Apie mirtį kalbėti (ne)mandagu

Publikuota: 2018-11-01
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.
svg svg
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.

Šimtmečiais mirtis buvo laikoma neišvengiama gyvenimo ciklo dalimi. Priklausomai nuo religijos, kurią išpažino mirusiojo artimieji, ji tapdavo tašku arba daugtaškiu žmogaus gyvenime. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis natūralus procesas tampa vis sopesne tema. Kalbėti apie mirtį – tiesiog nemandagu.

Žmonės vis dažniau ne miršta, o kažkur išeina, nors per Vėlines vorelėmis skubame į kapines uždegti žvakelių, lyg tiksliai žinotume, kur. Mes sakome užgeso gyvybė, amerikiečiai vis dažniau mini „passed on“ – t.y. nuėjo tolyn. Jonathanas Jongas, „Koventrio universiteto mokslininkas sako, kad tai, jog nenorime kalbėti apie mirtį, nebūtinai reiškia, jog jos bijome.

„Tyrimai rodo, kad žmonės labiau baiminasi ne savo pačių, o artimųjų mirties. Be to, mes labiau bijome ne to, kad baigiasi gyvenimas, o mirimo proceso – skausmo ir vienatvės. Paniškai mirties bijo tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigia p. Jongas.

Visgi, mokslininkas sutinka, kad dalis žmonių net sau neprisipažįsta bijantys mirties, o susidūrę su ja nori šlietis prie panašių į save.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Dešimtys tyrimų rodo, kad tie, kas akis į akį susidūrė su mirtimi, tampa mažiau atlaidesni kitiems. Pavyzdžiui JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu municipalinio teismo teisėjams liepta skirti užstatą moteriai, apsimetusiai prostitute. Tie teisėjai, kurie prieš tai buvo atsidūrę ant mirties slenksčio, moteriai skyrė daug didesnę užstato sumą (vidutiniškai 455 USD) už kolegas, kurie su mirtimi nebuvo susidūrę (vidutiniškai 50 USD). Tyrimai sako, kad susidūrę su mirtimi tampame didesni nacionalistai, mažiau toleruojame kitų rasių, religijų, netgi amžiaus grupių žmones. Kitaip sakant, mirtis mus paskatina ieškoti ir šlietis prie panašių į mus“, – pasakoja mokslininkas.

Kaip jis rašo leidinyje „The Conversation“, įdomu, kad su mirtimi susidūrusių žmonių pažiūros paaštrėja: liberalių pažiūrų žmonės tampa dar liberalesni, o konservatoriai – dar labiau konservatyvūs. Religingi žmonės dar aiškiau suvokia savo religingumą, o tie, kas netiki – garsiau išsižada bet kokios religijos.

„Daugelis tyrėjų sutinka, kad tada, kai mirtis apie save primena, mes pasąmoningai pradedame ieškoti jai priešnuodžio, t.y., nemirtingumo. Jį tiesiogiai siūlo dauguma religijų, o netiesiogiai, simboliškai – susitapatinimas su šalimi ar etnine grupe, kurios mums mirus tarytum tęs tai, ką pradėjome. Taip pat žmonės pradeda rimčiau mąstyti apie šeimą ir palikuonis, o kartais – ima trokšti šlovės“, – sako p. Jongas.

Orumo paieškos

Mirtis, kuri kažkada buvo natūraliu ir netgi švenčiamu įvykiu, moderniojoje visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su medikamentais ir profesionalia slauga. Amerikietės Helena Stanton Chapple knygoje „Nėra vietos mirčiai“ (angl. „No Place for Dying“) aprašo tyrimą, kurį ji atliko slaugos ligoninėse ir savo darbovietėse. Anot autorės, šiais laikais mirtį suvokiame kaip priešpriešą gyvenimui, ir nuolat kalbame apie kovą su mirtimi.

„Gyvendami kultūroje, kurioje aukštinamas heroizmas ir gelbėjimo aktai, kažkodėl tikime, kad ir nuo mirties mus turi kažkas išgelbėti – gydytojai, naujausios technologijos ar vaistai. Susikūrėme universalų įvaizdį, kad mirtį reikia nugalėti“, – rašo p. Chapple, kuri apklausė daugybę medikų, taip pat 211 vėliau mirusius pacientus.

Medikei pritaria mirties archeologiją ir ritualus studijuojantys bei bendrą tinklaraštį rašantys Atlantos „Emory“ universiteto studentai.

„Kai kas nors miršta, skubame klausti: ką galėjome padaryti, kad to išvengtume.  Jeigu žmogus nusižudo, linguojame galvomis: „Privalėjau jam padėti, dabar jau per vėlu. Jeigu artimasis žūsta automobilio avarijoje, graužiamės: „Neturėjau jam leisti išvažiuoti naktį“. O jeigu jį pakerta vėžys, randame priežastį: „Jis per daug rūkė“ arba „Gaila, kad laiku neatsirado plaučių donoro“. Šiuolaikinėje visuomenėje, nėra gero būdo mirti. Kai taip mąstome, labai sunku suprasti, kokia mirtis yra normali. Tai didžiulė problema žmogui, kuris miršta, nes jis nebegali tikėtis numirti oriai“, – rašo studentai.

Švęsti mirtį

Paliatyviosios slaugos gydytoja ir knygų autorė Kathryn Mannix BBC sako, kad laikas sulaužyti taisykles, kurių prisikūrėme kalbėdami apie mirtį.

„Mano nuomone, mirtis nėra toks blogis, kokiu ją įpratome laikyti. Tačiau mes kažkodėl nustojome apie ją kalbėti. Gink dieve, kažkas ištars žodį iš „M“ raidės“, – sako p. Mannix.

Pasak jos, vengimo praktika paplitusi ir tarp specialistų. Kai užuot sakę, kad žmogus miršta, gydytojai ir slaugos specialistai tikina, kad pacientas rimtai serga, atsiranda didelių problemų.

„Mirštančiųjų artimieji tokiais atvejais nesupranta, jog mirtis artinasi ir nebemoka jai pasiruošti. Tada šeima sėdi aplink žmogų, kuris miršta, ir nežino, ką pasakyti vienas kitam ar mirštančiajam. Ir mirštantis žmogus nežino – ką sakyti, ko tikėtis. Patalpoje tvyro liūdesys, nerimas, skausmas. O juk neturėtų taip būti. Juk per daugybę amžių sukaupėme tiek žinių apie tai, kas yra normali žmogaus mirtis. Laikas vėl apie ją garsiai kalbėti“, – ragina slaugos gydytoja.

Anot jos, pirmasis žingsnis yra prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas.

„Laikui bėgant, žmogus vis labiau pavargsta, vis daugiau miega, ir vis mažiau būna pabudęs. Šeimos nariai išmoksta prisitaikyti prie naujo ritmo – žino, kada paduoti vaistus, kada galima pakviesti artimuosius aplankyti ligonį. Kartais nutinka taip, kad atėjus laikui gerti vaistus žmogus vis dar miega, o atidžiau pažiūrėjus, pamėginus pažadinti tampa aišku, kad jis laikinai prarado sąmonę. Vėliau, kai žmogus pabunda, jis pasakoja, kaip gerai išsimiegojo. Todėl žinome, kad tokie epizodai nėra bauginantys – žmogus pats net nepajunta, kad prarado sąmonę. Tokie atvejai vis dažnėja, kol galiausiai žmogus praranda sąmonę visam laikui. Jis taip atsipalaiduoja, kad net nesivargina atsikrenkšti, jog išvalytų gerklę ar kvėpavimo takus. Tuomet, kai ligonis kvėpuoja, aplinkiniai girdi keistą garsą, jis juos gąsdina. Tačiau man, kaip specialistei tai sako: pacientas, taip giliai nugrimzdęs į miegą, toks atsipalaidavęs, kad net nejaučia, kaip seilės kutena gerklę. Kai mirtis jau čia pat, žmogus pradeda kvėpuoti labai paviršutiniškai ir galiausiai paskutinį kartą iškvėpęs daugiau nebeįkvepia oro“, – natūralios mirties paveikslą piešia p. Mannix.

Žinoma, ne visada mirštame taip švelniai ir natūraliai, tačiau šiam procesui, anot specialistės, kiekvienas galėtume pasiruošti.

„Gaila, kad šiais laikais apie mirtį kalbėti nemandagu. Tokią, natūralią mirtį turėtume švęsti, ji paguostų mus, likusiuosius“, – mano p. Mannix.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku