Apie mirtį kalbėti (ne)mandagu

Publikuota: 2018-11-01
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.

Šimtmečiais mirtis buvo laikoma neišvengiama gyvenimo ciklo dalimi. Priklausomai nuo religijos, kurią išpažino mirusiojo artimieji, ji tapdavo tašku arba daugtaškiu žmogaus gyvenime. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis natūralus procesas tampa vis sopesne tema. Kalbėti apie mirtį – tiesiog nemandagu.

Žmonės vis dažniau ne miršta, o kažkur išeina, nors per Vėlines vorelėmis skubame į kapines uždegti žvakelių, lyg tiksliai žinotume, kur. Mes sakome užgeso gyvybė, amerikiečiai vis dažniau mini „passed on“ – t.y. nuėjo tolyn. Jonathanas Jongas, „Koventrio universiteto mokslininkas sako, kad tai, jog nenorime kalbėti apie mirtį, nebūtinai reiškia, jog jos bijome.

„Tyrimai rodo, kad žmonės labiau baiminasi ne savo pačių, o artimųjų mirties. Be to, mes labiau bijome ne to, kad baigiasi gyvenimas, o mirimo proceso – skausmo ir vienatvės. Paniškai mirties bijo tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigia p. Jongas.

Visgi, mokslininkas sutinka, kad dalis žmonių net sau neprisipažįsta bijantys mirties, o susidūrę su ja nori šlietis prie panašių į save.

„Dešimtys tyrimų rodo, kad tie, kas akis į akį susidūrė su mirtimi, tampa mažiau atlaidesni kitiems. Pavyzdžiui JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu municipalinio teismo teisėjams liepta skirti užstatą moteriai, apsimetusiai prostitute. Tie teisėjai, kurie prieš tai buvo atsidūrę ant mirties slenksčio, moteriai skyrė daug didesnę užstato sumą (vidutiniškai 455 USD) už kolegas, kurie su mirtimi nebuvo susidūrę (vidutiniškai 50 USD). Tyrimai sako, kad susidūrę su mirtimi tampame didesni nacionalistai, mažiau toleruojame kitų rasių, religijų, netgi amžiaus grupių žmones. Kitaip sakant, mirtis mus paskatina ieškoti ir šlietis prie panašių į mus“, – pasakoja mokslininkas.

Kaip jis rašo leidinyje „The Conversation“, įdomu, kad su mirtimi susidūrusių žmonių pažiūros paaštrėja: liberalių pažiūrų žmonės tampa dar liberalesni, o konservatoriai – dar labiau konservatyvūs. Religingi žmonės dar aiškiau suvokia savo religingumą, o tie, kas netiki – garsiau išsižada bet kokios religijos.

„Daugelis tyrėjų sutinka, kad tada, kai mirtis apie save primena, mes pasąmoningai pradedame ieškoti jai priešnuodžio, t.y., nemirtingumo. Jį tiesiogiai siūlo dauguma religijų, o netiesiogiai, simboliškai – susitapatinimas su šalimi ar etnine grupe, kurios mums mirus tarytum tęs tai, ką pradėjome. Taip pat žmonės pradeda rimčiau mąstyti apie šeimą ir palikuonis, o kartais – ima trokšti šlovės“, – sako p. Jongas.

Orumo paieškos

Mirtis, kuri kažkada buvo natūraliu ir netgi švenčiamu įvykiu, moderniojoje visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su medikamentais ir profesionalia slauga. Amerikietės Helena Stanton Chapple knygoje „Nėra vietos mirčiai“ (angl. „No Place for Dying“) aprašo tyrimą, kurį ji atliko slaugos ligoninėse ir savo darbovietėse. Anot autorės, šiais laikais mirtį suvokiame kaip priešpriešą gyvenimui, ir nuolat kalbame apie kovą su mirtimi.

„Gyvendami kultūroje, kurioje aukštinamas heroizmas ir gelbėjimo aktai, kažkodėl tikime, kad ir nuo mirties mus turi kažkas išgelbėti – gydytojai, naujausios technologijos ar vaistai. Susikūrėme universalų įvaizdį, kad mirtį reikia nugalėti“, – rašo p. Chapple, kuri apklausė daugybę medikų, taip pat 211 vėliau mirusius pacientus.

Medikei pritaria mirties archeologiją ir ritualus studijuojantys bei bendrą tinklaraštį rašantys Atlantos „Emory“ universiteto studentai.

„Kai kas nors miršta, skubame klausti: ką galėjome padaryti, kad to išvengtume.  Jeigu žmogus nusižudo, linguojame galvomis: „Privalėjau jam padėti, dabar jau per vėlu. Jeigu artimasis žūsta automobilio avarijoje, graužiamės: „Neturėjau jam leisti išvažiuoti naktį“. O jeigu jį pakerta vėžys, randame priežastį: „Jis per daug rūkė“ arba „Gaila, kad laiku neatsirado plaučių donoro“. Šiuolaikinėje visuomenėje, nėra gero būdo mirti. Kai taip mąstome, labai sunku suprasti, kokia mirtis yra normali. Tai didžiulė problema žmogui, kuris miršta, nes jis nebegali tikėtis numirti oriai“, – rašo studentai.

Švęsti mirtį

Paliatyviosios slaugos gydytoja ir knygų autorė Kathryn Mannix BBC sako, kad laikas sulaužyti taisykles, kurių prisikūrėme kalbėdami apie mirtį.

„Mano nuomone, mirtis nėra toks blogis, kokiu ją įpratome laikyti. Tačiau mes kažkodėl nustojome apie ją kalbėti. Gink dieve, kažkas ištars žodį iš „M“ raidės“, – sako p. Mannix.

Pasak jos, vengimo praktika paplitusi ir tarp specialistų. Kai užuot sakę, kad žmogus miršta, gydytojai ir slaugos specialistai tikina, kad pacientas rimtai serga, atsiranda didelių problemų.

„Mirštančiųjų artimieji tokiais atvejais nesupranta, jog mirtis artinasi ir nebemoka jai pasiruošti. Tada šeima sėdi aplink žmogų, kuris miršta, ir nežino, ką pasakyti vienas kitam ar mirštančiajam. Ir mirštantis žmogus nežino – ką sakyti, ko tikėtis. Patalpoje tvyro liūdesys, nerimas, skausmas. O juk neturėtų taip būti. Juk per daugybę amžių sukaupėme tiek žinių apie tai, kas yra normali žmogaus mirtis. Laikas vėl apie ją garsiai kalbėti“, – ragina slaugos gydytoja.

Anot jos, pirmasis žingsnis yra prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas.

„Laikui bėgant, žmogus vis labiau pavargsta, vis daugiau miega, ir vis mažiau būna pabudęs. Šeimos nariai išmoksta prisitaikyti prie naujo ritmo – žino, kada paduoti vaistus, kada galima pakviesti artimuosius aplankyti ligonį. Kartais nutinka taip, kad atėjus laikui gerti vaistus žmogus vis dar miega, o atidžiau pažiūrėjus, pamėginus pažadinti tampa aišku, kad jis laikinai prarado sąmonę. Vėliau, kai žmogus pabunda, jis pasakoja, kaip gerai išsimiegojo. Todėl žinome, kad tokie epizodai nėra bauginantys – žmogus pats net nepajunta, kad prarado sąmonę. Tokie atvejai vis dažnėja, kol galiausiai žmogus praranda sąmonę visam laikui. Jis taip atsipalaiduoja, kad net nesivargina atsikrenkšti, jog išvalytų gerklę ar kvėpavimo takus. Tuomet, kai ligonis kvėpuoja, aplinkiniai girdi keistą garsą, jis juos gąsdina. Tačiau man, kaip specialistei tai sako: pacientas, taip giliai nugrimzdęs į miegą, toks atsipalaidavęs, kad net nejaučia, kaip seilės kutena gerklę. Kai mirtis jau čia pat, žmogus pradeda kvėpuoti labai paviršutiniškai ir galiausiai paskutinį kartą iškvėpęs daugiau nebeįkvepia oro“, – natūralios mirties paveikslą piešia p. Mannix.

Žinoma, ne visada mirštame taip švelniai ir natūraliai, tačiau šiam procesui, anot specialistės, kiekvienas galėtume pasiruošti.

„Gaila, kad šiais laikais apie mirtį kalbėti nemandagu. Tokią, natūralią mirtį turėtume švęsti, ji paguostų mus, likusiuosius“, – mano p. Mannix.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau