Laisvė svetur ir savas verslas po Antrojo pasaulinio karo, I dalis

Publikuota: 2018-10-06
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Lietuvių verslo amžius pribarstytas tviskančių smulkmenų, kurios, tinkamai įstatytos į istorinio pasakojimo mozaiką, gali pavirsti stebuklinių pasakų vaizdiniais. Jei reikėtų ginčyti sociologo Vytauto Kavolio žodžius, kad lietuvių diasporoje nebūta pasaulinio lygio verslo žaidėjų (savų rockefellerių), ir jei prisilaikytume žydų tradicijos, tuomet knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ didžiausiu simboliu taptų lietuvis Williamas Rockefelleris.

Sensacingumo laipsnis šioje plotmėje, ko gero, prilygsta minčiai, kad Cristoforo Colombo buvo lietuvių kraujo, nes jo tėvas galėjo būti Jogailaičių dinastijos atstovas. Skirtumas tik tas, kad ši jūrų keliautojo ir atradėjo kilties versija yra akademinė hipotezė, o štai Rockefellerių verslo imperijos paveldėtojo kilmė dvejonių nekelia. Jo motina buvo amerikietė lietuvė Ieva Paulikaitė, prieškario „Mis Lithuania“ Čikagoje. Tad jei lietuviško diasporos verslo istorijai galiotų žydų genealogijos principai, Williamas būtų šliejamas prie mūsiškių labiau nei tūkstančiai litvakų palikuonių. Bet šis epizodas yra tik linksmo fantazavimo priemonė rimtos istorijos gyvasčiai palaikyti.

Nepaisant lietuviškos gimimo linijos ir fakto, kad Amerikos verslo didžiūno palikuonis mokėsi kartu su Juozu Kazicku jaunesniuoju, jis niekad šios kilmės gijos nevertino, o 1990-aisiais Lietuvai pasitinkant savo laisvę nerodė jokių ženklų, kad ta gija apskritai turi kokią nors reikšmę.

Viskas iš nieko

Šis linksmas turintis būti epizodas, kurį sugundė intriguojantys lietuvių verslo sėkmės prisiminimai, priklausantys Juozo Kazicko plunksnai, visų pirma turi paryškinti verslo amžiaus herojų mozaiką, parodyti kontrastą tarp pasakos ir tikrovės. Tikroji lietuvių verslo praeitis aiškiai rodo, kad iš tiesų viskas prasidėjo iš nieko. Nebuvo pinigų, kuriuos būtų uždirbę seneliai ir tėvai. Nebuvo paveldėtos tradicijos, lietuvių verslininkams viską teko kurti savo galva ir rankomis. Galiausiai ir mūsų versliausi karo pabėgėliai, išėję smulkiosios prekybos ir spekuliacijos kursus DP lageriuose pokario Vokietijoje, ne dėl geresnių verslo sąlygų bėgo į Ameriką. Tąsyk lietuviai buvo išmesti į šios šalies pakrantę ne savo valia, o karo ir okupacijų bangos.

Kaip visa tai nutiko? Molotovo ir Ribbentropo Europa gyvavo tik beveik dvejus metus (1939 m. rugpjūtis – 1941 m. birželis), kuriuos viena po kitos sekė okupacijos, tačiau Lietuvos kapitalizmui ir verslui jie atsivėrė it smegduobės ir parodė pačias baisiausias tiesas.

Įprasta juodžiausiu privačia nuosavybe grįsto ūkininkavimo priešu matyti rusišką komunizmą. Ir ne be pagrindo. Tačiau vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais, o naciai – Antrojo, visuose užkariautuose Vidurio ir Rytų Europos kraštuose demonstravo panašų elgesį. Verslo laisvė buvo suvaržyta, okupacinio režimo sąlygos rodė tikrąjį nacionalsocializmo veidą. Gausu būta ir asmeninio okupantų niekšiškumo.

Jono Vailokaičio likimas

Istorikai yra atskleidę, kad naciai Lietuvoje naudojosi sovietų įvykdytos pramonės nacionalizacijos ir ekspropriacijos vaisiais. Geriausias pavyzdys yra didžiausio prieškarinio lietuvių kapitalisto Jono Vailokaičio likimas. Pabėgęs nuo sovietų persekiojimo į Vokietiją, nacių valdymo laikais iš jos negrįžo. Vailokaičių šeimos atmintyje įsirėžė jo mintis, kad jeigu jis – stambiausias prieškario kapitalistas – grįžtų ir iš vokiečių valdžios pareikalautų grąžinti tai, ką sovietai iš jo atėmė (nuo fabrikų iki ištaigingo Paežerių dvaro Prūsijos pasienyje), būtų kaipmat likviduotas.

Atmintyje išsaugotoje įvykių versijoje akcentuojama, kad pačioje Vokietijoje, kur J. Vailokaičio buvo daug ir sėkmingai investuota prieškario metais (pvz., daugiabučiai namai Berlyne), tenykščiai verslo sluoksniai jį gerbė. Dėl to čia galėjo ramiai gyventi iki mirties, ištikusios jį karo pabaigoje. Tačiau gimtojoje žemėje nauja valdžia jo nelaukė. Pats nacių komisaras A. von Rentelnas buvo užėmęs gražiausius Kauno namus, priklausiusius nekarūnuotam Lietuvos verslo karaliui, važinėjo jam priklausiusia prabangiausia mašina ir taikėsi į Paežerių rūmus. Detalės nėra dokumentuotos, bet, regis, svarbiausia šioje istorijoje – asmeninis von Rentelno gobšumas, pranokstantis oficialią nacių poziciją savanaudiškumas, kurio vedamas jis siekė asmeniškai perimti ir Vailokaičių akcijas, ir nekilnojamąjį turtą.

Tą faktą patvirtina šeimos advokato prof. Augustino Janulaičio liudijimas (vėlgi, išlikęs šeimos atmintyje), kad nacių komisaras spaudęs jį perrašyti viską, kas Jono Vailokaičio nuosavybėje buvo iki 1941 m. birželio 15 d., jam asmeniškai.

Svarbiausia tapo Amerika

Atpasakotas siužetas simbolizuoja laisvo lietuvių verslo persikėlimą į diasporą. Sovietai su įniršiu nukirto neabejotinai korporatyvaus valstybinio kapitalizmo link augusį mūsų ūkio kamieną. Galime tik paspėlioti, kaip amerikiečiai lietuviai, pabandę įsišaknyti prieškario Lietuvos Respublikos versle, pasitiko savo lemtį karo baisybių akivaizdoje. Tada Amerika galėjo pasirodyti rojus ne tik dėl tradicinių verslo sąlygų, bet ir dėl to, kad karo frontas ir bombardavimai jos žemės (išskyrus Perl Harborą) nepalietė. Kas gebėjo pasprukti atgal į JAV, kam buvo lemta sėdėti gyvuliniuose vagonuose, riedančiuose į Rusijos rytus. Tačiau neabejotina, kad Amerika po karo buvo svarbiausia vieta lietuvių pasaulyje. Ji pasidarė ir svetimas, ir savas kraštas verslininkams, profesionalams, vadinamosios nužemintųjų kartos menininkams, mokslininkams, intelektualams.

Yra vienas kitas tų laikų pavyzdys Europoje. Būta smulkaus verslumo laimėjimų vis labiau nuo mūsų atminties tolstančioje Pietų Amerikoje (įskaitant išeivių menamo mūsiškio litvako Klabino verslo imperiją Brazilijoje), tačiau vis tik Amerika pažėrė daugiausia sėkmės pavyzdžių.

Karo audra iš naujo supynė lietuvių verslo istorijas išeivijoje. Išskirtinos kelios labai stiprios gijos. Viena – nuosekliai besitęsusi amerikiečių lietuvių verslovių gija. Tai tie, kurie pradėjo savo verslą antrajame arba trečiajame dešimtmetyje ir nenutraukė amerikietiškos lietuvių verslo versijos, nepaisydami savo santykio su gimtine.

Antra, kur kas plonesnė, gija buvo tie, kuri perkeltine prasme pirko round trip bilietus Lietuvos nepriklausomybės kelio pradžioje. Šiandien didele dalimi tik hipotetiškai galime įsivaizduoti tuos sėkmingus Amerikos lietuvių verslininkus, kurie buvo perkėlę savo verslus į tėvų gimtinę, sėkmingai juos vystė, bet turėjo viską mesti sovietų invazijos akivaizdoje.

Kas grįžo į JAV, kas pratęsė čia buvusius verslus po grįžimo – praeities dulkės uždengė šią siužetinę liniją. Mums, Lietuvos lietuviams, liko Vytauto Sirijos Giros romanas „Raudonmedžio rojus“ ir gana sėkmingai į televizoriaus ekraną perkeltas keturių dalių filmas.

Trečioji gija – nepriklausomoje Lietuvoje savo verslumo pamokas pradėję verslininkai, kurie nuo pradžios rašė savo sėkmės istorijas naujoje tėvynėje, išnaudodami tas galimybes, kurių pažėrė emigracija į kapitalizmo bei demokratijos tvirtovę. Trumpoje lietuvių kapitalizmo istorijos versijoje sunku atkurti visą panoramą, tačiau galima pasakyti tiek, kiek leidžia biografinis atvejo analizės metodas. Kita vertus, neįmanoma suminėti daugumos, juo labiau – visų vardų ir pavardžių lietuvių verslininkų, nusipelniusių įrašo įsivaizduojamoje verslo šlovės lentoje.

Tekstas iš knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

Antrąją teksto dalį skaitykite čia.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 5

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau