Iliustruotoji istorija: Amerika įkurta įkaušus

JAV įkūrėjai vadovavo tautai nepriklausomybės kovose, o pergales šventė rengdami puotas. 1787 m. rugsėjo 15 d. vakare svarbiausi JAV politikai Filadelfijos užeigoje „City Tavern“ surengė atsisveikinimo vakarėlį generolui George’ui Washingtonui. Svečių nuotaika buvo pakili: visą naktį jie dainavo ir šūkaliojo, nes po kelių dienų turėjo pasirašyti pirmąją nepriklausomų JAV konstituciją.

Tą vakarą susirinkusieji ne kartą kėlė tostą ragindami išgerti, o padavėjams teko keletą kartų leistis į rūsį ir atnešti gėrimų ištroškusiems valstybės vyrams.

Ši XVIII a. pabaigos scena būdinga visai šaliai, nes dauguma gyventojų vartojo daug alkoholio.

Alkoholis persmelkė ir politinę sistemą: susitikimai su rinkėjais dažniausiai būdavo rengiami užeigose ir smuklėse, nes žmonės nenorėjo klausytis politikų blaivūs. Per pačius rinkimus kandidatai taip pat pelnydavo sėkmę siūlydami rinkėjams išgerti prieš balsuojant.

Gimstanti amerikiečių tauta mėgo linksmintis ir gerti viskį, romą, vyną, alų ir sidrą.

Kitą dieną „City Tavern“ savininkas suskaičiavo, kiek alkoholio buvo išgerta. 55 svečiai išgėrė ne mažiau kaip 60 butelių Bordo vyno, 54 butelius Madeiros vyno, 22 butelius stipraus porterio, 12 butelių paprasto alaus, 8 butelius viskio, 8 butelius stipraus sidro, 7 dubenis alkoholinio punšo.

Teigiama, kad „City Tavern“ smuklininkas sąskaitą išsiuntė tiesiogiai naujajai vyriausybei.

Benjamino Franklino išmintis

Mūsų laikais politikas, verslininkas, vienas 1776 m. Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorių Benjaminas Franklinas (1706–1790) laikomas garsia istorijos asmenybe, tačiau „anais laikais“ jis dažnai buvo pavadinamas ištvirkėliu, mėgstančiu malšinti troškulį alkoholiniais gėrimais – ypač Madeiros vynu. Jis tiek daug laiko leido gerdamas, kad sugalvojo 220 naujų posakių, kurie reiškia „girtas“. Štai keletas jų: buvau Barbadose; mano galvoje dūzgia bitės; esu girtas kaip elgeta; akys apdujusios kaip vištos; matau du mėnulius; pakabinau vėliavą lauke; įkvėpiau indėnų dūmų; išgėriau lašiukų; negyvas kaip žąsis; nugvelbiau duonos iš aludario krepšio; esu savo stichijoje; mačiau velnią; regiu lokius; pabučiavau karščiausią juodaodę pupytę.

Kalbėdamas ir rašydamas Franklinas neslėpė savo potraukio alkoholiui. Pavyzdžiui, jis yra sakęs: „Vyne slypi išmintis, aluje – laisvė, o vandenyje – bakterijos“. Arba: „Alus – tai įrodymas, kad Dievas mus myli ir nori, kad būtume laimingi“.

Beje, jis sukūrė būdą, kaip virti alų iš eglės šakų.

Thomo Jeffersono atsargos

Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo 3-asis JAV prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos teksto autorius. Tačiau tik nedaugelis žino, kad jis garsėjo kaip didžiausias vynų žinovas Amerikoje, todėl žmonės kreipdavosi į jį patarimo. Jeffersonas gyveno „Monticello“ plantacijoje ir čia rengdavo prabangias puotas. Kad jo tarnams nereikėtų leistis į vyno rūsį, savo dvare jis įdiegė keltuvų sistemą, tad vynas buvo pristatomas tiesiai į valgomąjį.

Thomas Jeffersonas Nepriklausomybės deklaracijos projekto tekstą rašė Filadelfijos užeigoje „The Indian Queen Tavern“, gurkšnodamas vyną. Būdamas prezidentu, Baltųjų rūmų vyno rūsį jis papildė 20.000 butelių vyno, jo vertė mūsų dienomis siektų apie 170.000 eurų.

Signataras kontrabandininkas

XVIII a. Amerikoje ir turtuoliai, ir vargšai gurkšnojo vieną konkretų gėrimą – romą. Didžiosios Britanijos vyriausybė apmokestinus cukrų ir melasą, jo gamyba pabrango. Kontrabandininkai, gabenantys Olandijoje ir Ispanijoje gaminamą romą, sukilo prieš Londono hegemoniją.

Vienas iš romo kontrabandininkų buvo Johnas Hancockas (1737–1793), vėliau tapęs JAV nepriklausomybės deklaracijos signataru ir pirmuoju Masačusetso gubernatoriumi. Už pinigus, gautus iš kontrabandos, jis pirkdavo alkoholį vietos užeigų lankytojams ir paskatino juos sukilti prieš britus.

Johnas Hancockas gabeno alkoholį kontrabanda savo laivu „The Liberty“, kol galop 1768 m. britų pareigūnai konfiskavo laivą Bostono uoste.

Pašiurpino prancūzą

Valstybės veikėjas, politikas, politikos filosofas, antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas (1735–1826) girtavo nuo paauglystės. Pavyzdžiui, būdamas 15-os, per pusryčius kasdien išgerdavo butelį stipraus alaus. Be to, per dieną ištuštindavo kelis butelius stipraus sidro, todėl, šaltinių teigimu, būdavo nuolat girtas.

Lankydamasis Filadelfijoje Adamsas rašė laišką žmonai Abigailei: „Čia nėra nieko, ko galėčiau išgerti, todėl manau, kad netrukus susirgsiu vien dėl šios priežasties.“

Dirbdamas diplomatu Prancūzijoje, kartą jis bandė pasinaudoti savo imunitetu ir išsiųsti 500 butelių Bordo vyno į JAV nemokėdamas mokesčių ar muito, tačiau bandymas nepavyko. Vis dėlto Adamsas labiausiai vertino Madeiros, o ne Bordo vyną.

Prancūzų teisininkas ir rašytojas Moreau de Saint-Méry (1750–1819) baisėdamasis rašė, kiek Adamsų šeima išgeria alkoholio: „Tuščius butelius nuolat keičia pilni, kiekvienas vyras įsipila sau pats. Ištuštinę stiklus ir užsidegę cigarus, svečiai atsinešė iš kambario kampų naktipuodžius ir vazas, kad galėtų išgerti dar daugiau alkoholio.“

Kitas Adamsas – aludaris

Kolonistas Samuelis Adamsas (1722–1803) buvo ne tik vienas iš JAV įkūrėjų, bet ir aludaris. Be to, ne tik darė alų, bet ir pats nemažai jo gėrė. 1768 m. jis dalyvavo iškilmėse, kuriose buvo švenčiamos trečiosios maišto prieš britus Bostone metinės. Šventėje buvo pasakyti bent 45 tostai, pavyzdžiui, „už visus tikrus patriotus pasaulyje“, o tarp kalbų buvo geriama. Tačiau kitas šventės dalyvis, būsimasis prezidentas Johnas Adamsas, vis tiek tikino, kad „nematė nė vieno girto žmogaus“.

Gerti tik per lietų

Būdamas vienas pirmųjų JAV Aukščiausiojo teismo teisėjų, Johnas Marshallas (1755–1835) privalėjo skrupulingai laikytis visų įstatymų. Tačiau jis, kaip daugelis jo draugų politikų, nevengė papirkti rinkėjų gėrimais, kad šie balsuotų už jį.

Pats teisėjas taip pat mėgo išgerti. Pensione, kuriame gyveno J. Marshallas, buvo leidžiama gerti vyną tik lietingomis dienomis, todėl Marshallas dažnai prašydavo kolegos teisėjo Josepho Story žvilgtelėti pro langą ir pasakyti, koks oras. Story dažnai pranešdavo, kad šviečia saulė, tuomet Marshallas atsakydavo: „Ne, mūsų apygarda apima didelį plotą, todėl kur nors vis tiek turi lyti.“ Pasakęs šiuos žodžius išgerti mėgstantis teisėjas pasiimdavo butelį vyno.

Jeigu teisėjui Marshallui patikdavo konkretus vynas, vietos vyndariai jo butelius žymėdavo kokybės ženklu „Aukščiausiasis Teismas“.

Washingtono pajėgumai

Pirmasis JAV prezidentas (1789–1797) George’as Washingtonas (1732–1799) yra vienas labiausiai girtinų vyrų JAV istorijoje, tačiau nedaugelis žino, kad karvedys, vadovavęs pergalingiems mūsšiams prieš Didžiąją Britaniją Amerikos nepriklausomybės kare (1775–1783) buvo priklausomas nuo alkoholio ir nemažą dalį laisvalaikio leido jį gamindamas bei gerdamas.

Karo didvyris ir būsimas pirmasis šalies prezidentas G. Washingtonas vadovavo mūšiui ne tik karo lauke, bet ir vietos užeigoje. Didžiąją revoliucinio karo dalį jis praleido užeigose įrengtame štabe ir kasdien gėrimo dienoraštyje kruopščiai žymėdavosi, kiek gėrimų suvartojo.

Net vertinant pagal tuos laikus, generolas gėrė labai daug. Jo prezidentavimo laikotarpio apskaitos knygos atskleidžia, kad Washingtono išlaidos alkoholiui sudarė 1.000% vidutinio amerikiečio išlaidų.

Žinoma, dalį išgerdavo prezidento svečiai, tačiau dar jaunystėje Washingtonas išleisdavo apie dešimtadalį savo pajamų svaigiesiems gėrimams.

Išgerti mėgstančiam karininkui labiausiai patiko viskis. Garsųjį politiką domino ne tik viskio gėrimas, bet ir jo gamyba. Savo sodyboje Mount Vernone Washingtonas pagamindavo per 41.000 l viskio per metus. Norėdamas pelnyti rinkėjų palankumą per 1792 m. rinkimus, Washingtonas jiems padovanojo 545 l savo daryto viskio. Beje, Washingtono varykla jo gyvenimo metais buvo didžiausia viskio gamintoja JAV.

Pirmasis JAV prezidentas mėgo ne tik viskį, bet ir iš romo daromą gėrimą „Fish House Punch“. 1732 m. šis gėrimas buvo sukurtas Filadelfijos džentelmenų klube ir netruko išpopuliarėti visoje šalyje. Kartą Washingtonas išgėrė šio gėrimo tiek daug, kad tik po trijų dienų prablaivėjo tiek, kad galėtų aprašyti išgertuves savo dienoraštyje.