Apie mirtį kalbėti (ne)mandagu

Publikuota: 2018-11-01
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.
Pirmasis žingsnis - prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas. Nuotraukoje - Bernardinų kapinės Vilniuje, Užupyje. Juditos Grigelytės nuotr.

Šimtmečiais mirtis buvo laikoma neišvengiama gyvenimo ciklo dalimi. Priklausomai nuo religijos, kurią išpažino mirusiojo artimieji, ji tapdavo tašku arba daugtaškiu žmogaus gyvenime. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis natūralus procesas tampa vis sopesne tema. Kalbėti apie mirtį – tiesiog nemandagu.

Žmonės vis dažniau ne miršta, o kažkur išeina, nors per Vėlines vorelėmis skubame į kapines uždegti žvakelių, lyg tiksliai žinotume, kur. Mes sakome užgeso gyvybė, amerikiečiai vis dažniau mini „passed on“ – t.y. nuėjo tolyn. Jonathanas Jongas, „Koventrio universiteto mokslininkas sako, kad tai, jog nenorime kalbėti apie mirtį, nebūtinai reiškia, jog jos bijome.

„Tyrimai rodo, kad žmonės labiau baiminasi ne savo pačių, o artimųjų mirties. Be to, mes labiau bijome ne to, kad baigiasi gyvenimas, o mirimo proceso – skausmo ir vienatvės. Paniškai mirties bijo tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigia p. Jongas.

Visgi, mokslininkas sutinka, kad dalis žmonių net sau neprisipažįsta bijantys mirties, o susidūrę su ja nori šlietis prie panašių į save.

„Dešimtys tyrimų rodo, kad tie, kas akis į akį susidūrė su mirtimi, tampa mažiau atlaidesni kitiems. Pavyzdžiui JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu municipalinio teismo teisėjams liepta skirti užstatą moteriai, apsimetusiai prostitute. Tie teisėjai, kurie prieš tai buvo atsidūrę ant mirties slenksčio, moteriai skyrė daug didesnę užstato sumą (vidutiniškai 455 USD) už kolegas, kurie su mirtimi nebuvo susidūrę (vidutiniškai 50 USD). Tyrimai sako, kad susidūrę su mirtimi tampame didesni nacionalistai, mažiau toleruojame kitų rasių, religijų, netgi amžiaus grupių žmones. Kitaip sakant, mirtis mus paskatina ieškoti ir šlietis prie panašių į mus“, – pasakoja mokslininkas.

Kaip jis rašo leidinyje „The Conversation“, įdomu, kad su mirtimi susidūrusių žmonių pažiūros paaštrėja: liberalių pažiūrų žmonės tampa dar liberalesni, o konservatoriai – dar labiau konservatyvūs. Religingi žmonės dar aiškiau suvokia savo religingumą, o tie, kas netiki – garsiau išsižada bet kokios religijos.

„Daugelis tyrėjų sutinka, kad tada, kai mirtis apie save primena, mes pasąmoningai pradedame ieškoti jai priešnuodžio, t.y., nemirtingumo. Jį tiesiogiai siūlo dauguma religijų, o netiesiogiai, simboliškai – susitapatinimas su šalimi ar etnine grupe, kurios mums mirus tarytum tęs tai, ką pradėjome. Taip pat žmonės pradeda rimčiau mąstyti apie šeimą ir palikuonis, o kartais – ima trokšti šlovės“, – sako p. Jongas.

Orumo paieškos

Mirtis, kuri kažkada buvo natūraliu ir netgi švenčiamu įvykiu, moderniojoje visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su medikamentais ir profesionalia slauga. Amerikietės Helena Stanton Chapple knygoje „Nėra vietos mirčiai“ (angl. „No Place for Dying“) aprašo tyrimą, kurį ji atliko slaugos ligoninėse ir savo darbovietėse. Anot autorės, šiais laikais mirtį suvokiame kaip priešpriešą gyvenimui, ir nuolat kalbame apie kovą su mirtimi.

„Gyvendami kultūroje, kurioje aukštinamas heroizmas ir gelbėjimo aktai, kažkodėl tikime, kad ir nuo mirties mus turi kažkas išgelbėti – gydytojai, naujausios technologijos ar vaistai. Susikūrėme universalų įvaizdį, kad mirtį reikia nugalėti“, – rašo p. Chapple, kuri apklausė daugybę medikų, taip pat 211 vėliau mirusius pacientus.

Medikei pritaria mirties archeologiją ir ritualus studijuojantys bei bendrą tinklaraštį rašantys Atlantos „Emory“ universiteto studentai.

„Kai kas nors miršta, skubame klausti: ką galėjome padaryti, kad to išvengtume.  Jeigu žmogus nusižudo, linguojame galvomis: „Privalėjau jam padėti, dabar jau per vėlu. Jeigu artimasis žūsta automobilio avarijoje, graužiamės: „Neturėjau jam leisti išvažiuoti naktį“. O jeigu jį pakerta vėžys, randame priežastį: „Jis per daug rūkė“ arba „Gaila, kad laiku neatsirado plaučių donoro“. Šiuolaikinėje visuomenėje, nėra gero būdo mirti. Kai taip mąstome, labai sunku suprasti, kokia mirtis yra normali. Tai didžiulė problema žmogui, kuris miršta, nes jis nebegali tikėtis numirti oriai“, – rašo studentai.

Švęsti mirtį

Paliatyviosios slaugos gydytoja ir knygų autorė Kathryn Mannix BBC sako, kad laikas sulaužyti taisykles, kurių prisikūrėme kalbėdami apie mirtį.

„Mano nuomone, mirtis nėra toks blogis, kokiu ją įpratome laikyti. Tačiau mes kažkodėl nustojome apie ją kalbėti. Gink dieve, kažkas ištars žodį iš „M“ raidės“, – sako p. Mannix.

Pasak jos, vengimo praktika paplitusi ir tarp specialistų. Kai užuot sakę, kad žmogus miršta, gydytojai ir slaugos specialistai tikina, kad pacientas rimtai serga, atsiranda didelių problemų.

„Mirštančiųjų artimieji tokiais atvejais nesupranta, jog mirtis artinasi ir nebemoka jai pasiruošti. Tada šeima sėdi aplink žmogų, kuris miršta, ir nežino, ką pasakyti vienas kitam ar mirštančiajam. Ir mirštantis žmogus nežino – ką sakyti, ko tikėtis. Patalpoje tvyro liūdesys, nerimas, skausmas. O juk neturėtų taip būti. Juk per daugybę amžių sukaupėme tiek žinių apie tai, kas yra normali žmogaus mirtis. Laikas vėl apie ją garsiai kalbėti“, – ragina slaugos gydytoja.

Anot jos, pirmasis žingsnis yra prisiminti, kad mirtis, kaip ir gimimas – natūralus procesas.

„Laikui bėgant, žmogus vis labiau pavargsta, vis daugiau miega, ir vis mažiau būna pabudęs. Šeimos nariai išmoksta prisitaikyti prie naujo ritmo – žino, kada paduoti vaistus, kada galima pakviesti artimuosius aplankyti ligonį. Kartais nutinka taip, kad atėjus laikui gerti vaistus žmogus vis dar miega, o atidžiau pažiūrėjus, pamėginus pažadinti tampa aišku, kad jis laikinai prarado sąmonę. Vėliau, kai žmogus pabunda, jis pasakoja, kaip gerai išsimiegojo. Todėl žinome, kad tokie epizodai nėra bauginantys – žmogus pats net nepajunta, kad prarado sąmonę. Tokie atvejai vis dažnėja, kol galiausiai žmogus praranda sąmonę visam laikui. Jis taip atsipalaiduoja, kad net nesivargina atsikrenkšti, jog išvalytų gerklę ar kvėpavimo takus. Tuomet, kai ligonis kvėpuoja, aplinkiniai girdi keistą garsą, jis juos gąsdina. Tačiau man, kaip specialistei tai sako: pacientas, taip giliai nugrimzdęs į miegą, toks atsipalaidavęs, kad net nejaučia, kaip seilės kutena gerklę. Kai mirtis jau čia pat, žmogus pradeda kvėpuoti labai paviršutiniškai ir galiausiai paskutinį kartą iškvėpęs daugiau nebeįkvepia oro“, – natūralios mirties paveikslą piešia p. Mannix.

Žinoma, ne visada mirštame taip švelniai ir natūraliai, tačiau šiam procesui, anot specialistės, kiekvienas galėtume pasiruošti.

„Gaila, kad šiais laikais apie mirtį kalbėti nemandagu. Tokią, natūralią mirtį turėtume švęsti, ji paguostų mus, likusiuosius“, – mano p. Mannix.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau