Orkas išžudys užteršti vandenynai

Naudoti itin kenksmingus patvariuosius organinius teršalus polichlorintus bifenilus (PCB) draudžiama jau keletą dešimtmečių, tačiau jie vis dar patenka į vandenis, o tuo pačiu – į vandens gyvūnų maisto grandinę. Anot mokslininkų, tai reiškia, kad orkos – maisto grandinės viršūnėje esantys didžiausi vandens plėšrūnai – yra ir labiausiai nuodijami pasaulio gyvūnai. Blogiausia, kad didžiules chemikalų dozes motinos perduoda jaunikliams, maitindamos juos itin riebiu savo pienu.

Kaip rašo „Msn.com“, PCB dozės orkų organizmuose iki šimto kartų viršija saugias normas, pažeidžia reprodukcinius organus, imuninę sistemą, sukelia vėžį. „Science“ žurnale išspausdinto naujausio tyrimo duomenimis, netoli industrinių miestų gyvenančios orkos gali išmirti per artimiausius 30-50 metų.

Vyksta apokalipsė

Orkos – stambiausia delfinų rūšis, gali užaugti  iki 9,5 m ilgio ir 9 t masės. Jos labai protingos, medžioja būriais, yra išplitusios nuo Arkties iki Antarktidos ir moka prisitaikyti prie bet kokių gyvenimo sąlygų.

„The Guardian“ rašo, kad didžiausia rizika išnykti – paskutiniam orkų pulkui prie Didžiosios Britanijos krantų. Neseniai ištyrus žuvusią šios kolonijos orką jos kūne nustatyta viena didžiausių kada nors aptiktų PCB koncentracijų. Grėsmės zonoje yra ir orkų kolonijos plaukiojančios prie Gibraltaro, Japonijos, Brazilijos krantų ir Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose.

Orkos yra tarp tų žinduolių, kurių pasaulyje priskaičiuojama daugiausia, tačiau jos jau išnyko Šiaurės jūroje ir prie Ispanijos krantų.

„Vyksta orkų apokalipsė, – sako Paulas Jepsonas, tyrimą atlikusios Londono zoologijos draugijos narys. – Orkoms sunku  daugintis net esant idealioms sąlygoms“.

Sveika orka paprastai subręsta per 20 metų, o apvaisinta jauniklio susilaukia tik po 18 mėnesių.

Laukia stebuklo

PCB anksčiau buvo plačiai naudojami kaip aušalai ir izoliaciniai skysčiai transformatoriuose bei kondensatoriuose, stabilizuojantys priedai elektros laidų ar elektroninių dalių PVC izoliacijoje, pesticidų plėtikliai, pjovimo aušinimo alyvos, liepsnos lėtikliai, hidrauliniai skysčiai, sandarinimo medžiagos, klijai, dažai, chirurginiuose implantuose ir kt. Kaip skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, PCB yra tirpūs riebaluose, labai patvarūs ir sunkiai suskaldomi junginiai, todėl kaupiasi gyvūnų ir žmogaus riebaliniame audinyje ir gali išsilaikyti labai ilgą laiką. Jų toksinės savybės gali turėti neigiamą poveikį sveikatai: skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, nervinės sistemos pažeidimus. PCB uždrausta naudoti praėjusio amžiaus XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose, tačiau jie vis dar skverbiasi į vandenynus, pavyzdžiui, iš sąvartynų. 2004 m. pasirašyta Stokholmo patvariųjų organinių teršalų konvencija mėgina dorotis su problema, tačiau, anot p. Jepsono, smarkiai atsilieka nuo grafiko.

„Optimizmo kol kas įkvepia tik JAV, ji keletą dešimtmečių aktyviai šalina PCB padarinius. Europa tiesiog uždraudė chemikalus naudoti ir naiviai tikisi, kad tie, kurie buvo pagaminti ir naudoti iki šiol, stebuklingai patys išnyks“, – skundžiasi mokslininkas.

Tyrėjai pabrėžia, kad PCB yra tik vienas iš teršalų, nuodijančių orkas, visas sąrašas – labai ilgas ir negalutinis. Vis dėlto, mokslininkai džiaugiasi, kad orkos, gyvenančios prie Norvegijos, Islandijos, Kanados ir Farerų salų yra kur kas mažiau apnuodytos.

„Orkos, kurios gyvena prie industrinių zonų, neabejotinai žus. Tačiau vilties teikia tai, kad yra kitų jų kolonijų, kurioms sekasi geriau – pavyzdžiui, prie Arkties“, – konstatuoja p. Jepsonas.

Jeigu per artimiausius dešimtmečius valstybėms pavyktų iš dirvožemio ir vandenynų pašalinti PCB likučius, spėjama, kad likusios orkos galėtų išplisti ir po ištuštėjusias vietoves.

Rašyti komentarą