Laisvė svetur ir savas verslas po Antrojo pasaulinio karo, I dalis

Publikuota: 2018-10-06
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Lietuvių verslo amžius pribarstytas tviskančių smulkmenų, kurios, tinkamai įstatytos į istorinio pasakojimo mozaiką, gali pavirsti stebuklinių pasakų vaizdiniais. Jei reikėtų ginčyti sociologo Vytauto Kavolio žodžius, kad lietuvių diasporoje nebūta pasaulinio lygio verslo žaidėjų (savų rockefellerių), ir jei prisilaikytume žydų tradicijos, tuomet knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ didžiausiu simboliu taptų lietuvis Williamas Rockefelleris.

Sensacingumo laipsnis šioje plotmėje, ko gero, prilygsta minčiai, kad Cristoforo Colombo buvo lietuvių kraujo, nes jo tėvas galėjo būti Jogailaičių dinastijos atstovas. Skirtumas tik tas, kad ši jūrų keliautojo ir atradėjo kilties versija yra akademinė hipotezė, o štai Rockefellerių verslo imperijos paveldėtojo kilmė dvejonių nekelia. Jo motina buvo amerikietė lietuvė Ieva Paulikaitė, prieškario „Mis Lithuania“ Čikagoje. Tad jei lietuviško diasporos verslo istorijai galiotų žydų genealogijos principai, Williamas būtų šliejamas prie mūsiškių labiau nei tūkstančiai litvakų palikuonių. Bet šis epizodas yra tik linksmo fantazavimo priemonė rimtos istorijos gyvasčiai palaikyti.

Nepaisant lietuviškos gimimo linijos ir fakto, kad Amerikos verslo didžiūno palikuonis mokėsi kartu su Juozu Kazicku jaunesniuoju, jis niekad šios kilmės gijos nevertino, o 1990-aisiais Lietuvai pasitinkant savo laisvę nerodė jokių ženklų, kad ta gija apskritai turi kokią nors reikšmę.

Viskas iš nieko

Šis linksmas turintis būti epizodas, kurį sugundė intriguojantys lietuvių verslo sėkmės prisiminimai, priklausantys Juozo Kazicko plunksnai, visų pirma turi paryškinti verslo amžiaus herojų mozaiką, parodyti kontrastą tarp pasakos ir tikrovės. Tikroji lietuvių verslo praeitis aiškiai rodo, kad iš tiesų viskas prasidėjo iš nieko. Nebuvo pinigų, kuriuos būtų uždirbę seneliai ir tėvai. Nebuvo paveldėtos tradicijos, lietuvių verslininkams viską teko kurti savo galva ir rankomis. Galiausiai ir mūsų versliausi karo pabėgėliai, išėję smulkiosios prekybos ir spekuliacijos kursus DP lageriuose pokario Vokietijoje, ne dėl geresnių verslo sąlygų bėgo į Ameriką. Tąsyk lietuviai buvo išmesti į šios šalies pakrantę ne savo valia, o karo ir okupacijų bangos.

Kaip visa tai nutiko? Molotovo ir Ribbentropo Europa gyvavo tik beveik dvejus metus (1939 m. rugpjūtis – 1941 m. birželis), kuriuos viena po kitos sekė okupacijos, tačiau Lietuvos kapitalizmui ir verslui jie atsivėrė it smegduobės ir parodė pačias baisiausias tiesas.

Įprasta juodžiausiu privačia nuosavybe grįsto ūkininkavimo priešu matyti rusišką komunizmą. Ir ne be pagrindo. Tačiau vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais, o naciai – Antrojo, visuose užkariautuose Vidurio ir Rytų Europos kraštuose demonstravo panašų elgesį. Verslo laisvė buvo suvaržyta, okupacinio režimo sąlygos rodė tikrąjį nacionalsocializmo veidą. Gausu būta ir asmeninio okupantų niekšiškumo.

Jono Vailokaičio likimas

Istorikai yra atskleidę, kad naciai Lietuvoje naudojosi sovietų įvykdytos pramonės nacionalizacijos ir ekspropriacijos vaisiais. Geriausias pavyzdys yra didžiausio prieškarinio lietuvių kapitalisto Jono Vailokaičio likimas. Pabėgęs nuo sovietų persekiojimo į Vokietiją, nacių valdymo laikais iš jos negrįžo. Vailokaičių šeimos atmintyje įsirėžė jo mintis, kad jeigu jis – stambiausias prieškario kapitalistas – grįžtų ir iš vokiečių valdžios pareikalautų grąžinti tai, ką sovietai iš jo atėmė (nuo fabrikų iki ištaigingo Paežerių dvaro Prūsijos pasienyje), būtų kaipmat likviduotas.

Atmintyje išsaugotoje įvykių versijoje akcentuojama, kad pačioje Vokietijoje, kur J. Vailokaičio buvo daug ir sėkmingai investuota prieškario metais (pvz., daugiabučiai namai Berlyne), tenykščiai verslo sluoksniai jį gerbė. Dėl to čia galėjo ramiai gyventi iki mirties, ištikusios jį karo pabaigoje. Tačiau gimtojoje žemėje nauja valdžia jo nelaukė. Pats nacių komisaras A. von Rentelnas buvo užėmęs gražiausius Kauno namus, priklausiusius nekarūnuotam Lietuvos verslo karaliui, važinėjo jam priklausiusia prabangiausia mašina ir taikėsi į Paežerių rūmus. Detalės nėra dokumentuotos, bet, regis, svarbiausia šioje istorijoje – asmeninis von Rentelno gobšumas, pranokstantis oficialią nacių poziciją savanaudiškumas, kurio vedamas jis siekė asmeniškai perimti ir Vailokaičių akcijas, ir nekilnojamąjį turtą.

Tą faktą patvirtina šeimos advokato prof. Augustino Janulaičio liudijimas (vėlgi, išlikęs šeimos atmintyje), kad nacių komisaras spaudęs jį perrašyti viską, kas Jono Vailokaičio nuosavybėje buvo iki 1941 m. birželio 15 d., jam asmeniškai.

Svarbiausia tapo Amerika

Atpasakotas siužetas simbolizuoja laisvo lietuvių verslo persikėlimą į diasporą. Sovietai su įniršiu nukirto neabejotinai korporatyvaus valstybinio kapitalizmo link augusį mūsų ūkio kamieną. Galime tik paspėlioti, kaip amerikiečiai lietuviai, pabandę įsišaknyti prieškario Lietuvos Respublikos versle, pasitiko savo lemtį karo baisybių akivaizdoje. Tada Amerika galėjo pasirodyti rojus ne tik dėl tradicinių verslo sąlygų, bet ir dėl to, kad karo frontas ir bombardavimai jos žemės (išskyrus Perl Harborą) nepalietė. Kas gebėjo pasprukti atgal į JAV, kam buvo lemta sėdėti gyvuliniuose vagonuose, riedančiuose į Rusijos rytus. Tačiau neabejotina, kad Amerika po karo buvo svarbiausia vieta lietuvių pasaulyje. Ji pasidarė ir svetimas, ir savas kraštas verslininkams, profesionalams, vadinamosios nužemintųjų kartos menininkams, mokslininkams, intelektualams.

Yra vienas kitas tų laikų pavyzdys Europoje. Būta smulkaus verslumo laimėjimų vis labiau nuo mūsų atminties tolstančioje Pietų Amerikoje (įskaitant išeivių menamo mūsiškio litvako Klabino verslo imperiją Brazilijoje), tačiau vis tik Amerika pažėrė daugiausia sėkmės pavyzdžių.

Karo audra iš naujo supynė lietuvių verslo istorijas išeivijoje. Išskirtinos kelios labai stiprios gijos. Viena – nuosekliai besitęsusi amerikiečių lietuvių verslovių gija. Tai tie, kurie pradėjo savo verslą antrajame arba trečiajame dešimtmetyje ir nenutraukė amerikietiškos lietuvių verslo versijos, nepaisydami savo santykio su gimtine.

Antra, kur kas plonesnė, gija buvo tie, kuri perkeltine prasme pirko round trip bilietus Lietuvos nepriklausomybės kelio pradžioje. Šiandien didele dalimi tik hipotetiškai galime įsivaizduoti tuos sėkmingus Amerikos lietuvių verslininkus, kurie buvo perkėlę savo verslus į tėvų gimtinę, sėkmingai juos vystė, bet turėjo viską mesti sovietų invazijos akivaizdoje.

Kas grįžo į JAV, kas pratęsė čia buvusius verslus po grįžimo – praeities dulkės uždengė šią siužetinę liniją. Mums, Lietuvos lietuviams, liko Vytauto Sirijos Giros romanas „Raudonmedžio rojus“ ir gana sėkmingai į televizoriaus ekraną perkeltas keturių dalių filmas.

Trečioji gija – nepriklausomoje Lietuvoje savo verslumo pamokas pradėję verslininkai, kurie nuo pradžios rašė savo sėkmės istorijas naujoje tėvynėje, išnaudodami tas galimybes, kurių pažėrė emigracija į kapitalizmo bei demokratijos tvirtovę. Trumpoje lietuvių kapitalizmo istorijos versijoje sunku atkurti visą panoramą, tačiau galima pasakyti tiek, kiek leidžia biografinis atvejo analizės metodas. Kita vertus, neįmanoma suminėti daugumos, juo labiau – visų vardų ir pavardžių lietuvių verslininkų, nusipelniusių įrašo įsivaizduojamoje verslo šlovės lentoje.

Tekstas iš knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

Antrąją teksto dalį skaitykite čia.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10
NASA išrinko 3 geriausius Marso buveinių projektus 4

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA išrinko tris konkurso „3D-Printed Habitat Challenge“ finalininkus, kurių...

Laisvalaikis
2019.04.09
Naujas vartojimo standartas – gyvenimas be atliekų Premium 5

Ar galite pasakyti, kokį nešiojamąjį kompiuterį įsigijęs padarysiu mažiau žalos aplinkai? Kaip rinkti šunų...

Laisvalaikis
2019.04.08
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
Pakalbėkim apie meną: apgaulingos Meliuzinos vilionės

„Lewben Art Foundation“ (LAF) rubrikoje „Savas kambarys“ šį kartą pristatoma menininkė Laisvydė Šalčiūtė ir...

Laisvalaikis
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau