Į savą verslą lietuviai ėjo tipiniais keliais, II dalis

Publikuota: 2018-10-07
Verslininkas, filantropas, mecenatas Juozas Kazickas, 1998 m. VŽ nuotr.
Verslininkas, filantropas, mecenatas Juozas Kazickas, 1998 m. VŽ nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Antrojo pasaulinio karo audra iš naujo supynė lietuvių verslo istorijas išeivijoje – laisvas lietuvių verslas persikėlė į diasporą.

Trumpoje lietuvių kapitalizmo istorijos versijoje sunku atkurti visą panoramą, tačiau galima pasakyti tiek, kiek leidžia biografinis atvejo analizės metodas. Kita vertus, neįmanoma suminėti daugumos, juo labiau – visų vardų ir pavardžių lietuvių verslininkų, nusipelniusių įrašo įsivaizduojamoje verslo šlovės lentoje.

Tai antroji teksto dalis. Pirmąją skaitykite čia.

Štai tik trys pavardės, kurių atstovaujamos veiklos sritys ir asmeniniai laimėjimai – labai reprezentatyvūs: Justo Lieponio, Juozo Kazicko ir Valdo Adamkaus.

Visi trys priklausė karo pabėgėlių – DP (angl. displaced persons) – bangai. Visi trys į verslą ėjo skirtingais keliais. Pirmasis reprezentuoja sėkmės istoriją diasporos verslo aplinkoje, antrasis – šuolį stačiai į globalaus kapitalizmo sūkurį, trečiasis parodo asmeninio verslumo ir tarnybos federalinėje administracijoje padoraus derinimo pavyzdį. Mūsų manymu, tai yra trys gana tipiški keliai, kuriais ėjo pokario verslininkai išeivijoje. Taip pat būtina nepamiršti, kad senieji tradiciniai smuklininkų, krautuvėlių, nuomojamo nekilnojamojo turto ir finansinių paslaugų užsiėmimai, kuriais pasižymėjo ankstesnių išeivijos bangų atstovai, tęsė savo egzistenciją.

Justas Lieponis

Savo knygoje diasporos ekonominio gyvenimo tyrėjas Vincentas Liulevičius yra solidžiai aprašęs Justo Lieponio verslą, kurio pasiekimai aštuntajame dešimtmetyje regėjosi it kokia lietuvių žvaigždės trajektorija. Justo Lieponio pastangomis buvo organizuoti nauji Lietuvių prekybos namai „Furniture center, Inc.“. Pirmoji didelė parduotuvė buvo atidaryta Bridžporte, Čikagoje, senųjų lietuvių susitelkimo vietoje. Antroji pradėjo veikti po aštuonerių metų Marketo parke. Visi įmonės tarnautojai buvo lietuviai, o klientų minioje mūsiškiai sudarė maždaug pusę. Tuomet lietuviškai skambėjo ir rinkodaros principas: „Kas turi gerą skonį – viską perka pas Lieponį!“

Socialinio ir tautinio jautrumo taip pat daug pademonstruota, primenant seną amerikiečių verslo principą, kad geriausiai sekasi tiems, kurie geba ir savimi rūpintis, ir kitiems aukoti. Justo Lieponio verslas buvo diasporos visuomeninių ir patriotinių veiksmų mecenatas, parėmęs lietuvišką veiklą dešimtimis tūkstančių anuometinių (tad labai didelių) dolerių.

Įžvalgiai investuodamas į nekilnojamojo turto plėtrą, verslininkas septintojo dešimtmečio viduryje Orland Parke sukūrė golfo aikštyną, pastatė respektabilų „Old Oak Country Club, Inc.“. Su modernia sale, pramogų erdvėmis ir 40.000 lankytojų. Šalia sukūrė 450 namų statybos koloniją. Amerikos masteliais tai buvo labai didelis laiptelis aukštyn. Bet dar ne viskas.

Aštuntajame dešimtmetyje Justas Lieponis pardavė baldų prekybos verslą ir susitelkė į golfą bei finansus. Kaip entuziastingai pasakė 1977 m. V. Liulevičius, Justas Lieponis yra vienas iš keturių savininkų lygiomis teisėmis „Heritage Bank of Lockport“, kurio kapitalas – 64. 000 000.00 USD. Taigi jam priklauso 16.000 000.00 USD. Malonu konstatuoti, kad turime vieną lietuvį multimilijonierių (31.000 000.00 USD).

Įstabu, kad Justas Lieponis savo verslumu nepatraukė kitų diasporos aktyvistų dėmesio. Ar gali būti iškalbingesnis faktas už tą, kad bostoniškėje ir iki šiol geriausioje lietuvių enciklopedijoje jo pavardės nėra.

Juozas Kazickas

Knygos autorius, džiaugdamasis pirmuoju lietuviu multimilijonieriumi, dar nieko nežinojo (o gal tik nematė reikalo rašyti) apie dar vieną būsimos verslo sėkmės atvejį. Tai yra dr. Juozo Kazicko žingsniai didžiojo kapitalo link dar nebuvo padarę įspūdžio lietuvių bendruomenei. Iš paties Juozo Kazicko memuarų aiškėja, kad aštuntajame dešimtmetyje jis buvo daug pasiekęs, tačiau galima spėti, kad lietuvių diasporos viešojo gyvenimo scenoje jis buvo atpažįstamas kaip aktyvus katalikiškojo sparno visuomenininkas, bet ne kaip veržlus verslininkas. Amerikiečių verslo sluoksniuose Juozo Kazicko proveržis buvo labiau matomas ir suprantamas.

Ilgas ir nuoseklus Juozo Kazicko gyvenimas – pradedant gimimu 1918 m. balandį Čiornaja Padinos kaime, Rusijos gilumoje, per verslo ir mokslo pradžiamokslį laisvoje Lietuvoje, per emigraciją ir šlovingą grįžimą į laisvos Lietuvos ūkio ir visuomenės gyvenimą po 1991 m. Kovo 11-osios – yra it kokia lietuvių verslo istorijos santrauka.

Pirmosios pamokos buvo išeitos vaikystėje prie varganos motinos parduotuvėlės prekystalio. Daug rimtesnės – VDU Teisių fakultete prof. Vlado Jurgučio auditorijoje. Jei aktyvus – tai visur aktyvus. Lietuvos karininkas, visuomenės aktyvistas, pirmųjų okupacijų laikais veikęs antisovietiniame ir antinaciniame pogrindyje – tai vis tas pats vienas žmogus.

Mūsų pasakojimo herojus Amerikos lietuvių versle simbolizuoja ir tai, ką DP – nepriklausomos Lietuvos dvasios – karta reiškė senajai išeivijai. Tai buvo lyderių, nevisavertiškumo kompleksų nesuvaržyta, gerai išsilavinusi karta. Juozas Kazickas pats prisimena pirmuosius žingsnius JAV ekonominiame skersvėjyje. Štai pirmas žingsnis 1947-aisiais:

„Greitai ir aš gavau darbo. Ponas Laučka buvo Lietuvių Romos katalikų apdraudos bendrovės direktorių tarybos narys. Jis pasiūlė man padirbėti draudimo agentu. „Tu iškalbus, tuoj pat sugebi su visais užmegzti kalbą. Pamėgink, tau turėtų visai neblogai sektis“, – drąsino jis mane.“

Praleidus antrąjį, trečias žingsnis buvo Jeilio universiteto ekonomikos doktorantūros studijos: „...Pradėjęs mokslus Yale‘yje ėmiau suvokti, kad baigęs tokio prestižinio universiteto doktorantūrą tikrai nenorėsiu vadovauti smulkiai draudimo agentų kontorai. Nuo pirmųjų dienų pasijutau visai kito lygio aplinkoje. Buvo akivaizdu, kad po studijų galėsiu siekti daug geresnės vietos.“

Per ketverius metus trenksmingai buvo apgintas doktoratas apie Čekoslovakijos ūkio sovietizaciją, dėstyta netolimame katalikiškame Alberto Didžiojo koledže, tobulinta angliška iškalba ir minties formos, klausyta kitų Jeilio garsenybių paskaitų. Žinių troškimas aukščiau to, kas angliškai skamba „practicalities“. Tai buvo paraiška į kitą lygį, į didžiojo verslo erdves. Ir čia ketvirtas pradžios žingsnis:

„Dar studijuojant Yale‘io universitete, kažkas supažindino mane su Niu Heivene gyvenančiu airių kilmės amerikiečiu John Gilmore‘u. Kai iš Vašingtono užvažiavau į šį miestą parsivežti šeimos, atsitiktinai sutikau jį gatvėje. Jis manęs netikėtai pasiteiravo: „Džo, ar neturi pažįstamų Europoje, kurie galėtų parūpinti cemento?“

(...) Pasidomėjau, kiek to cemento reikėtų. Sako, 45 tūkstančių tonų. Tai trys vidutiniai transporto laivai. Man net akys iššoko – pamaniau, kad tai baisūs mastai. Vokietijoje buvo senas geras ir verslus pažįstamas Kęstas Valiūnas. Du kontinentai dviem. Greitos, tikslios derybos ir jau samdomi laivai. Kai jie atplaukė ir cementas buvo patiektas užsakovui, paaiškėjo, kad iš šios tiekimo operacijos abu su Kęstu Valiūnu uždirbome po kelis tūkstančius dolerių. Toks uždarbis man padarė pritrenkiamą įspūdį. Kiek paskaitų tektų perskaityti studentams, kol gaučiau panašią pinigų sumą, o čia praturtėjau vienu mostu.“

Kai visi burtai buvo mesti, verslininkas dr. Kazickas pradėjo ketvirtą dešimtį, arba kopė per savąjį Kristaus amžių. Nuo tos akimirkos viskas klostėsi ryžtingai, veržliai ir labai sėkmingai. Istorikui nederėtų it kokiam posovietiniam reitingų skaičiuotojui imtis svarstyti apie vienos ar kitos veiklos čempionus. Svarbiausia, kad ten, kur statistika turi ribotą galimybę perteikti istorijos esmę, prabyla individualūs išgyvenimai, kurie gali būti priimami kaip kokia esencija.

Juozo Kazicko atvejis (greta ir kartu su juo veikę kiti amžininkai, kaip Kęstas Valiūnas ar Juozas Gruodis) yra daugiau nei iliustracija plačiame lietuvių verslo amžiaus pasakojime. Verslo logika ir kūrybiškas išradingumas jį vedė nuo plieno prie anglų prekybos bendrovės „Neris Coal and Carbon Corporation“, žengta per plieno vamzdžių gamybos fabriką Filipinuose ir didžiulės citrusinių vaisių plantacijos Floridoje steigtį ir laimėjimus, investuota ir pirkta – puikia nuojauta ir pajėgumu atlaikyti krizės ir pralaimėjimai.

Bet svarbiausia, kad verslo sėkmės, pelno procentų skaičiavimo uždaviniai niekad nebuvo užtemdę visuomeninio ir patriotinio įsipareigojimo. Kazickų šeimos laikysena lietuviškuose reikaluose buvo labai ryški. Turto ir svarbos ženklai niekad nebuvo užstoję okupuotos Lietuvos vargų. Geriausios amerikietiško kapitalizmo kultūrinės-visuomeninės tradicijos – parama, mecenatystė, filantropija – šeimoje buvo solidžiai perimtos. Šiandien Juozo Kazicko jaunystės draugo tapytojo Vytauto Kasiulio muziejuje Vilniuje primename, kad jo galerija Paryžiuje buvo tokios paramos vaisius. Šiandien tai tęsia ir kilnius siekius remia Kazickų šeimos fondas. Pasaulio žmogui šią Kazickų šeimos tradiciją primena Jeruzalėje našiai paremto Kristaus kančios kelio restauravimo vaisiai.

Lietuvių verslo žingsniai ir verslininkų visuomeninis ir politinis gyvenimas Amerikoje lėmė kitokius įgūdžius nei prieškario Lietuvoje. Jau nekalbant apie sovietinio paveldo inerciją, kai politiko kelią plačiai linkstama sieti su pradžiamoksliu kokioje nors valstybinėje kontoroje, semiantis patirties biurokratijoje ir net represinėse policijos ir žvalgybos įstaigose, bet ne su laisvu verslu ir privačia veikla. 2018 m. įsiplieskęs „MG Baltic“ ir politinės korupcijos skandalas Lietuvoje galbūt sustiprino tokius posovietinius polinkius. Formaliai garbinant konstitucinę neokapitalistinę Kovo 11-osios Respublikos sąrangą, lietuvių kapitalizmas imamas priešinti valstybės valdžiai dar stipriau, dar prietaringiau.

Valdas Adamkus

Amerika mokė kitokio elgesio. Juozo Kazicko atsiminimuose yra didelis epizodas verslo partneriui Kęstui Valiūnui. Jis sėkmingai veikė anglies pramonėje, vėliau suko politikon, tapo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) pirmininku. Čia geriausias verslo, politikos ir administracinio darbo federalinėje JAV valdžioje derinimo pavyzdys buvo Valdas Adamkus. Štai V. Liulevičius Amerikos lietuvių ekonominės veiklos istorijoje išskiria jo ir žmonos Almos verslą: „lietuviai ėmėsi ir vasarviečių laikymo verslo. Pirmasis vasarviečių laikytojas ir didžiausias šios srities veikėjas buvo Juozas Bačiūnas (Bachunas). Jis 1919 m. nupirko vasarvietę „Tabor Farm“ prie Mičigano. Aktyvai įsitraukė į amerikiečių vasarviečių administratorių veiklą, juos organizavo ir net vadovavo garsiai jų organizacijai „West Michigan TTourist Association“. Vienu metu (1919–1950 m.) praplėtė vasarviečių tinklą iki septynių, šešias nuomojo ir jas administravo. 1960 m. iš verslo pasitraukė, pardavė „Tabor Farm“ Almai ir Valdui Adamkams (Adamkavičiams). „Tabor Farm“ vasarvietės vertė siekia 1.000 000 USD. Ji yra viena seniausių Mičigano valstijoje vasarviečių...“.

nuotrauka::1

Kelis dešimtmečius tai buvo tikras šeimos verslas, kurio sėkmė priklausė nuo šeimininkų ir jiems talkinusių Almos Adamkienės tėvų. Tai buvo amerikiečių viduriniuose sluoksniuose populiari poilsiavietė, čia patogiai leido laiką garsių profesionalų šeimos. Lietuvių diasporos istorijoje ji nuolat šmėžavo kaip privataus verslo ir patriotinio lietuviškumo santaka. Kaip rašo Juozo Bačiūno biografė Daiva Dapkutė, čia iš tiesų regėjosi nepaskandinama lietuvybės sala, nuolat rinkdavosi lietuvių, o kultūrinio liberalizmo ir tautiškumo sąjūdžiui „Santarai-Šviesai“ „Tabor Farm“ reiškė klestėjimo ir lietuviško darbo džiugesio erdvę.

(Ne)išmoktos pamokas

Amerikos verslumo ir visuomeninio bei politinio dalyvavimo kultūra vis dar turi būti posovietinių žmonių akylai stebima. Žinoma, jei norima, kad Konstitucijos apibrėžta santvarka nebūtų tik tušti žodžiai. Vaduojantis iš sovietinio socializmo miražų ir vykdomosios valdžios viešpatystės polinkių, reikia sąmoningai suprasti, kad turto ir užsiėmimo skirtumai negali riboti dalyvavimo viešame demokratinės valstybės gyvenime.

Amerikietiška verslo kultūra atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai reiškė labai daug, nors gilesnio jos supratimo nebūta. Išeivijos parama atgimstančiam kraštui buvo siejama su viltimis, kad laisvosios rinkos ir neokapitalizmo žingsniai bus greiti ir visiems duos naudą. Žinoma, Kovo 11-osios Respublikos tikrovė buvo negailestinga. Pereinamasis laikas nuskurdino daugelį žmonių, naujasis laukinis kapitalizmas stipriai lenkė masinę sąmonę. Kiek tame prieštaringame procese įtakos turėjo išeivijos lietuvių verslo interesai? Klausimas vertas ilgo tyrimo, tačiau paviršutiniški apibendrinimai jau galimi. Nėra visai užmiršti Kazickų, Gruodžių, Didžiulių šeimų verslo odisėjos faktai.

Yra pagrindo manyti, kad naujų posovietinio kapitalizmo formų raida ir žiaurus susvetimėjimo bei atskirčių kontrastas radosi ne dėl amerikietiškos įtakos, o greičiau dėl jos stokos. Nejautra, empatijos stygius, privatizacijos intrigose nykstančios moralinės ribos ir vangus padoraus žaidimo taisyklių formavimasis – visa tai klostėsi ir be užsienio investicijų. Darbdavio santykiai su dirbančiaisiais ir visuomenine bei politine aplinka dar ir dabar rodo skirtumų tarp Vakarų investuotojo ir vietos kapitalistų.

Tikėtina ir kita verslo tėkmė, susijusi su Vakarų veiksniu. Patys išeivijos lietuviai ne tiek kėlėsi į protėvių žemę (kaip dešimtys tūkstančių Airijos diasporos verslų), kiek buvo ūkiški diplomatai ir prisidėjo prie bendrų užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą. Galime rasti tam argumentų ir pavyzdžių jau nesyk naudotuose Juozo Kazicko prisiminimuose. Jo ir jo aplinkos pastangomis investuoti į Lietuvos ūkį buvo sugundyta nemažai globalaus verslo milžinų – „Philips Moris“, „Coca-Cola“, „Williams“ ir kiti. O tai, kaip vėliau klostėsi šie sumanymai, nebūtinai priklausė nuo sumanytojų intencijos.

Turint labai mažai erdvės, kurioje būtų išskleistas išeivijos verslumo poveikis mūsų ūkio raidai po 1990-ųjų, arba visiškai nebeturint vietos papasakoti, kaip naujosios, arba trečiosios, bangos išeiviams sekėsi pradėti verslą posovietinės emigracijos sąlygomis, tenka tenkintis vienu akivaizdžiu faktu: pasaulio ekonomikos žemėlapyje šiandienė Lietuva didžiuojasi geriausiais interneto tinklais ir savo mobiliųjų ryšių operatyvumu, konkurentabilumu ir sėkminga plėtra. Kas abejotų šioje srityje dr. Juozo Kazicko proskyna į naujausių technologijų verslą. Pasinaudokime jo atsiminimais, glaustai atskleidžiančiais sugrįžimo žingsnius:

„Prasidėjus Nepriklausomybės sąjūdžiui, aš jau buvau pasitraukęs iš anglių ir naftos eksporto ir užsiėmiau tik investicijomis į visokiausius verslo projektus. Apie 1980 metus į „Neries“ bendrovę atėjo dirbti mano vyriausias sūnus Juozas. Tuo metu anglių eksporto mastai jau buvo pradėję mažėti ir aš nusprendžiau perleisti šį verslą sūnui. Juozas dar maždaug penkerius metus tuo vertėsi. Tačiau pasaulinėje kuro rinkoje įsigalėjo didžiosios korporacijos. Vidutinio dydžio bendrovėms, tokioms kaip mūsų, buvo sunku išsilaikyti. Galiausiai ir sūnus atsisakė šio verslo.

Kol Juozas dar vertėsi anglių prekyba, padėdavau jam tvarkyti reikalus, bet daugiausia laiko skyriau jau kitiems investiciniams projektams. Ėmiau domėtis verslo tėvynėje galimybėmis.“

Primintina, kad atsiminimų autorius savo gebėjimą suprasti sovietinį ekonomikos pobūdį galėjo grįsti dar Jeilio universitete parašyta disertacija, kurioje nagrinėjo čekų ir slovakų patirtį komunistinės valdžios vykdomos ūkio sovietizacijos metais. Analitinis protas ir verslumo įžvalgos gerai jungė mokslą ir praktiką.

„Dar prieš atkuriant nepriklausomybę mąsčiau, kaip galėčiau įsitraukti į ekonominį Lietuvos gyvenimą ir taip prisidėti prie savo krašto gerovės. Tada man pirmą sykį ir atėjo į galvą kurti mobiliojo ryšio bendrovę. Šią idėją pavyko įgyvendinti po trejų metų...“

Taip atsirado „Omnitel“. Juozo Kazicko investiciniai žingsniai buvo geras pavyzdys, savotiška mentalinė jungtis tarp globalaus kapitalo elgsenos ir lietuviško susirūpinimo. Juk ir George‘as Sorosas tuo metu investavo į ryšių technologiją, „Nokią“, etc. Jis mokė racionalizuoti, skaičiuoti, domėtis viskuo, kas aplink darosi, išsaugoti saiko ir taisyklių jausenas, bet nebijoti rizikuoti. Niekas dabar nepasakys, kaip tas daromas įspūdis veikė lietuvių verslininkų sluoksnį.

Tačiau akivaizdu, kad mokomasi buvo nepaprastai greitai. Nors skirtingų laisvėjančios Lietuvos rinkos dalyvių padėtis ant Maslowo piramidės laiptų skyrėsi, tačiau ugdėsi verslo vadybos stilius, pamažu net filantropijos ir mecenatystės idėjos skverbėsi į naujųjų kapitalistų aplinką.

Verslo pasauliai – Lietuvos ir diasporos – liko gana skirtingi, tačiau atstumas tarp jų mažėjo ir toliau nyksta. Tai gera žinia tiems, kurie tiki, kad naujais laisvosios rinkos įsisiūbavimo laikais bendroji gerovė nebus pamirštas reikalas.

Tekstas iš knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 12

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino skandalingoji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05
Kultūros ministrės komandoje – naujas patarėjas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjų komandą papildė doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Jis...

Laisvalaikis
2018.11.05
Daugiausiai iš turizmo uždirbantys pasaulio miestai 2

Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba (World Travel & Tourism Council, WTTC) sudarė sąrašą pasaulio miestų,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau