“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Marco Lambertini, Pasaulio gamtos fondo generalinis direktorius, CNN tvirtino esąs šokiruotas.

„Protu nesuvokiama. Juk kalbame vos apie 40 metų. Tai akimirksnis, lyginant su tuo, kiek Žemėje egzistuoja gyvybė“, – sako jis.

Mokslininkai teigia, kad norėdamos išsaugoti laukinę gamtą, šalys turi kuo greičiau pasirašyti pasaulinį susitarimą, panašų į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.

Kaip rašė VŽ, Paryžiaus klimato kaitos susitarimą 196 valstybės pasirašė 2015 m. Jame susitarta dėti visas pastangas, kad klimato atšilimas būtų gerokai mažesnis kaip 2 laipsniai Celsijaus. Tačiau Jungtinių Tautų (JT) suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija neseniai įspėjo, kad priemonių, dėl kurių susitarta, jau nebepakanka. JT ataskaitoje skelbta, kad šiuo metu pasaulis užtikrintai žingsniuoja link dar didesnio atšilimo – 3 laipsnių Celsijaus. Jeigu neinicijuosime pokyčių, 1,5 laipsnio Celsijaus visuotinė temperatūra pakils 2030–2052 m.

Mokslininkai teigia, kad skirtumas, jeigu visuotinė temperatūra pakiltų ne iki 1,5, o iki 2 laipsnių Celsijaus būtų itin ženklus. Kur kas daugiau žmonių trūktų vandens, maisto atsargų, daug daugiau šalių gyventų nepritekliuje, siautėtų sausros ir dažnesni miškų gaisrai. Pavyzdžiui, jeigu temperatūra pakiltų 2 laipsniais Celsijaus, tikimybė, kad augalus apdulkinantys vabzdžiai praras pusę savo buveinių, išaugtų dvigubai, taip pat žūtų 99% pasaulio koralų. Pakilęs jūros lygis iki 2100 m. paveiktų 10 mln. daugiau Žemės gyventojų negu tokiu atveju, jei temperatūra neperkoptų 1,5 laipsnio Celsijaus ribos. Tuomet, net jei pavyktų stabilizuoti visuotinę temperatūrą, jūros lygis kiltų dar šimtmečius. Jeigu ištirptų Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, jūros lygis pakiltų keliais metrais.

Pasaulio gamtos fondo išplatinto pranešimo pagrindinė žinia taip pat aiški:

„Laikas senka. Mes esame pirmoji žmonijos karta, kuri žino, kad naikina savo planetą ir tikriausiai paskutinioji, kuri dar gali tą pakeisti.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Geriausios reputacijos influenceriai „YouTube“ tinkle Premium

Visuomenės vertinimu, geriausią reputaciją socialiniame tinkle „YouTube“ turinčių nuomonės formuotojų...

Rinkodara
12:13
2022-ųjų Kanų „Auksinė palmės šakelė“ atiteko švedų režisieriui R. Ostlundui

Švedų režisierius Rubenas Ostlundas šeštadienį pelnė 2022 metų Kanų tarptautinio kino festivalio pagrindinį...

Laisvalaikis
09:00
Mirė žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas, šalies vadovai reiškia užuojautą

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.

Laisvalaikis
08:38
Į Panevėžį atkeliauja dalis S. Eidrigevičiaus darbų

Panevėžyje statant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, dalis šio pasaulinio garso menininko dailės darbų jau...

Laisvalaikis
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku