Signataras J. Smilgevičius – pažangiausias tarpukario ūkininkas

Publikuota: 2018-11-01
Jonas Smilgevičius su šeima Užvenčio dvare. Užvenčio kraštotyros muziejaus nuotr.
Jonas Smilgevičius su šeima Užvenčio dvare. Užvenčio kraštotyros muziejaus nuotr.
 

Jonas Smilgevičius (1870–1942), Vasario 16-osios Akto signataras, agronomas ir ekonomistas, pramonininkas ir bankininkas, bajoras ir dvarininkas, pirmos lietuviškos bendrovės „Vilija“ kūrėjas, Lietuvos verslo ir ūkininkystės istorijoje paliko nepalyginti ryškesnį pėdsaką nei politikoje. Svarbus jo gyvenimo tarpsnis susijęs ir su Užvenčio dvaru.

Metalo gaminių fabriką „Vilija“ ir Užvenčio dvarą (Užventis, Kelmės r.) Jonas Smilgevičius į gyvenimą „paleido“ tais pačiais 1912 m. Vilniaus ūkio mašinų fabrikas tapo pirmąja lietuviška akcine bendrove, o Užvenčio dvaras – ne vieta poilsiui, o pavyzdiniu besikuriančios Lietuvos ūkiu.

Literatūrinis Užventis

Pirmiausia verta trumpai pasakyti apie Užvenčio dvaro sąsajas su mūsų literatūros istorija. 1887 m. jį išsinuomojo Anupras Pečkauskas, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvas. Dvaro vaizdai aprašyti jos apysakoje „Sename dvare“. Čia, liepų alėjose, užsimezgė nuoširdi rašytojos bendrystė su netoliese gyvenusiu Povilu Višinskiu.

Užventyje su šeima 1892–1893 m. gyveno Julija Žemaitė, sukūrusi čia „Rudens vakarą“, vieną pirmųjų savo apsakymų.

Dėl unikalios bažnyčios ir medinio dvaro pastato bei seno malūno Užventis buvo įtrauktas į Lietuvos turizmo draugijos tarpukariu išleisto „Vadovo po Lietuvą“ maršrutus Žemaitijoje. Kraštotyrininkas Vitas Valatka apie dvaro rūmus tuomet rašė, kad pastatas, nors ir žemas, bet ilgas su dviem fasadiniais įėjimais, dešinėje driekiasi parkas, įrėmintas liepų alėja.

Panašiai Užventį 1933 m. aprašė dramaturgas, rašytojas, visuomenės veikėjas Augustinas Gricius: pastatas esą paprastos statybos, ilgas ir platus, medinis. Svečią po sodą vedžiojo dvaro savininkas, anot autoriaus, grynakraujis žemaitis, ir rodė Šatrijos Raganos išraižytus inicialus liepų kamienuose.

nuotrauka::1

Dvaras apipintas legendomis. Per 1863 m. sukilimą rūmuose siuvo drabužius sukilėliams, čia buvo jų štabas, o mūriniame pastate, kur dabar galvijų tvartas, kadaise būta bravoro, kur spirito „bose“ nuskandino pagautą rusų šnipą.

Permainų vėjai

Jonas Smilgevičius, vadintas vienu pažangiausių tarpukario Lietuvos ūkininkų, dvarą Užventyje įsigijo 1909 m. pavasarį, o jo pasirodymas čia 1912-aisiais atnešė permainų vietos žmonių gyvenime.

„Vienybės“ korespondentas, pasirašinėjęs „U-kiu“, 1910 m. pabaigoje liūdnai konstatavo: „/.../ gan apleistas kampelis. /.../ žemė nors geros rūšies, menkai įdirbama nedaug javų tebeduoda, gyvuliai irgi menki, nes trūkstant gerų ganyklų kitaip ir būti negali. Amatininkų gerų visai nėra, trūksta gerų kalvių, šiaučių, kriaučių /.../, kurie mokėdami gerai amatą turėtų neblogą uždarbį. Dabar kas jaunas sveikas važiuoja Amerikon, palikdami čia Lietuvoje senus tėvus ir gentis.“

1913 m. lapkritį „Viltyje“ jau aprašyti pokyčiai dvare: buvęs užmušto kunigaikščio V. Druckio-Lubeckio nuosavybė, dvaras perėjo lietuviui ponui J. Smilgevičiui. Neseniai jis parsigabeno iš Šveicarijos „garsaus gyvulių auklėtojo Burgio“ karvių ir jaučių. Šveicarų (švicų) veislės gyvuliai pasižymi gražumu, viena karvė kainuoja 800 rublių, o stambus jautis atsieina daugiau kaip tūkstantį.

Trumpoje žinutėje vietos korespondentas pranešė, kad 1914 m. sausį malūno vandens rato vietoje buvo įtaisyta turbina, sukanti dvejas girnas ir mašiną „kruopoms dirbti“. Žmonės džiaugiasi, o savininkas gražiai uždirba, ne tik tolimoje Amerikoje, bet ir Lietuvoje galima rasti puikaus pelno, tereikia užsiimti „pramone“.

Užventis – valsčiaus centras

Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 792 žmonės, buvo 119 kiemų, dvaras turėjo 95 gyventojus, Girnikų palivarkas – 26. Vietos gyvenimo progreso apraiška laikant tuometę telefonizaciją, 1937 m. abonentų skaičius išaugo nuo dešimties iki šešiolikos.

Tarpukariu Užventyje, kaip valsčiaus centre, buvo pradinė mokykla (po 1936-ųjų turėjusi šešis skyrius), biblioteka, policijos nuovada, žemės ūkio kooperatyvas „Venta“, savivaldybė, pašto skyrius, sveikatos ir veterinarijos punktai.

Dvaro papročiai

Būsimo vietos komunistų vado J. Grikšto korespondencijoje socialdemokratų „Darbo balsui“ rašyta, kad Užventyje darbo ir darbininkų pakankama. Už dieną dvaras moka vieną rublį. Dvare įvestas paprotys, kad tie, kas per metus diena iš dienos nedirba, maistui rugių nusipirkti negauna. Dirbę ištisus metus, grūdų maistui ir žabų kurui gali imti skolon, bet atidirbti privalu.

Lietuvos dvarų žinyno sudarytoja Ingrida Semaškaitė rašo, kad J. Smilgevičius dvare tvarkėsi pagal tuomečio mokslo rekomendacijas ir pavertė jį klestinčiu ūkiu, pastatė malūną, plytinę, lentpjūvę, spirito varyklą, elektrinę.

Kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus signataro biografijoje vardija plačiau: Girnikų palivarke pastatė modernią keturių degimo kamerų plytinę, dvare veikė spirito varykla, modernus valcų malūnas, elektrinė, lentpjūvė, pieninė, sūrinė, kalvė, stovėjo šiltnamiai.

1997 m. sąraše jis pridėjo pirmąją Lietuvoje tabako plantaciją su džiovykla. Bronius Kviklys „Mūsų Lietuvoje“ rašė, kad dvare pastatė malūną, spirito varyklą, plytinę, elektrinę, sūrinę. Dvaro darbininkų būstai buvo gražiai suremontuoti, kiekvienai šeimai skirta po du tris kambarius, o atlyginimas mokamas aukštesnis nei kitur.

Ir galvijai, ir tabakas

Didelis dėmesys dvare skirtas galvijų auginimui.

Mažuose miesteliuose gyvulius superkantys žydų prekijai mokėdavo mažą kainą. 1913 m. pavasarį J. Smilgevičius pasikvietė lietuvių pirklių iš Rygos, kurie nupirko du vagonus raguočių, duodami „už pūdą gyvo gyvulio“ 3 rublius 50 kapeikų, kai vietoje mokėdavo tris. Vietiniai manė, kad tuos pačius pasikvies vasarą kiaulėms, veršiams ir karvėms supirkti.

Ne be J. Smilgevičiaus paraginimo Žemės ūkio draugijos susirinkime ūkininkus E. Bakšį ir J. Jankauskį išrinko nuvažiuoti į Kuršą ir Suvalkiją pasidomėti, kaip ten vedami ūkiai, kad sugrįžę galėtų pamokyti savus, nes vietoje jokių ūkio mokyklų nebuvę.

1913 m. rugpjūčio pradžioje Užventyje ketinta surengti arklių ir raguočių parodą. Kauno gubernijos žemės ūkio draugija tam skyrė 120 rublių ir keletą diplomų.

Apie kai kuriose signataro biografijose vos ne legenda tapusį tabako auginimą rasti žinių nesitikėta, tačiau, vartant Finansų ministerijos Mokesčių departamente referento pareigas ėjusio Stasiškio 1938 m. parengtą „Sumanymą valstybinio tabako monopolio įvedimo klausimu“, užkliuvo žinia, kad agronomas J. Smilgevičius Užvenčio dvare 1937 m. tabako veisle „Gemchi“ apsodino 30 ha žemės, tačiau dėl lėto nokimo ligi šalnų žymi derliaus dalis „nušalo, sugedo ir panaikinta dirvoje“. Iki šalnų nuimto ir išdžiovinto tabako buvo beveik 24 tonos. Kad signataras dalyvavo Tabako augintojų draugijos veikloje, terasta viena žinutė spaudoje, joje nurodyta, kad išrinktas jos revizijos komisijos nariu.

Nuostoliai po karo – įspūdingi

Pirmasis pasaulinis karas ir kovos po jo Lietuvą palietė labai skaudžiai, ypač nukentėjo žemės ūkis – valstiečiai buvo apiplėšti, dvarai nuniokoti. 1919 m. gegužę J. Smilgevičius kreipėsi į Kuršėnų apskrities komisiją „nuostoliams karo metu Lietuvai sudaryti apskaityti“ ir pranešė negalįs pateikti galutinio nuostolių sąrašo. Bet ir pateiktieji gana įspūdingi. 1915 m. į Vokietiją iš Užvenčio kaizeriniai kariškiai išvežė 96 „švicų“ veislės karves ir 2 bulius, 28 ardėnų veislės arklius, 11 kiaulių, 12 avių, o po dvejų metų – dar 29 karves.

Galutiniai nuostoliai išvardyti signataro 1930 m. spalio 3 d. prašyme žemės ūkio ministrui J. Aleksai: „Vien melžiamų karvių gryno kraujo, švicų veislės, buvo paimta 187 irgi tokios pat veislės prieauglių 60 štukų, apart to arklių darbinių, ardėnų veislės, maišyto kraujo ir prieauglių 83 štukos, nekalbant jau apie kiaules ir kitą negyvą inventorių.“

Kiek pastangų ir lėšų sudėta į dvarą ir kiek jis prarado per okupaciją, atskleidžia J. Smilgevičiaus 1928 m. kovo 14 d. prašymas premjerui A. Voldemarui:

„Užvenčio dvarą aš 1909 metais pirkau iš kunigaikščio Vlado Druckio-Liubeckio. Pakėlimui žemės ūkio kultūros, gyvulininkystės, žuvininkystės ir geresniam išnaudojimui kitų žemės ūkio pramonės šakų reikėjo pridėti daug kapitalo, triūso ir praktiškų agronomiškų žinių bei prityrimų ir, tokiu būdu, ūkis Užvenčio dvare iki vokiečių okupacijos, t. y. 1915 m. balandžio 28 d., buvo gerokai pakeltas.

Užvenčio dvaro ūkio pakėlimui buvo atkreipta domė pirmoj eilėj į laukų nusausinimą, kasant ravus ir dedant fašinas ir nekurios žemės vietos buvo paverstos prūdais dėl karpių auginimo, nes karpiai davė daugiau naudos, ne kaip laukai, užsėjant juos javais. Užeinant vokiečiams, Užvenčio dvare buvo: 197 melžiamos karvės ir apie 80 jaunų karvikių ir buliukų, dauguma bandos buvo grynos šveicarų-švicų veislės, tame skaitliuke 30 štukų atgabentų tiesiai iš Šveicarijos; 72 arkliai, daugiausia pusės ardėnų kraujo; apart to, buvo gan didelis būrys jorkšyrų kiaulių, daug padargų, pakinktų, grūdų etc. Žinoma, okupacijos metu visa tai buvo rekvizuota ir palikta: iš karvių – 21 št[uka], iš kurių ir dabar dar yra užsilikusi švicų veislė.

Karui pasibaigus, aš už tai nė vieno cento atlyginimo negavau ir reikėjo vėl visą ūkį kurti iš pamatų ir tą darbą bedirbant išėjo Žemės reformos įstatymas, kuriuo einant, vėl kaip karo metu pradėta griauti kultūringus ūkius.“

Žemės reforma

Žemės reformą J. Smilgevičius vadino Damoklo kardu. 1927 m. lapkričio 21 d. oficiozinėje „Lietuvoje“ Žemės reformos valdyba kariams savanoriams pranešė, kad bus parceliuojamas 956 ha dydžio Užvenčio dvaras, didžiausias Šiaulių apskrityje. Iš paskelbtame sąraše esančių dvarų jį telenkė 1.200 ha žemės turintis Vėžaičių dvaras Kretingos apskrityje.

1925 m. rudenį paduotą Stefanijos Smilgevičienės prašymą įkurti dvare kultūrinį ūkį Šiaulių apskrities žemės reformos komisija svarstė 1926 m. sausio 21 d. ir nutarė jam palikti 220 ha žemės, nes dvaras „vedamas gerai“, veikia spirito varykla ir vandens malūnas.

Balandžio 6 d. Žemės reformos valdyba nutarė dvarą paimti Žemės reformos reikalams. Konstatuota, kad savininkė prašiusi palikti jai „pramonės įmones“ ir 300 ha žemės kultūrinio ūkio reikalams, taip pat įrašyta, kad dvarui priklauso apie 1.134 ha žemės.

Pagaliau 1932 m. balandžio 22 d. su Žemės ūkio departamentu buvo sudaryta kultūrinio ūkio nuomos sutartis 18 metų, nuo 1931 m. balandžio 23 d. iki 1949 m. balandžio 23 d. Jeigu žemė būtų nudrenuota, ji būtų pratęsiama iki 1961 m. balandžio 23 d.

Ūkis turi laikyti Jorkšyrų veislės kiaulių ir ardėnų veislės arklių „ir nuo tų gryno kraujo gyvulių parduoti ūkininkams arba jų organizacijoms 1932 ir kitais metais po 160 paršelių arba suaugusių kiaulių veislei, arba bekoninių kiaulių skerdykloms ir po vieną kumeliuką arba suaugusį arklį veislei kasmet“.

Taip pat pirmais nuomos metais privalėjo parduoti rinkoje toną „dvivasarių“ karpių ir dvi tonas dobilų sėklos eksportui, antraisiais – 1,5 tonos karpių ir tris tonas dobilų sėklos, trečiaisiais ir dar kitais – kasmet po dvi tonas karpių ir 4,1 tonos dobilų sėklos.

Tokių sąlygų būta kur kas daugiau.

„Kultūrinių-gamybinių ūkių nuomininkų nuomos mokesčio už 1939 m. sumokėjimo žiniose“, datuotose 1940 m. sausio 20 d., J. Smilgevičiui įrašyta metinė 12.140 litų nuomos suma. O už paliktą nenusavinamą žemės normą pagal 1937 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos pranešimą už pirmąjį tų metų pusmetį reikėjo įmokėti beveik 405 litus.

Signarams – kaip savanoriams

Beje, signataras Jonas Smilgevičius 1928 m. kovo 14 d. prašyme premjerui A. Voldemarui, priminęs savo nuopelnus Lietuvai, prašė dvarą palikti šeimai: „Vokiečių okupacijos metu iš Lietuvos niekur prasišalinęs nebuvau ir laike vokiečių žiaurumų ne vieną žmogų esu apgynęs ir nemažai padėjęs mūsų šalies apgynimui. Kuomet reikėjo surinkti lietuvius į Vilniaus Konferenciją, apvažinėjau visą Žemaitiją, kviesdamas važiuoti į Konferenciją, o tai buvo tais laikais ne taip lengva įvykdyti, dėlei visokių trukdymų iš vokiečių pusės ir visokių kelionės pavojų. Vilniaus Konferencijos suvažiavime buvau išrinktas Valstybės Tarybos nariu ir visą laiką darbavausi Taryboje iki Steigiamojo Seimo sušaukimo.

nuotrauka::2

Todėl imant domėn aukščiau išdėstyta ir tai, kad mano Enrikavo dvaras, Kaltanėnų valsč[iuje], Tauragės apskr[ityje] išparceliuotas dar 1926 metais, turiu garbės prašyti Pono Ministerio Pirmininko palikti visą Užvenčio dvarą mano arba mano žmonos nuosavybėn ir, jei tai negalima, tai bent mano visos šeimynos nariams po 80 ha; juk, jeigu įstatymas duodąs teisę kiekvienam savanoriui kareiviui gauti savo naudojimui 80 ha žemės, argi Valstybės Tarybos narys turi būti užmirštas, kad negali bent savo šeimynos nariams palikti nuosavos žemės. Aš šiuo atveju einu dar toliau ir manyčiau, kad Jūsų Excelencija padarytumėt tuomi didelį nuopelną ir tikrai patriotišką žygį, suteikdamas visiems buvusiems Valstybės Tarybos nariams po 80 ha nuosavos žemės, o jei kuris jų jos neturi, duoti jam ir jo šeimynos nariams teisės jos įsigyti. Turiu dar pabrėžti, kad ne manau naudotis svetimu turtu, bet tik noriu išlaikyti savo įgytą turtą.“

Dvaro parceliavimas

Užvenčio dvaro parceliacijos aplinkybes ir eigą gana išsamiai, neaplenkiant psichologinių dalykų, paaiškina matininko Juozo Umbraso (g. 1907 m.) atsiminimai, išties reti įvairiausių memuarų gausoje.

„1930 – Vytauto Didžiojo – metais pradėjau savarankiškai dirbti matininko darbą. Pagal darbų planą turėjau išparceliuoti Šiaulių apskr. Užvenčio vls. Užvenčio dvaro žemę. To dvaro žemė parceliacijos darbai buvo numatyti atlikti 1929 metais, bet to padaryti nesuspėta. Dvaro savininkui tai buvo naudinga, nes jis dar vienerius metus galėjo naudoti visą dvaro žemę, kurios buvo 820 ha. Didesni dvarai tuo metu jau buvo išparceliuoti, tik mažesni dvareliai dar laukė parceliacijos. Šiaulių apskrityje tik du didesni dvarai – Kurtuvėnų ir Užvenčio – dar laukė parceliacijos. Užvenčio dvaro savininkas J. Smilgevičius buvo laikomas lietuviu – patriotu. Jis 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. Gal dėl to Žemės reformos valdyba ir delsė jo dvarą išparceliuoti. Be to, Užvenčio dvaras buvo dvarininko pirktas, o ne paveldėtas.

nuotrauka::3left nocrop

Atvykus į dvarą, savininkas mane priėmė abejingai. Matyt, jis buvo apsipratęs su mintimi, kad dvarą vieną kartą išparceliuos. Įpusėjus matavimo darbams, vieną dieną dvarininkas prasitarė, kad būtų labai gerai, jei šiemet matavimo darbų nebaigčiau. Aš jo nepaklausiau, matavimo darbus rudenį užbaigiau. Dvare buvo likusios kelios nedidelės pramonės įmonės – malūnas, plytinė, spirito varykla ir kt. Kuršų palivarke buvo keli tvenkiniai, kuriuose augindavo karpius. Labai pelninga buvo spirito varykla. Spirito gamybai panaudodavo visas ūkyje sodinamas bulves, o jų sodindavo keliasdešimt hektarų.

Pagal Žemės reformos valdybos nutarimą, savininkui buvo paliekama neliečiama žemės norma 150 ha, valstybės žinioje paliekama 350 ha kultūriniam ūkiui steigti, malūnui – 7 ha, spirito varyklai – 7 ha, plytinei – 3 ha ir daugiau kaip 15 ha tvenkiniams, Dangvietų kaimo mažažemiams – 50 ha. Likęs plotas buvo išdalytas kumečiams ir naujakuriams. Dvaro kumečiams buvo suprojektuoti sklypai po 6–7 ha, o naujakuriams – po 8–9 ha. Prie miestelio buvo suprojektuota keletas sklypų./.../

Matuojant malūno ir spirito varyklos sklypą, kai kuriuos matavimo ženklus reikėjo pastatyti netoli dvaro gyvenamojo namo. Vienas matavimo ženklas buvo gerai matomas iš dvaro savininkų žmonos kambario. Dvarininko žmona negalėjo pakęsti, kad jų dvaras parceliuojamas. Ji susigraužus išvyko į Kauną pas vaikus ir negrįžo į namus iki vėlyvo rudens, kol aš baigiau matavimo darbus. Dvarininkas Kaune turėjo namus, o jo vaikai mokėsi. Jis buvo turtingas: Kaune turėjo tarnybą, dvarą, kelias pramonės įmones, daug akcijų, už kurias gaudavo nemažus procentus.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Turizmas: pasaulinei lyderei Prancūzijai pirštinę meta Kinija

Prancūzija jau daugiau kaip 20 metų yra daugiausiai turistų pritraukianti pasaulio valstybė. Prognozuojama,...

Su šimtmečiu, Latvija!

Šiandien Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną, kaimyninė valstybė buvo sukurta lygiai prieš šimtą metų,...

Laisvalaikis
07:31
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 6

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau