Mokslininkai: gamtą naikiname iki šiol neregėtu greičiu

Mokslininkų pranešimo duomenimis, laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2014 m. katastrofiškai sumenko daugiau kaip 4.000 rūšių žinduolių, paukščių, žuvų, reptilijų ir amfibijų populiacijos. Pavyzdžiui, juodųjų ir baltųjų raganosių populiacijos nuo 1980 m. iki 2006 m. sumažėjo vidutiniškai 63%, poliarinių lokių populiacija dėl klimato kaitos iki 2050 smuks 30%, paukščių mormonų populiacija Europoje nuo 2000 m. iki 2065 m. sumažės 79%, o afrikietiškųjų pilkųjų papūgų populiacija pietvakarių Ganoje nuo 1992 m. iki 2014 m. sumažėjo net 98%.

Šiuo metu tik ketvirtadalis Žemės sausumos gamtos nėra smarkiai sužalota dėl žmogaus veiklos, tačiau skaičiuojama, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos, užterštumo, ligų ir kitų neigiamų faktorių apsaugotas liks tik dešimtadalis mūsų planetos sausumos. Mokslininkai įspėja, kad naikindami gamtą žmonės galiausiai kenkia patys sau.

„Kaip lunatikai, kurie vaikšto miegodami, artinamės prie pat bedugnės krašto, – „The Guardian“ cituoja Mike‘ą Barrettą, Pasaulio gamtos fondo mokslo ir konservavimo vykdomajį direktorių. – Kad suvoktumėte, kokia žmogaus veiklos žala, įsivaizduokite, jeigu tokiu greičiu, kaip laukinė gamta, nyktų žmonių populiacija. Šiuo  metu Šiaurės ir Pietų Amerikose, Afrikoje, Europoje, Kinijoje ir Okeanijoje jau nebūtų nė vieno gyvo žmogaus“.

Marco Lambertini, Pasaulio gamtos fondo generalinis direktorius, CNN tvirtino esąs šokiruotas.

„Protu nesuvokiama. Juk kalbame vos apie 40 metų. Tai akimirksnis, lyginant su tuo, kiek Žemėje egzistuoja gyvybė“, – sako jis.

Mokslininkai teigia, kad norėdamos išsaugoti laukinę gamtą, šalys turi kuo greičiau pasirašyti pasaulinį susitarimą, panašų į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.

Kaip rašė VŽ, Paryžiaus klimato kaitos susitarimą 196 valstybės pasirašė 2015 m. Jame susitarta dėti visas pastangas, kad klimato atšilimas būtų gerokai mažesnis kaip 2 laipsniai Celsijaus. Tačiau Jungtinių Tautų (JT) suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija neseniai įspėjo, kad priemonių, dėl kurių susitarta, jau nebepakanka. JT ataskaitoje skelbta, kad šiuo metu pasaulis užtikrintai žingsniuoja link dar didesnio atšilimo – 3 laipsnių Celsijaus. Jeigu neinicijuosime pokyčių, 1,5 laipsnio Celsijaus visuotinė temperatūra pakils 2030–2052 m.

Mokslininkai teigia, kad skirtumas, jeigu visuotinė temperatūra pakiltų ne iki 1,5, o iki 2 laipsnių Celsijaus būtų itin ženklus. Kur kas daugiau žmonių trūktų vandens, maisto atsargų, daug daugiau šalių gyventų nepritekliuje, siautėtų sausros ir dažnesni miškų gaisrai. Pavyzdžiui, jeigu temperatūra pakiltų 2 laipsniais Celsijaus, tikimybė, kad augalus apdulkinantys vabzdžiai praras pusę savo buveinių, išaugtų dvigubai, taip pat žūtų 99% pasaulio koralų. Pakilęs jūros lygis iki 2100 m. paveiktų 10 mln. daugiau Žemės gyventojų negu tokiu atveju, jei temperatūra neperkoptų 1,5 laipsnio Celsijaus ribos. Tuomet, net jei pavyktų stabilizuoti visuotinę temperatūrą, jūros lygis kiltų dar šimtmečius. Jeigu ištirptų Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, jūros lygis pakiltų keliais metrais.

Pasaulio gamtos fondo išplatinto pranešimo pagrindinė žinia taip pat aiški:

„Laikas senka. Mes esame pirmoji žmonijos karta, kuri žino, kad naikina savo planetą ir tikriausiai paskutinioji, kuri dar gali tą pakeisti.“