LDK Valdovų rūmuose – paskutinės minutės kvietimas

FOTOGALERIJA LDK Valdovų rūmuose – paskutinės minutės kvietimas (22 nuotr.)

Vos savaite ilgiau, iki spalio 14-osios, veiks antroji tarptautinė šio sezono LDK Valdovų rūmų paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“. Paroda iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių, kaip ir pirmoji, – unikali.

Pasak Vydo Dolinsko, LDK Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus, „tokios svarbios lituanistinės parodos Lietuva dar neturėjo ir greitai neturės“.

Toskanos rinkinys

Florencijos parodoje eksponuojami 44 darbai, surinkti iš šešių kolekcijų, priklausančių fondui „Cassa di Risparmio di Firenze“ ir bankui „CR Firenze“, Maremos archeologijos ir meno muziejui, Groseto vyskupijos sakralinio meno muziejui, privačiam kolekcininkui, antikvarui ir mecenatui Gianfranco Luzzetti ir kt. Prof. Giuseppe Morbidelli, 1829 m. įsteigto banko „CR Firenze“ prezidentas, dar per parodos atidarymą pasakojo, kad Italijoje kolekcionavimas yra įprastas ir plačiai paplitęs reiškinys.

„Mūsų kultūrinis paveldas pasklidęs labai plačiai, tai Italijos bruožas, ir nieko nestebina, jei kokioje privačioje šeimos kolekcijoje aptiksi tikrų tikriausią šedevrą“, – sakė prof. Morbidelli. Tarp parodos eksponatų irgi yra šedevrų, nutapytų Michelangelo mokytojo Domenico Ghirlandaio (1449–1495), Raffaello mokytojo Pietro Perugino (apie 1450–1523), Leonardo da Vinci aplinkos dailininko Giampietrino, Florencijos baroko tapybos raidą smarkiai paveikusių Santi di Tito, Cigoli, Francesco Furini, kitų garsių to meto meistrų.

Ekspozicija pradedama Luigi Garibbo kūriniu „Florencijos veduta“ (1834 m.). Pasak parodos kuratorės Daivos Mitrulevičiūtės, šį vaizdą mėgo XVIII–XIX a. keliautojai, labai panašus atsiveria ir mūsų dienų keliautojams iš Michelangelo aikštės Florencijoje.

Kaip ir dauguma rinkinio paveikslų, šis nėra eksponuojamas viešai, jis puošia „CR Firenze“ banko vadovo kabinetą.

Vienu įdomiausių parodos paveikslų p. Mitrulevičiūtė vadina Florencijos senojo turgaus vaizdą, XVI a. nutapytą nežinomo autoriaus: „Tai – Florencija, kurios jau nebėra. Kažkada čia buvo turgus ir žydų getas, dabar šioje vietoje – Respublikos aikštė. Vienintelė išlikusi anų laikų liudytoja yra paveiksle matoma kolona, žymėjusi dviejų romėnų kelių – kardo ir dekumano – susikirtimo vietą.“

Parodos kuratorė atkreipia dėmesį į Odoardo Borrani darbą „San Gallo vartai“. Būsimasis Lietuvos valdovas Vladislovas Vaza yra vykęs į Florenciją ir yra išlikę išsamūs jo kelionės palydovų dienoraščiai. „Juose rašoma, kad Vladislovas Vaza paskutinę dieną iš Florencijos Pitti rūmų per senąjį tiltą, San Gallo gatve išvyko Šiaurės Italijos link. Paveiksle matomos sienos jau nebėra, bet vartai išlikę. Mūsų būsimasis valdovas turėjo pro juos važiuoti“, – įsitikinusi p. Mitrulevičiūtė.

Anot dr. V. Dolinsko, „šioje parodoje rodomų garsių Renesanso ir Baroko dailininkų, jų mokyklų atstovų ar aplinkos menininkų darbų yra buvę ir mūsų valdovų, didikų kolekcijose. Tad lankytojai gali įsivaizduoti, koks turtingas Lietuvoje kadaise buvo europinis paveldas“.

Iš Dresdeno rinkinių

Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai („Staatliche Kunstsammlungen Dresden“) vadinami viena turtingiausius rinkinius turinčių muziejinių institucijų pasaulyje ir lyginami su Vatikano muziejais, Paryžiaus Luvru, Londono Britų muziejumi. Į Vilnių buvo atvežta 150 eksponatų (kai kurie jų – absoliučiai unikalūs) iš aštuonių Dresdeno valstybinių meno rinkinių muziejų.

Prof. Mariona Ackermann, Dresdeno meno rinkinių generalinė direktorė, pasakojo, kad dalis eksponatų iki šiol plačiajai publikai išvis nebuvo rodyti, jie buvo restauruoti Vilniaus parodai ir, sugrąžinti atgal į Dresdeną, nuo kitų metų iš jo daugiau nebekeliaus.

Beje, niekur kitur pasaulyje nėra tiek daug Lietuvos valstybę įkūnijančių ženklų – Vyčio herbų – kaip Dresdene. Ypač jų gausu reprezentacinėje Dresdeno pilyje, kuri šiuo metu restauruojama ir publikai bus atidaryta 2022 m.

Prof. dr. Dirkas Syndramas, Dresdeno valstybinių meno rinkinių atsakingasis direktorius ir vienas iš vilniškės parodos koncepcijos autorių, pasakojo, kad pagrindinė šios parodos linija yra Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II (1697–1733) ir jo sūnaus Augusto III (1733–1763), kitaip tariant – Wettinų, dinastijos laikai.

Parodą sudaro penkios teminės dalys, kiekvienai jų skirta atskira menė. Tarp įdomiausių eksponatų – 3 kg sveriantis aukso indas, priklausęs carui Ivanui Rūsčiajam. Indą maskvėnai pavogė iš Polocko, dabar jis saugomas Dresdeno rinkiniuose. Toliau – Augusto II ir Augusto III karūnos bei tikrų tikriausias baroko formų karališkasis sostas, juvelyrinį dirbinį primenantis garsaus auksakalio Johanno Melchioro Dinglingerio 1719–1722 m. sukurtas ceremonijų kalavijas, kitos vertybės. Brangiausiu Dresdeno kolekcijos eksponatu prof. dr. D. Syndramas vadina 1705 m. Augusto II įsteigtą pirmąjį Lenkijos ir Lietuvos valstybinį apdovanojimą – XVIII Baltojo Erelio ordiną iš deimantų garnitūro.

Parodos lankomos

Laikai, kai muziejų ar galerijų salėse per pusdienį praslinkdavo būrelis lankytojų, – praeitis. LDK Valdovų rūmų muziejus, kaip ir kitos teisingos strategijos besilaikančios meno institucijos, lankytojų stoka nesiskundžia. Pasak muziejaus komunikacijos koordinatorės Ramunės Vaičiulytės, nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. muziejų tikslingai aplankė 244.000 žmonių. „Tikslingai“ reiškia, kad į skaičių nepatenka atėję į įvairius renginius ir ta proga apžiūrėję vieną ar kelias ekspozicijas.

Pasak p. Vaičiulytės, nuo šių metų liepos 6 d., kai buvo atidarytos abi tarptautinės parodos, iki rugsėjo 30 d. Florencijos parodą ir su ja susijusius edukacinius bei kultūrinius renginius aplankė 42.403, Dresdeno parodą ir jos renginius – 51.139 žmonės.