Ką švenčiame: Visus šventuosius, Vėlines ar Helovyną

Publikuota: 2018-10-31
Bernardinų kapinės Vilniuje. Juliaus Kalinsko („15min“/“Scanpix“) nuotr.
svg svg
Bernardinų kapinės Vilniuje. Juliaus Kalinsko („15min“/“Scanpix“) nuotr.

Dvi pirmosios lapkričio dienos – Visų šventųjų ir Vėlinės – ilgainiui susiniveliavo ir tapo žvakučių kapuose deginimo diena su papildomu laisvadieniu. Pridėjus iš amerikietiškų šaknų klaidingai kildinamą Heloviną, tampa visai nebeaišku, ką švenčiame, ir kaip tos šventės susijusios viena su kita.

Visų šventųjų diena

Lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, priklauso krikščioniškajai liturgijai ir Romos katalikų bažnyčios skelbiama tikintiesiems kaip privaloma minėti. Ši šventė pagerbia mirusiuosius, po mirties paskelbtus šventaisiais.

Visų šventųjų diena kildinama iš popiežiaus Bonifaco IV 609-aisiais paskelbtos Visų kankinių dienos: tų metų gegužės 13 d. Romos Panteone popiežius aukojo mišias visiems kankiniams, ilgainiui ši diena imta minėti kasmet.

Pasak „Encyclopaedia Britannica“, pirmasis liudijimas apie Visų šventųjų dienos minėjimą lapkričio 1-ąją siejamas su popiežiumi Grigaliumi III (731–741 m.) – būtent jis vieną iš Šv. Petro bažnyčios koplyčių paskyrė visų šventųjų garbei, Visų kankinių dienos pavadinimą pakeitė į Visų šventųjų, o šventės datą perkėlė į rudenį, lapkričio 1-ąją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visuotinai privaloma“ šią šventę 837 m. paskelbė popiežius Grigalius IV.

Lapkričio 1-oji tarpukario Lietuvoje buvo nedarbo diena, kaip ir dabar. Sovietmečiu lankyti artimųjų kapus per Visus šventuosius ir Vėlines buvo įsakmiai nepageidautina. Lapkričio 1-oji nedarbo diena vėl paskelbta Atgimimo metais, 1990 m. vasario 9 d.

Dabar Seimui pateiktas įstatymo projektas, siūlantis nedarbo diena paskelbti ir Vėlines, lapkričio 2-ąją.

Vėlinės

Prie Visų šventųjų dienos 998 m. popiežius Grigalius V pridėjo lapkričio 2-ąją, ji skirta pagerbti mirusiuosius. Iš Prancūzijos benediktinų ordino vienuolyno kildinama šventė vadinta Mirusiųjų dieną – tądien buvo meldžiamasi ir aukojamos mišios už visus mirusiuosius, tikint, kad gyvųjų maldos palengvins jų kančias skaistykloje.

Į Lietuvą Vėlinės ilgainiui atėjo kaip katalikiška šventė ir, pasak etnologų, gana nesunkiai čia įsitvirtino, susidubliavusi su agrarine tradicija – lenkų kronikininko, istoriko Jano Dlugošo (1415–1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) aprašyta, iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje švęsta derliaus nuėmimo švente, vadinamosiomis Ilgėmis. Mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su suneštinėmis vaišėmis švęsta kapinėse ir namuose spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Laukų globėjo Žemėpačio buvo prašoma malonių, aukojama Perkūnui, pagerbiamas Vaižgantas. Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms), būdavo aukojami gyvuliai ir paukščiai, vaišinamasi, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas. Šiaurės rytų Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje Ilgių paprotys ant kapų padėti valgio ir gėrimo išliko iki XX a.

Helovinas

Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, Ilgės, pradėtos vadinti Vėlinėmis, idėjine prasme tapo krikščioniška švente, tačiau jų turinys iki šiol turi archainį atspalvį. Lietuva čia nėra išimtis iš kitų Europos šalių, kuriose katalikiškosios Visų šventųjų ir Mirusiųjų dienos pakeitė pagoniškas šventes.

Įdomiausia ir plačiausiai paplitusi po pasaulį – Helovino (arba Helovyno, dabartinės lietuvių kalbos žodynas leidžia vartoti abu variantus) šventė, kurios pavadinimą „Halloween“ „Encyclopaedia Britannica“ (EB) kildina iš „All Hallow Even“ (Visi šventieji) trumpinio.

Helovino ištakos siekia 500 m. pr. Kr, kai keltiškoje Airijoje naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. buvo švenčiama į mūsiškes Ilges (Vėlines) panaši Samheno (Samhain) šventė, žymėdavusi derlingo sezono pabaigą ir beprasidedančius Naujuosius metus.

Pasak EB, švenčiant buvo tikima, kad tą dieną visų per pastaruosius metus numirusių žmonių sielos grįžta namo, nešdamos gyviesiems gėrį ir ramybę.

Vėliau Samheno tradiciją perėmė airiai, iš jų ji išplito po visą pasaulį, taip pat ir Ameriką. Helovino tradicija už Atlanto pradėjo „kaltis“ maždaug nuo 1840 m., atvežta airių imigrantų. Vėliau ji tapo (ir iki šiol yra) komerciškai itin patrauklia švente.

Be raganų, vaiduoklių, vampyrų ir kitas tamsiąsias blogio jėgas „atstovaujančių“ persirengėlių, nepamainomas Helovino atributas – išskaptuotas moliūgas su viduje įstatyta degančia žvakute. Kadaise piktosioms dvasioms atbaidyti būdavo išdėliojamos išskobtos ropės – manyta, jog tokia žvakė simbolizuoja skaistykloje įkalintą sielą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09
Nematerialaus paveldo sąvadą papildė FiDi, ripka, aludarystė Biržuose ir Kupiškyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios Lietuvos regionų tradicijos, tarp jų  –...

Laisvalaikis
2022.05.09
Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Prieš kelerius metus Henrio Gaidžio (JAV) Lietuvai padovanotos ir šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje...

Laisvalaikis
2022.05.08
Keliai veda į Kauną: modernizmo architektūros perlus aprodo netikėtai Premium

Kauniečiai patvirtina, kad, nors „Europos kultūros sostinės“ titulas Kaunui priklauso šiemet, miestas...

Gazelė
2022.05.08
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Jau beveik įprasta, kad vaizduojamasis menas nespaudžia stabdžių – šią savaitę greta gausybės esamų vėl...

Laisvalaikis
2022.05.06
Po pusmečio TKS į žemę grįžo NASA misijos įgula

NASA misijos „Crew 3“ įgula penktadienį sugrįžo į Žemę po pusės metų darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje“...

Inovacijos
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku