Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje

Atminimo ženklas dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje – vienas iš 26-ių paminklų, kurių sukūrimą Vyriausybė buvo įtraukusi į Šimtmečio programą. Bent vieno jų – Laisvės kario paminklo Kauno santakoje – atidarymas visoje Lietuvoje sukėlė didžiulį ažiotažą ir, neabejotinai, sustiprino ryšius bei draugystę tarp Vilniaus ir Kauno.

Paminklų statymas mūsų dienų Lietuvoje – keblus reikalas. Dėl kelių priežasčių. Nes vis dar vyrauja tvirtas įsitikinimas, jog geriausias būdas ką nors paminėti – iškilią asmenybę ar istorinį įvykį, – tai pastatyti fizinį paminklą. Pageidautina – XIX a. pab. stilistikos. Kita, jau globalesnė priežastis, – niekur niekada pasaulyje nebus pastatytas paminklas, kuris visiems vienodai patiktų. Arba nepatiktų.

Kontroversiškų vertinimų neišvengs ir Vilniaus miesto savivaldybės konkursą be didelio triukšmo laimėjęs paminklas J. Basanavičiui (konkursą laimėjusios idėjos autoriai – architektas Gediminas Antanas Sakalis, skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius).

Seimui ir Basanavičiui

Apie viešą paminklą tautos patriarchui Vilniuje kalbėta ilgus metus. Viešą, nes Nacionalinės filharmonijos hole stovinti Gedimino Jokūbonio bronzinė jo skulptūra matoma tik koncertų klausytojams. Beje, sykiu su skulptūra 2005-aisiais, minint Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį, priešais pagrindines Filharmonijos duris šaligatvyje buvo įmontuota paminklinė lenta, matoma visiems praeiviams.

Tačiau akivaizdu, kad suaktyvinti mūsų atmintį šių pagarbos (ir atminimo) ženklų nepakako. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė praneša, jog 1.200 kv. m ploto aikštėje darbai vyksta pagal planą: įrengus komunikacijas klojamos plokštės ir plytelės, vėliau bus įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, daugiau kaip 30 grindinio bei kiek mažiau aukštesnių gatvės šviestuvų. Sprendžiant iš vizualizacijos, aikštėje planuojama pasodinti penkias obelis.

Paminklas bus pastatytas ant 45 cm aukščio granitinio postamento. Aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti 2 m 70 cm figūros plastinę raišką.

Vardijant motyvus, dėl kurių paminklui iš kelių galimų vietų buvo pasirinkta aikštė priešais Nacionalinę filharmonija, minima, jog „tai ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui“.

Aikštės sutvarkymo projekto vadovas – Gediminas Antanas Sakalis. Rangovas – UAB „Akordas-1“. Sutvarkymo sąmata siekia apie 500.000 Eur.