Orkas išžudys užteršti vandenynai

Publikuota: 2018-09-30
Orkos, kurios gyvena prie industrinių zonų, neabejotinai žus. Dave Ellifrit („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Orkos, kurios gyvena prie industrinių zonų, neabejotinai žus. Dave Ellifrit („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Mokslininkai perspėja, kad dėl taršos žus daugiau kaip pusė juose plaukiojančių orkų. Mirčiai didžiausius pasaulio delfinus pasmerkė žmonės, į jūras ir vandenynus pildami nuodingus chemikalus.

Naudoti itin kenksmingus patvariuosius organinius teršalus polichlorintus bifenilus (PCB) draudžiama jau keletą dešimtmečių, tačiau jie vis dar patenka į vandenis, o tuo pačiu – į vandens gyvūnų maisto grandinę. Anot mokslininkų, tai reiškia, kad orkos – maisto grandinės viršūnėje esantys didžiausi vandens plėšrūnai – yra ir labiausiai nuodijami pasaulio gyvūnai. Blogiausia, kad didžiules chemikalų dozes motinos perduoda jaunikliams, maitindamos juos itin riebiu savo pienu.

Kaip rašo „Msn.com“, PCB dozės orkų organizmuose iki šimto kartų viršija saugias normas, pažeidžia reprodukcinius organus, imuninę sistemą, sukelia vėžį. „Science“ žurnale išspausdinto naujausio tyrimo duomenimis, netoli industrinių miestų gyvenančios orkos gali išmirti per artimiausius 30-50 metų.

Vyksta apokalipsė

Orkos – stambiausia delfinų rūšis, gali užaugti  iki 9,5 m ilgio ir 9 t masės. Jos labai protingos, medžioja būriais, yra išplitusios nuo Arkties iki Antarktidos ir moka prisitaikyti prie bet kokių gyvenimo sąlygų.

„The Guardian“ rašo, kad didžiausia rizika išnykti – paskutiniam orkų pulkui prie Didžiosios Britanijos krantų. Neseniai ištyrus žuvusią šios kolonijos orką jos kūne nustatyta viena didžiausių kada nors aptiktų PCB koncentracijų. Grėsmės zonoje yra ir orkų kolonijos plaukiojančios prie Gibraltaro, Japonijos, Brazilijos krantų ir Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose.

Orkos yra tarp tų žinduolių, kurių pasaulyje priskaičiuojama daugiausia, tačiau jos jau išnyko Šiaurės jūroje ir prie Ispanijos krantų.

„Vyksta orkų apokalipsė, – sako Paulas Jepsonas, tyrimą atlikusios Londono zoologijos draugijos narys. – Orkoms sunku  daugintis net esant idealioms sąlygoms“.

Sveika orka paprastai subręsta per 20 metų, o apvaisinta jauniklio susilaukia tik po 18 mėnesių.

Laukia stebuklo

PCB anksčiau buvo plačiai naudojami kaip aušalai ir izoliaciniai skysčiai transformatoriuose bei kondensatoriuose, stabilizuojantys priedai elektros laidų ar elektroninių dalių PVC izoliacijoje, pesticidų plėtikliai, pjovimo aušinimo alyvos, liepsnos lėtikliai, hidrauliniai skysčiai, sandarinimo medžiagos, klijai, dažai, chirurginiuose implantuose ir kt. Kaip skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, PCB yra tirpūs riebaluose, labai patvarūs ir sunkiai suskaldomi junginiai, todėl kaupiasi gyvūnų ir žmogaus riebaliniame audinyje ir gali išsilaikyti labai ilgą laiką. Jų toksinės savybės gali turėti neigiamą poveikį sveikatai: skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, nervinės sistemos pažeidimus. PCB uždrausta naudoti praėjusio amžiaus XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose, tačiau jie vis dar skverbiasi į vandenynus, pavyzdžiui, iš sąvartynų. 2004 m. pasirašyta Stokholmo patvariųjų organinių teršalų konvencija mėgina dorotis su problema, tačiau, anot p. Jepsono, smarkiai atsilieka nuo grafiko.

„Optimizmo kol kas įkvepia tik JAV, ji keletą dešimtmečių aktyviai šalina PCB padarinius. Europa tiesiog uždraudė chemikalus naudoti ir naiviai tikisi, kad tie, kurie buvo pagaminti ir naudoti iki šiol, stebuklingai patys išnyks“, – skundžiasi mokslininkas.

Tyrėjai pabrėžia, kad PCB yra tik vienas iš teršalų, nuodijančių orkas, visas sąrašas – labai ilgas ir negalutinis. Vis dėlto, mokslininkai džiaugiasi, kad orkos, gyvenančios prie Norvegijos, Islandijos, Kanados ir Farerų salų yra kur kas mažiau apnuodytos.

„Orkos, kurios gyvena prie industrinių zonų, neabejotinai žus. Tačiau vilties teikia tai, kad yra kitų jų kolonijų, kurioms sekasi geriau – pavyzdžiui, prie Arkties“, – konstatuoja p. Jepsonas.

Jeigu per artimiausius dešimtmečius valstybėms pavyktų iš dirvožemio ir vandenynų pašalinti PCB likučius, spėjama, kad likusios orkos galėtų išplisti ir po ištuštėjusias vietoves.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 2

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau