Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas

FOTOGALERIJA Popiežius Pranciškus Lietuvoje (64 nuotr.)

Savo kalboje, skirtoje valdžios ir visuomenės atstovams, susirinkusiems S. Daukanto aikštėje, ponfitikas sakė į Lietuvą atvykęs mums ypatingu laiku – Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio šventimo metais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Pasak Šventojo Tėvo, pastarasis šimtmetis Lietuvai buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių, tad Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimas yra gera proga stabtelti ir prisiminti skaudžias patirtis – okupacijas, kalėjimus, tremtis, o sykiu atgaivinti ryšį su mūsų valstybę ugdžiusiais dalykais ir semtis iš jų patirties, sprendžiant šių dienų iššūkius. Popiežius ragino žvelgti į ateitį nusiteikus dialogui ir vienybei su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas.

„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei laimėjimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Mes nežinome, kas bus rytoj, bet žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe.

Tik taip šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos. O ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti“, – sakė Šventasis Tėvas.

Savo kalboje popiežius Pranciškus paragino lietuvius būti atvirais, supratingais ir tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos, būti atsvara balsams, pasisakantiems ne už bendrystę, o už skaldymą ir priminė, jog Lietuva kadaise priėmė įvairių tautybių ir religijų žmones – rusus, lenkus, totorius, baltarusius, ukrainiečius, armėnus ir vokiečius, katalikus, stačiatikius.

Pasveikinusi Šventąjį Tėvą atvykus į Lietuvą, prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo už tai, jog pasaulio žemėlapyje jis pirmiausia mato mažesniuosius.

„Jūsų atvykimą priimame kaip labai lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui. Žinome, žmonės Jums – svarbiau nei jubiliejai. Bet ši, mums brangi sukaktis neatsiejama nuo Šventojo Sosto, visada rėmusio Lietuvos laisvės idėją“, – sakė p. Grybauskaitė. Anot prezidentės, ypač reikšminga yra tai, kad „Šventasis Sostas, niekada nepripažinęs mūsų valstybės okupacijos ir išsaugojęs Lietuvos ambasadą, nuosekliai rėmė antisovietinę rezistenciją“.

Aptarė regiono saugumą

Prieš susitikimą su žmonėmis S. Daukanto aikštėje, Šventasis Tėvas prezidentūroje apsikeitė dovanomis su Dalia Grybauskaite.

Svečias šalies prezidentei įteikė paveikslą – Kristaus ikoną-mozaiką, prezidentė – Lietuvos laisvės varpo kopiją ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Kaip nurodo Vatikanas, popiežiaus dovanota mozaika yra IX a. Kristaus atvaizdo reprodukcija – pats atvaizdas rastas Šventojo Petro Bazilikoje Vatikane, virš Šventojo Petro kapo, po Popiežiškuoju Altoriumi. Paveiksle vaizduojamas Jėzus, laikantis atverstą evangeliją su žodžiais „Aš esu kelias ir tiesa, ir gyvenimas“ ir „Tas, kuris tiki manimi, bus gyvas“.

Pranciškus prezidentei įteikė ir keturias savo knygas bei popiežiaus medalį.

Vėliau prezidentė Dalia Grybauskaitė su popiežiumi Pranciškumi dvišaliame susitikime aptarė Lietuvai, Baltijos regionui, Europai ir pasauliui aktualius klausimus. Šalies vadovė su Šventuoju Tėvu kalbėjo apie mūsų regiono saugumą.

„Dėkoju už dosnų sutikimą ir svetingumą. Maloniai patikinu Jus ir Lietuvos žmones, kad ir toliau už Jus melsiuos ir prašysiu gausios Visagalio Dievo palaimos visiems. Pranciškus“, – įrašė Katalikų bažnyčios vadovas Prezidentūros garbės svečių knygoje.

[infogram id=“2067242d-2583-4ff0-854d-34fb52d00023“ prefix=“T4G“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Popiežiaus Pranciškaus valstybinio vizito Lietuvoje programa 2018 09 18“]

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo