Laisvė svetur ir savas verslas po Antrojo pasaulinio karo, I dalis

Publikuota: 2018-10-06
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Tipiška lietuvių aludė Čikagoje, 1916 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Lietuvių verslo amžius pribarstytas tviskančių smulkmenų, kurios, tinkamai įstatytos į istorinio pasakojimo mozaiką, gali pavirsti stebuklinių pasakų vaizdiniais. Jei reikėtų ginčyti sociologo Vytauto Kavolio žodžius, kad lietuvių diasporoje nebūta pasaulinio lygio verslo žaidėjų (savų rockefellerių), ir jei prisilaikytume žydų tradicijos, tuomet knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ didžiausiu simboliu taptų lietuvis Williamas Rockefelleris.

Sensacingumo laipsnis šioje plotmėje, ko gero, prilygsta minčiai, kad Cristoforo Colombo buvo lietuvių kraujo, nes jo tėvas galėjo būti Jogailaičių dinastijos atstovas. Skirtumas tik tas, kad ši jūrų keliautojo ir atradėjo kilties versija yra akademinė hipotezė, o štai Rockefellerių verslo imperijos paveldėtojo kilmė dvejonių nekelia. Jo motina buvo amerikietė lietuvė Ieva Paulikaitė, prieškario „Mis Lithuania“ Čikagoje. Tad jei lietuviško diasporos verslo istorijai galiotų žydų genealogijos principai, Williamas būtų šliejamas prie mūsiškių labiau nei tūkstančiai litvakų palikuonių. Bet šis epizodas yra tik linksmo fantazavimo priemonė rimtos istorijos gyvasčiai palaikyti.

Nepaisant lietuviškos gimimo linijos ir fakto, kad Amerikos verslo didžiūno palikuonis mokėsi kartu su Juozu Kazicku jaunesniuoju, jis niekad šios kilmės gijos nevertino, o 1990-aisiais Lietuvai pasitinkant savo laisvę nerodė jokių ženklų, kad ta gija apskritai turi kokią nors reikšmę.

Viskas iš nieko

Šis linksmas turintis būti epizodas, kurį sugundė intriguojantys lietuvių verslo sėkmės prisiminimai, priklausantys Juozo Kazicko plunksnai, visų pirma turi paryškinti verslo amžiaus herojų mozaiką, parodyti kontrastą tarp pasakos ir tikrovės. Tikroji lietuvių verslo praeitis aiškiai rodo, kad iš tiesų viskas prasidėjo iš nieko. Nebuvo pinigų, kuriuos būtų uždirbę seneliai ir tėvai. Nebuvo paveldėtos tradicijos, lietuvių verslininkams viską teko kurti savo galva ir rankomis. Galiausiai ir mūsų versliausi karo pabėgėliai, išėję smulkiosios prekybos ir spekuliacijos kursus DP lageriuose pokario Vokietijoje, ne dėl geresnių verslo sąlygų bėgo į Ameriką. Tąsyk lietuviai buvo išmesti į šios šalies pakrantę ne savo valia, o karo ir okupacijų bangos.

Kaip visa tai nutiko? Molotovo ir Ribbentropo Europa gyvavo tik beveik dvejus metus (1939 m. rugpjūtis – 1941 m. birželis), kuriuos viena po kitos sekė okupacijos, tačiau Lietuvos kapitalizmui ir verslui jie atsivėrė it smegduobės ir parodė pačias baisiausias tiesas.

Įprasta juodžiausiu privačia nuosavybe grįsto ūkininkavimo priešu matyti rusišką komunizmą. Ir ne be pagrindo. Tačiau vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais, o naciai – Antrojo, visuose užkariautuose Vidurio ir Rytų Europos kraštuose demonstravo panašų elgesį. Verslo laisvė buvo suvaržyta, okupacinio režimo sąlygos rodė tikrąjį nacionalsocializmo veidą. Gausu būta ir asmeninio okupantų niekšiškumo.

Jono Vailokaičio likimas

Istorikai yra atskleidę, kad naciai Lietuvoje naudojosi sovietų įvykdytos pramonės nacionalizacijos ir ekspropriacijos vaisiais. Geriausias pavyzdys yra didžiausio prieškarinio lietuvių kapitalisto Jono Vailokaičio likimas. Pabėgęs nuo sovietų persekiojimo į Vokietiją, nacių valdymo laikais iš jos negrįžo. Vailokaičių šeimos atmintyje įsirėžė jo mintis, kad jeigu jis – stambiausias prieškario kapitalistas – grįžtų ir iš vokiečių valdžios pareikalautų grąžinti tai, ką sovietai iš jo atėmė (nuo fabrikų iki ištaigingo Paežerių dvaro Prūsijos pasienyje), būtų kaipmat likviduotas.

Atmintyje išsaugotoje įvykių versijoje akcentuojama, kad pačioje Vokietijoje, kur J. Vailokaičio buvo daug ir sėkmingai investuota prieškario metais (pvz., daugiabučiai namai Berlyne), tenykščiai verslo sluoksniai jį gerbė. Dėl to čia galėjo ramiai gyventi iki mirties, ištikusios jį karo pabaigoje. Tačiau gimtojoje žemėje nauja valdžia jo nelaukė. Pats nacių komisaras A. von Rentelnas buvo užėmęs gražiausius Kauno namus, priklausiusius nekarūnuotam Lietuvos verslo karaliui, važinėjo jam priklausiusia prabangiausia mašina ir taikėsi į Paežerių rūmus. Detalės nėra dokumentuotos, bet, regis, svarbiausia šioje istorijoje – asmeninis von Rentelno gobšumas, pranokstantis oficialią nacių poziciją savanaudiškumas, kurio vedamas jis siekė asmeniškai perimti ir Vailokaičių akcijas, ir nekilnojamąjį turtą.

Tą faktą patvirtina šeimos advokato prof. Augustino Janulaičio liudijimas (vėlgi, išlikęs šeimos atmintyje), kad nacių komisaras spaudęs jį perrašyti viską, kas Jono Vailokaičio nuosavybėje buvo iki 1941 m. birželio 15 d., jam asmeniškai.

Svarbiausia tapo Amerika

Atpasakotas siužetas simbolizuoja laisvo lietuvių verslo persikėlimą į diasporą. Sovietai su įniršiu nukirto neabejotinai korporatyvaus valstybinio kapitalizmo link augusį mūsų ūkio kamieną. Galime tik paspėlioti, kaip amerikiečiai lietuviai, pabandę įsišaknyti prieškario Lietuvos Respublikos versle, pasitiko savo lemtį karo baisybių akivaizdoje. Tada Amerika galėjo pasirodyti rojus ne tik dėl tradicinių verslo sąlygų, bet ir dėl to, kad karo frontas ir bombardavimai jos žemės (išskyrus Perl Harborą) nepalietė. Kas gebėjo pasprukti atgal į JAV, kam buvo lemta sėdėti gyvuliniuose vagonuose, riedančiuose į Rusijos rytus. Tačiau neabejotina, kad Amerika po karo buvo svarbiausia vieta lietuvių pasaulyje. Ji pasidarė ir svetimas, ir savas kraštas verslininkams, profesionalams, vadinamosios nužemintųjų kartos menininkams, mokslininkams, intelektualams.

Yra vienas kitas tų laikų pavyzdys Europoje. Būta smulkaus verslumo laimėjimų vis labiau nuo mūsų atminties tolstančioje Pietų Amerikoje (įskaitant išeivių menamo mūsiškio litvako Klabino verslo imperiją Brazilijoje), tačiau vis tik Amerika pažėrė daugiausia sėkmės pavyzdžių.

Karo audra iš naujo supynė lietuvių verslo istorijas išeivijoje. Išskirtinos kelios labai stiprios gijos. Viena – nuosekliai besitęsusi amerikiečių lietuvių verslovių gija. Tai tie, kurie pradėjo savo verslą antrajame arba trečiajame dešimtmetyje ir nenutraukė amerikietiškos lietuvių verslo versijos, nepaisydami savo santykio su gimtine.

Antra, kur kas plonesnė, gija buvo tie, kuri perkeltine prasme pirko round trip bilietus Lietuvos nepriklausomybės kelio pradžioje. Šiandien didele dalimi tik hipotetiškai galime įsivaizduoti tuos sėkmingus Amerikos lietuvių verslininkus, kurie buvo perkėlę savo verslus į tėvų gimtinę, sėkmingai juos vystė, bet turėjo viską mesti sovietų invazijos akivaizdoje.

Kas grįžo į JAV, kas pratęsė čia buvusius verslus po grįžimo – praeities dulkės uždengė šią siužetinę liniją. Mums, Lietuvos lietuviams, liko Vytauto Sirijos Giros romanas „Raudonmedžio rojus“ ir gana sėkmingai į televizoriaus ekraną perkeltas keturių dalių filmas.

Trečioji gija – nepriklausomoje Lietuvoje savo verslumo pamokas pradėję verslininkai, kurie nuo pradžios rašė savo sėkmės istorijas naujoje tėvynėje, išnaudodami tas galimybes, kurių pažėrė emigracija į kapitalizmo bei demokratijos tvirtovę. Trumpoje lietuvių kapitalizmo istorijos versijoje sunku atkurti visą panoramą, tačiau galima pasakyti tiek, kiek leidžia biografinis atvejo analizės metodas. Kita vertus, neįmanoma suminėti daugumos, juo labiau – visų vardų ir pavardžių lietuvių verslininkų, nusipelniusių įrašo įsivaizduojamoje verslo šlovės lentoje.

Tekstas iš knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

Antrąją teksto dalį skaitykite čia.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 4

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau