Apie mirtį kalbėti (ne)mandagu

Publikuota: 2018-11-01
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.

Šimtmečiais mirtis buvo laikoma neišvengiama gyvenimo ciklo dalimi. Priklausomai nuo religijos, kurią išpažino mirusiojo artimieji, ji tapdavo tašku arba daugtaškiu žmogaus gyvenime. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis natūralus procesas tampa vis sopesne tema. Kalbėti apie mirtį – tiesiog nemandagu.

Žmonės vis dažniau ne miršta, o kažkur išeina, nors per Vėlines vorelėmis skubame į kapines uždegti žvakelių, lyg tiksliai žinotume, kur. Mes sakome užgeso gyvybė, amerikiečiai vis dažniau mini „passed on“ – t.y. nuėjo tolyn. Jonathanas Jongas, „Koventrio universiteto mokslininkas sako, kad tai, jog nenorime kalbėti apie mirtį, nebūtinai reiškia, jog jos bijome.

„Tyrimai rodo, kad žmonės labiau baiminasi ne savo pačių, o artimųjų mirties. Be to, mes labiau bijome ne to, kad baigiasi gyvenimas, o mirimo proceso – skausmo ir vienatvės. Paniškai mirties bijo tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigia p. Jongas.

Visgi, mokslininkas sutinka, kad dalis žmonių net sau neprisipažįsta bijantys mirties, o susidūrę su ja nori šlietis prie panašių į save.

„Dešimtys tyrimų rodo, kad tie, kas akis į akį susidūrė su mirtimi, tampa mažiau atlaidesni kitiems. Pavyzdžiui JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu municipalinio teismo teisėjams liepta skirti užstatą moteriai, apsimetusiai prostitute. Tie teisėjai, kurie prieš tai buvo atsidūrę ant mirties slenksčio, moteriai skyrė daug didesnę užstato sumą (vidutiniškai 455 USD) už kolegas, kurie su mirtimi nebuvo susidūrę (vidutiniškai 50 USD). Tyrimai sako, kad susidūrę su mirtimi tampame didesni nacionalistai, mažiau toleruojame kitų rasių, religijų, netgi amžiaus grupių žmones. Kitaip sakant, mirtis mus paskatina ieškoti ir šlietis prie panašių į mus“, – pasakoja mokslininkas.

Kaip jis rašo leidinyje „The Conversation“, įdomu, kad su mirtimi susidūrusių žmonių pažiūros paaštrėja: liberalių pažiūrų žmonės tampa dar liberalesni, o konservatoriai – dar labiau konservatyvūs. Religingi žmonės dar aiškiau suvokia savo religingumą, o tie, kas netiki – garsiau išsižada bet kokios religijos.

„Daugelis tyrėjų sutinka, kad tada, kai mirtis apie save primena, mes pasąmoningai pradedame ieškoti jai priešnuodžio, t.y., nemirtingumo. Jį tiesiogiai siūlo dauguma religijų, o netiesiogiai, simboliškai – susitapatinimas su šalimi ar etnine grupe, kurios mums mirus tarytum tęs tai, ką pradėjome. Taip pat žmonės pradeda rimčiau mąstyti apie šeimą ir palikuonis, o kartais – ima trokšti šlovės“, – sako p. Jongas.

Orumo paieškos

Mirtis, kuri kažkada buvo natūraliu ir netgi švenčiamu įvykiu, moderniojoje visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su medikamentais ir profesionalia slauga. Amerikietės Helena Stanton Chapple knygoje „Nėra vietos mirčiai“ (angl. „No Place for Dying“) aprašo tyrimą, kurį ji atliko slaugos ligoninėse ir savo darbovietėse. Anot autorės, šiais laikais mirtį suvokiame kaip priešpriešą gyvenimui, ir nuolat kalbame apie kovą su mirtimi.

„Gyvendami kultūroje, kurioje aukštinamas heroizmas ir gelbėjimo aktai, kažkodėl tikime, kad ir nuo mirties mus turi kažkas išgelbėti – gydytojai, naujausios technologijos ar vaistai. Susikūrėme universalų įvaizdį, kad mirtį reikia nugalėti“, – rašo p. Chapple, kuri apklausė daugybę medikų, taip pat 211 vėliau mirusius pacientus.

Medikei pritaria mirties archeologiją ir ritualus studijuojantys bei bendrą tinklaraštį rašantys Atlantos „Emory“ universiteto studentai.

„Kai kas nors miršta, skubame klausti: ką galėjome padaryti, kad to išvengtume.  Jeigu žmogus nusižudo, linguojame galvomis: „Privalėjau jam padėti, dabar jau per vėlu. Jeigu artimasis žūsta automobilio avarijoje, graužiamės: „Neturėjau jam leisti išvažiuoti naktį“. O jeigu jį pakerta vėžys, randame priežastį: „Jis per daug rūkė“ arba „Gaila, kad laiku neatsirado plaučių donoro“. Šiuolaikinėje visuomenėje, nėra gero būdo mirti. Kai taip mąstome, labai sunku suprasti, kokia mirtis yra normali. Tai didžiulė problema žmogui, kuris miršta, nes jis nebegali tikėtis numirti oriai“, – rašo studentai.

Švęsti mirtį

Paliatyviosios slaugos gydytoja ir knygų autorė Kathryn Mannix BBC sako, kad laikas sulaužyti taisykles, kurių prisikūrėme kalbėdami apie mirtį.

„Mano nuomone, mirtis nėra toks blogis, kokiu ją įpratome laikyti. Tačiau mes kažkodėl nustojome apie ją kalbėti. Gink dieve, kažkas ištars žodį iš „M“ raidės“, – sako p. Mannix.

Pasak jos, vengimo praktika paplitusi ir tarp specialistų. Kai užuot sakę, kad žmogus miršta, gydytojai ir slaugos specialistai tikina, kad pacientas rimtai serga, atsiranda didelių problemų.

„Mirštančiųjų artimieji tokiais atvejais nesupranta, jog mirtis artinasi ir nebemoka jai pasiruošti. Tada šeima sėdi aplink žmogų, kuris miršta, ir nežino, ką pasakyti vienas kitam ar mirštančiajam. Ir mirštantis žmogus nežino – ką sakyti, ko tikėtis. Patalpoje tvyro liūdesys, nerimas, skausmas. O juk neturėtų taip būti. Juk per daugybę amžių sukaupėme tiek žinių apie tai, kas yra normali žmogaus mirtis. Laikas vėl apie ją garsiai kalbėti“, – ragina slaugos gydytoja.

Anot jos, pirmasis žingsnis yra prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas.

„Laikui bėgant, žmogus vis labiau pavargsta, vis daugiau miega, ir vis mažiau būna pabudęs. Šeimos nariai išmoksta prisitaikyti prie naujo ritmo – žino, kada paduoti vaistus, kada galima pakviesti artimuosius aplankyti ligonį. Kartais nutinka taip, kad atėjus laikui gerti vaistus žmogus vis dar miega, o atidžiau pažiūrėjus, pamėginus pažadinti tampa aišku, kad jis laikinai prarado sąmonę. Vėliau, kai žmogus pabunda, jis pasakoja, kaip gerai išsimiegojo. Todėl žinome, kad tokie epizodai nėra bauginantys – žmogus pats net nepajunta, kad prarado sąmonę. Tokie atvejai vis dažnėja, kol galiausiai žmogus praranda sąmonę visam laikui. Jis taip atsipalaiduoja, kad net nesivargina atsikrenkšti, jog išvalytų gerklę ar kvėpavimo takus. Tuomet, kai ligonis kvėpuoja, aplinkiniai girdi keistą garsą, jis juos gąsdina. Tačiau man, kaip specialistei tai sako: pacientas, taip giliai nugrimzdęs į miegą, toks atsipalaidavęs, kad net nejaučia, kaip seilės kutena gerklę. Kai mirtis jau čia pat, žmogus pradeda kvėpuoti labai paviršutiniškai ir galiausiai paskutinį kartą iškvėpęs daugiau nebeįkvepia oro“, – natūralios mirties paveikslą piešia p. Mannix.

Žinoma, ne visada mirštame taip švelniai ir natūraliai, tačiau šiam procesui, anot specialistės, kiekvienas galėtume pasiruošti.

„Gaila, kad šiais laikais apie mirtį kalbėti nemandagu. Tokią, natūralią mirtį turėtume švęsti, ji paguostų mus, likusiuosius“, – mano p. Mannix.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
13:58
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau