Ką švenčiame: Visus šventuosius, Vėlines ar Helovyną

Publikuota: 2018-10-31
Bernardinų kapinės Vilniuje. Juliaus Kalinsko („15min“/“Scanpix“) nuotr.
Bernardinų kapinės Vilniuje. Juliaus Kalinsko („15min“/“Scanpix“) nuotr.

Dvi pirmosios lapkričio dienos – Visų šventųjų ir Vėlinės – ilgainiui susiniveliavo ir tapo žvakučių kapuose deginimo diena su papildomu laisvadieniu. Pridėjus iš amerikietiškų šaknų klaidingai kildinamą Heloviną, tampa visai nebeaišku, ką švenčiame, ir kaip tos šventės susijusios viena su kita.

Visų šventųjų diena

Lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, priklauso krikščioniškajai liturgijai ir Romos katalikų bažnyčios skelbiama tikintiesiems kaip privaloma minėti. Ši šventė pagerbia mirusiuosius, po mirties paskelbtus šventaisiais.

Visų šventųjų diena kildinama iš popiežiaus Bonifaco IV 609-aisiais paskelbtos Visų kankinių dienos: tų metų gegužės 13 d. Romos Panteone popiežius aukojo mišias visiems kankiniams, ilgainiui ši diena imta minėti kasmet.

Pasak „Encyclopaedia Britannica“, pirmasis liudijimas apie Visų šventųjų dienos minėjimą lapkričio 1-ąją siejamas su popiežiumi Grigaliumi III (731–741 m.) – būtent jis vieną iš Šv. Petro bažnyčios koplyčių paskyrė visų šventųjų garbei, Visų kankinių dienos pavadinimą pakeitė į Visų šventųjų, o šventės datą perkėlė į rudenį, lapkričio 1-ąją.

„Visuotinai privaloma“ šią šventę 837 m. paskelbė popiežius Grigalius IV.

Lapkričio 1-oji tarpukario Lietuvoje buvo nedarbo diena, kaip ir dabar. Sovietmečiu lankyti artimųjų kapus per Visus šventuosius ir Vėlines buvo įsakmiai nepageidautina. Lapkričio 1-oji nedarbo diena vėl paskelbta Atgimimo metais, 1990 m. vasario 9 d.

Dabar Seimui pateiktas įstatymo projektas, siūlantis nedarbo diena paskelbti ir Vėlines, lapkričio 2-ąją.

Vėlinės

Prie Visų šventųjų dienos 998 m. popiežius Grigalius V pridėjo lapkričio 2-ąją, ji skirta pagerbti mirusiuosius. Iš Prancūzijos benediktinų ordino vienuolyno kildinama šventė vadinta Mirusiųjų dieną – tądien buvo meldžiamasi ir aukojamos mišios už visus mirusiuosius, tikint, kad gyvųjų maldos palengvins jų kančias skaistykloje.

Į Lietuvą Vėlinės ilgainiui atėjo kaip katalikiška šventė ir, pasak etnologų, gana nesunkiai čia įsitvirtino, susidubliavusi su agrarine tradicija – lenkų kronikininko, istoriko Jano Dlugošo (1415–1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) aprašyta, iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje švęsta derliaus nuėmimo švente, vadinamosiomis Ilgėmis. Mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su suneštinėmis vaišėmis švęsta kapinėse ir namuose spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Laukų globėjo Žemėpačio buvo prašoma malonių, aukojama Perkūnui, pagerbiamas Vaižgantas. Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms), būdavo aukojami gyvuliai ir paukščiai, vaišinamasi, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas. Šiaurės rytų Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje Ilgių paprotys ant kapų padėti valgio ir gėrimo išliko iki XX a.

Helovinas

Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, Ilgės, pradėtos vadinti Vėlinėmis, idėjine prasme tapo krikščioniška švente, tačiau jų turinys iki šiol turi archainį atspalvį. Lietuva čia nėra išimtis iš kitų Europos šalių, kuriose katalikiškosios Visų šventųjų ir Mirusiųjų dienos pakeitė pagoniškas šventes.

Įdomiausia ir plačiausiai paplitusi po pasaulį – Helovino (arba Helovyno, dabartinės lietuvių kalbos žodynas leidžia vartoti abu variantus) šventė, kurios pavadinimą „Halloween“ „Encyclopaedia Britannica“ (EB) kildina iš „All Hallow Even“ (Visi šventieji) trumpinio.

Helovino ištakos siekia 500 m. pr. Kr, kai keltiškoje Airijoje naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. buvo švenčiama į mūsiškes Ilges (Vėlines) panaši Samheno (Samhain) šventė, žymėdavusi derlingo sezono pabaigą ir beprasidedančius Naujuosius metus.

Pasak EB, švenčiant buvo tikima, kad tą dieną visų per pastaruosius metus numirusių žmonių sielos grįžta namo, nešdamos gyviesiems gėrį ir ramybę.

Vėliau Samheno tradiciją perėmė airiai, iš jų ji išplito po visą pasaulį, taip pat ir Ameriką. Helovino tradicija už Atlanto pradėjo „kaltis“ maždaug nuo 1840 m., atvežta airių imigrantų. Vėliau ji tapo (ir iki šiol yra) komerciškai itin patrauklia švente.

Be raganų, vaiduoklių, vampyrų ir kitas tamsiąsias blogio jėgas „atstovaujančių“ persirengėlių, nepamainomas Helovino atributas – išskaptuotas moliūgas su viduje įstatyta degančia žvakute. Kadaise piktosioms dvasioms atbaidyti būdavo išdėliojamos išskobtos ropės – manyta, jog tokia žvakė simbolizuoja skaistykloje įkalintą sielą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau