Vilniaus koncertų įstaigų vadovai įkliuvo į viešųjų pirkimų spąstus

Rūta Prusevičienė, pristatydama prasidedantį Filharmonijos sezoną, VŽ pasakojo, jog iki Naujųjų metų filharmonija dirbs labai aktyviai, nes Valstybės atkūrimo šimtmečio šviesoje įstaiga nenorėjo prarasti nė vieno koncerto. Renovacijos pradžia nukelta į 2019 m., formaliai ji turėtų trukti nuo kitų metų sausio iki spalio pabaigos. „Realiai – niekas nežino, nes visi viešieji pirkimai nuolat skundžiami, o keli svarbiausieji dar nėra įvykę“, – VŽ sakė p. Prusevičienė.

Filharmonijos vadovė „prisišnekėjo“: Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę patenkino Vilniaus statybų bendrovės „HSC Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė filharmonijai kol kas nepasirašyti sutarties su rangovu. Tuo atveju, jei sutartis jau pasirašyta – stabdyti jos vykdymą.

„Teismas nutarė, kad konkurso objektas yra didelės vertės, todėl laikinai nesustabdžius jo procedūrų, gali būti padaryta žala bei neracionaliai panaudotos lėšos. Anot teismo, procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei filharmonijai, nei viešajam interesui“, – pranešė BNS.

Filharmonijos vadovė VŽ patikino, jog „HSC Baltic“ siekia, kad būtų panaikintas filharmonijos sprendimas atmesti jos pasiūlymą konkurse, tačiau sutartis su rangovu dar nepasirašyta, o be „HSC Baltic“ pasiūlymus konkursui pateikė bendrovės „Infes“ ir „Irdaiva“.

Skęsta skunduose ir teismuose

Teismų slenksčius dėl Kongresų rūmų renovacijos viešųjų pirkimų mina ir LVSO žmonės. Orkestro vadovas Stasys Pancekauskas VŽ sakė, jog sutartis su rangovu sudaryta, tačiau „viena iš statybos bendrovių, „LitCon“, kuri net nedalyvavo konkurse, apskundė viešųjų pirkimų sąlygas“.

„Skundas buvo dėl to, jog LVSO kartu perka ir projektavimą, ir rangos darbus, nors tai leidžiama, bet mes esą nepakankamai pagrindėme pirkimo sąlygose, kodėl tai perkama kartu. Akustikos projektas yra unikalus, specifinis, ir sveikas protas sako, jog tas, kuris projektuoja, turi jį ir įvykdyti“, – sakė p. Pancekauskas.

Pirmos instancijos apygardos teismas pripažino, kad pagrindimo tokiam dvigubam pirkimui užtenka. Apeliacinis teismas šį sprendimą atmetė ir nusprendė, kad pagrindimas – nepakankamas.

„Balandį pasirašytą sutartį mes jau vykdome, taigi, apeliacinis teismas grąžino apygardos teismui priimti sprendimą, ir kaip alternatyvią sankciją dėl sutarties nutraukimo skyrė mums baudą – 70.000 Eur“, – pasakojo p. Pancekauskas. Savo ruožtu, LVSO apskundė tokį sprendimą.

Anot VŽ pašnekovo, renovacija kol kas skęsta teisiniuose ginčuose, o LVSO, kaip perkančiosios organizacijos absoliučiai niekas negina, nors Viešųjų pirkimų tarnyba jokių pretenzijų, patikrinusi pirkimą, neturėjo.

„LitCon“ mus įskundė ir Viešųjų pirkimų tarnybai, sąmoningai mums trukdė ir toliau trukdo. Gali būti, jog jie turi kažkokių tikslų, kurių mes nežinom. Bet Lietuvoje, pasirodo, su viešaisiais pirkimais taip ir vyksta – viskas stovi, ir Rūtos Prusevičienės išplatintas šauksmas – iš tos pačios serijos“, – dėsto LVSO direktorius.

VŽ paklausus, kokios priežastys UAB „LitCon“ paskatino apskųsti instancijoms Kongresų rūmų rekonstrukcijos konkursą, bendrovės pardavimų direktorius Simas Pauža sako, jog „LitCon“, kaip aktyvią Lietuvos statybų rinkos dalyvę, šis objektas labai domino ir konkurse dalyvauti ji tikrai norėjo.

„Tačiau Kongresų rūmų konkurso sąlygos, mūsų nuomone, buvo neskaidrios ir ribojančios konkurenciją, todėl nematėme galimybių pateikti pasiūlymą pagal neteisėtas sąlygas. Neliko nieko kito, kaip tik pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe ir skųsti neteisėtas sąlygas teisme – tą ir padarėme, – atsakyme VŽ rašo p. Pauža.

Anot jo, apeliacinis teismas patvirtino, jog Kongresų rūmų konkurso sąlygos iš tiesų buvo ribojančios konkurenciją, tai parodė ir Kongresų rūmų konkurso eiga – „visus konkurso sąlygų reikalavimus išpildė tik vienas dalyvis, kiti rangovai arba neteikė pasiūlymų, arba buvo atmesti.“ 

„Taigi, neabejojame, kad priėmėme teisingą sprendimą nedalyvauti neskaidriame konkurse bei pasielgėme teisingai, siekdami išviešinti neskaidrų Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro elgesį. Tikimės, kad ateityje tokio neskaidraus elgesio ir neefektyvaus lėšų leidimo mažės, ypač tokioje svarbioje srityje, kaip Lietuvos kultūra“, – rašoma atsakyme.

Kafka nusilaužtų koją

Akivaizdu, jog chrestomatinis Franzo Kafkos romanas „Procesas“, kurio pagrindinis herojus Jozefas K. bando išsiaiškinti, kuo yra kaltinamas ir kaip gali būti išteisintas (be abejo, jo pastangos lieka bevaisės), ir kurį dėl jo įtaigumo amžininkai vadino „košmariškai sukrečiančiu“ – tik žiedeliai, palyginti su mūsų dienų biurokratiniais ir teisiniais labirintais.

Antai p. Pancekauskas primena, jog įsigaliojus teismo sprendimui, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) irgi iškart pradeda taikyti sankcijas, ir tada „viena valstybinė įstaiga baudžia kitą valstybinę įstaigą.“ 

„Mes pirmą kartą susidūrėme su tokiais dalykais, ir tai yra labai nemalonu“, – stebisi p. Pancekauskas.

Rūpi, bet nelabai

Neatmestina, kad bus dar nemaloniau. Kol kas orkestro direktorius optimistiškai tikisi, kad vasario pabaigoje techninis projektas bus parengtas, suderintas ir atidavus rūmus statybininkams darbai vis tik prasidės, taip pat – kad Kultūros ministerija kitų metų biudžete ras politinės valios įtraukti Kongresų rūmus į finansuojamų kultūros objektų VIP sąrašą.

„Ko mes pasigendame, – aiškina pašnekovas, – tai bendrų veiksmų su Kultūros ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) ir koncertų organizacijomis. Dabar, sprendžiant iš to, kokios sankcijos mums taikomos, panašu, kad nelabai kam rūpi, kaip mes įvykdysime šį projektą. O turėtų rūpėti visiems, nes tai viešasis interesas. Po savęs mes norim palikti koncertų salę Vilniui, Lietuvai, klausytojams, juk ne sau, o valstybei darome šitą projektą.“

Všį CPVA viename iš savo tikslų deklaruoja dirbanti kartu su organizacijomis, kad „viešosios investicijos būtų naudingos ir atsakingai valdomos“.

Išties, Nacionalinė filharmonija ir CPVA yra sudariusios projekto „Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas“ įgyvendinimo sutartį.

Ja remiantis, finansuojami rangos darbai, kurių pirkimas šiuo metu vyksta.

Pasak Lauros Mieldažytės-Petrukaitės, CPVA Kultūros projektų skyriaus viršininkės, CPVA, siekdama sumažinti viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų riziką, du kartus teikė pastabas ir rekomendacijas Lietuvos nacionalinės filharmonijos rangos darbų pirkimo dokumentams, tačiau „CPVA teikiamos pastabos nėra privalomojo pobūdžio, t.y. projekto vykdytojas gali į jas neatsižvelgti ar atsižvelgti iš dalies, nes projekto vykdytojas, kaip perkančioji organizacija, atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, galutinius pirkimo dokumentus ir pačios pirkimo procedūros vykdymą“.

Anot p. Mieldažytės-Petrukaitės, CPVA viešojo pirkimo procedūrose nedalyvauja, jas atlieka projekto vykdytojai Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka.