Laisvė svetur ir savas verslas po Antrojo pasaulinio karo, I dalis

Publikuota: 2018-10-06
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
svg svg
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Lietuvių verslo amžius pribarstytas tviskančių smulkmenų, kurios, tinkamai įstatytos į istorinio pasakojimo mozaiką, gali pavirsti stebuklinių pasakų vaizdiniais. Jei reikėtų ginčyti sociologo Vytauto Kavolio žodžius, kad lietuvių diasporoje nebūta pasaulinio lygio verslo žaidėjų (savų rockefellerių), ir jei prisilaikytume žydų tradicijos, tuomet knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ didžiausiu simboliu taptų lietuvis Williamas Rockefelleris.

Sensacingumo laipsnis šioje plotmėje, ko gero, prilygsta minčiai, kad Cristoforo Colombo buvo lietuvių kraujo, nes jo tėvas galėjo būti Jogailaičių dinastijos atstovas. Skirtumas tik tas, kad ši jūrų keliautojo ir atradėjo kilties versija yra akademinė hipotezė, o štai Rockefellerių verslo imperijos paveldėtojo kilmė dvejonių nekelia. Jo motina buvo amerikietė lietuvė Ieva Paulikaitė, prieškario „Mis Lithuania“ Čikagoje. Tad jei lietuviško diasporos verslo istorijai galiotų žydų genealogijos principai, Williamas būtų šliejamas prie mūsiškių labiau nei tūkstančiai litvakų palikuonių. Bet šis epizodas yra tik linksmo fantazavimo priemonė rimtos istorijos gyvasčiai palaikyti.

Nepaisant lietuviškos gimimo linijos ir fakto, kad Amerikos verslo didžiūno palikuonis mokėsi kartu su Juozu Kazicku jaunesniuoju, jis niekad šios kilmės gijos nevertino, o 1990-aisiais Lietuvai pasitinkant savo laisvę nerodė jokių ženklų, kad ta gija apskritai turi kokią nors reikšmę.

Viskas iš nieko

Šis linksmas turintis būti epizodas, kurį sugundė intriguojantys lietuvių verslo sėkmės prisiminimai, priklausantys Juozo Kazicko plunksnai, visų pirma turi paryškinti verslo amžiaus herojų mozaiką, parodyti kontrastą tarp pasakos ir tikrovės. Tikroji lietuvių verslo praeitis aiškiai rodo, kad iš tiesų viskas prasidėjo iš nieko. Nebuvo pinigų, kuriuos būtų uždirbę seneliai ir tėvai. Nebuvo paveldėtos tradicijos, lietuvių verslininkams viską teko kurti savo galva ir rankomis. Galiausiai ir mūsų versliausi karo pabėgėliai, išėję smulkiosios prekybos ir spekuliacijos kursus DP lageriuose pokario Vokietijoje, ne dėl geresnių verslo sąlygų bėgo į Ameriką. Tąsyk lietuviai buvo išmesti į šios šalies pakrantę ne savo valia, o karo ir okupacijų bangos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip visa tai nutiko? Molotovo ir Ribbentropo Europa gyvavo tik beveik dvejus metus (1939 m. rugpjūtis – 1941 m. birželis), kuriuos viena po kitos sekė okupacijos, tačiau Lietuvos kapitalizmui ir verslui jie atsivėrė it smegduobės ir parodė pačias baisiausias tiesas.

Įprasta juodžiausiu privačia nuosavybe grįsto ūkininkavimo priešu matyti rusišką komunizmą. Ir ne be pagrindo. Tačiau vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais, o naciai – Antrojo, visuose užkariautuose Vidurio ir Rytų Europos kraštuose demonstravo panašų elgesį. Verslo laisvė buvo suvaržyta, okupacinio režimo sąlygos rodė tikrąjį nacionalsocializmo veidą. Gausu būta ir asmeninio okupantų niekšiškumo.

Jono Vailokaičio likimas

Istorikai yra atskleidę, kad naciai Lietuvoje naudojosi sovietų įvykdytos pramonės nacionalizacijos ir ekspropriacijos vaisiais. Geriausias pavyzdys yra didžiausio prieškarinio lietuvių kapitalisto Jono Vailokaičio likimas. Pabėgęs nuo sovietų persekiojimo į Vokietiją, nacių valdymo laikais iš jos negrįžo. Vailokaičių šeimos atmintyje įsirėžė jo mintis, kad jeigu jis – stambiausias prieškario kapitalistas – grįžtų ir iš vokiečių valdžios pareikalautų grąžinti tai, ką sovietai iš jo atėmė (nuo fabrikų iki ištaigingo Paežerių dvaro Prūsijos pasienyje), būtų kaipmat likviduotas.

Atmintyje išsaugotoje įvykių versijoje akcentuojama, kad pačioje Vokietijoje, kur J. Vailokaičio buvo daug ir sėkmingai investuota prieškario metais (pvz., daugiabučiai namai Berlyne), tenykščiai verslo sluoksniai jį gerbė. Dėl to čia galėjo ramiai gyventi iki mirties, ištikusios jį karo pabaigoje. Tačiau gimtojoje žemėje nauja valdžia jo nelaukė. Pats nacių komisaras A. von Rentelnas buvo užėmęs gražiausius Kauno namus, priklausiusius nekarūnuotam Lietuvos verslo karaliui, važinėjo jam priklausiusia prabangiausia mašina ir taikėsi į Paežerių rūmus. Detalės nėra dokumentuotos, bet, regis, svarbiausia šioje istorijoje – asmeninis von Rentelno gobšumas, pranokstantis oficialią nacių poziciją savanaudiškumas, kurio vedamas jis siekė asmeniškai perimti ir Vailokaičių akcijas, ir nekilnojamąjį turtą.

Tą faktą patvirtina šeimos advokato prof. Augustino Janulaičio liudijimas (vėlgi, išlikęs šeimos atmintyje), kad nacių komisaras spaudęs jį perrašyti viską, kas Jono Vailokaičio nuosavybėje buvo iki 1941 m. birželio 15 d., jam asmeniškai.

Svarbiausia tapo Amerika

Atpasakotas siužetas simbolizuoja laisvo lietuvių verslo persikėlimą į diasporą. Sovietai su įniršiu nukirto neabejotinai korporatyvaus valstybinio kapitalizmo link augusį mūsų ūkio kamieną. Galime tik paspėlioti, kaip amerikiečiai lietuviai, pabandę įsišaknyti prieškario Lietuvos Respublikos versle, pasitiko savo lemtį karo baisybių akivaizdoje. Tada Amerika galėjo pasirodyti rojus ne tik dėl tradicinių verslo sąlygų, bet ir dėl to, kad karo frontas ir bombardavimai jos žemės (išskyrus Perl Harborą) nepalietė. Kas gebėjo pasprukti atgal į JAV, kam buvo lemta sėdėti gyvuliniuose vagonuose, riedančiuose į Rusijos rytus. Tačiau neabejotina, kad Amerika po karo buvo svarbiausia vieta lietuvių pasaulyje. Ji pasidarė ir svetimas, ir savas kraštas verslininkams, profesionalams, vadinamosios nužemintųjų kartos menininkams, mokslininkams, intelektualams.

Yra vienas kitas tų laikų pavyzdys Europoje. Būta smulkaus verslumo laimėjimų vis labiau nuo mūsų atminties tolstančioje Pietų Amerikoje (įskaitant išeivių menamo mūsiškio litvako Klabino verslo imperiją Brazilijoje), tačiau vis tik Amerika pažėrė daugiausia sėkmės pavyzdžių.

Karo audra iš naujo supynė lietuvių verslo istorijas išeivijoje. Išskirtinos kelios labai stiprios gijos. Viena – nuosekliai besitęsusi amerikiečių lietuvių verslovių gija. Tai tie, kurie pradėjo savo verslą antrajame arba trečiajame dešimtmetyje ir nenutraukė amerikietiškos lietuvių verslo versijos, nepaisydami savo santykio su gimtine.

Antra, kur kas plonesnė, gija buvo tie, kuri perkeltine prasme pirko round trip bilietus Lietuvos nepriklausomybės kelio pradžioje. Šiandien didele dalimi tik hipotetiškai galime įsivaizduoti tuos sėkmingus Amerikos lietuvių verslininkus, kurie buvo perkėlę savo verslus į tėvų gimtinę, sėkmingai juos vystė, bet turėjo viską mesti sovietų invazijos akivaizdoje.

Kas grįžo į JAV, kas pratęsė čia buvusius verslus po grįžimo – praeities dulkės uždengė šią siužetinę liniją. Mums, Lietuvos lietuviams, liko Vytauto Sirijos Giros romanas „Raudonmedžio rojus“ ir gana sėkmingai į televizoriaus ekraną perkeltas keturių dalių filmas.

Trečioji gija – nepriklausomoje Lietuvoje savo verslumo pamokas pradėję verslininkai, kurie nuo pradžios rašė savo sėkmės istorijas naujoje tėvynėje, išnaudodami tas galimybes, kurių pažėrė emigracija į kapitalizmo bei demokratijos tvirtovę. Trumpoje lietuvių kapitalizmo istorijos versijoje sunku atkurti visą panoramą, tačiau galima pasakyti tiek, kiek leidžia biografinis atvejo analizės metodas. Kita vertus, neįmanoma suminėti daugumos, juo labiau – visų vardų ir pavardžių lietuvių verslininkų, nusipelniusių įrašo įsivaizduojamoje verslo šlovės lentoje.

Tekstas iš knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

Antrąją teksto dalį skaitykite čia.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 4

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku