Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo vardu galėjo būti vadinami visi vyskupai, vėliau, nuo V a., taip ėmė vadintis Romos vyskupai.

Popiežiaus drabužių spalvos priklauso nuo liturginių metų švenčių. 1216 m. Inocentas III nurodė, kad Romos bažnyčioje gali būti naudojamos penkios konkrečios spalvos: balta simbolizuoja šviesą, nekaltumą ir džiaugsmą, raudona – kraują ir ugnį, žalia – amžinojo gyvenimo ir išganymo viltį, violetinė – skausmą, liūdesį, melancholiją ir atgailą, juoda – gedulą, mirtį ir sielvartą.

Šv. Petro bazilika nėra Romos katalikų bažnyčios motina. Tai Laterano Šv. Jono bazilika, nuo IV a. buvusi Romos katedra. Šv. Petro bazilika yra didžiausia Romos bažnyčia, pastatyta apaštalo Petro garbei.

Kiekvienas popiežius nuo viduramžių turi asmeninį herbą. Popiežius pasirenka, kokie su jo praeitimi ar ateities darbais susiję simboliai turėtų būti vaizduojami jo herbe. Raktai ir tiara taip pat puošiami popiežiaus herbu.

Šventuoju Sostu, arba Apaštalų sostu, vadinamas ne krėslas, kuriame sėdi popiežius, o popiežiaus būstinė su Romos kurija. Šventojo Sosto pavadinimas susijęs su popiežiaus, Vatikano valstybės vadovo, pareigomis.

Popiežiaus aprangos detalės

Pastoralas. Popiežius laiko ferulą, turinčią kryžiaus formos viršūnę su krucifiksu. Priešingai negu kiti pastoralai, popiežiaus ganytojiškoji lazda yra trumpesnė ir tiesi. Per apeigas laikoma kairėje rankoje kaip ganytojo valdžios simbolis.

Žiedas. Ant dešinės rankos bevardžio piršto popiežius mūvi žiedą, dar vadinamą žvejo žiedu. Jis nurodo, kad popiežius yra šv. Petro įpėdinis, žvejys.

Pektoralas. Po popiežiaus arnotu slepiasi ant aukso brokato virvelės kabantis auksinis kryžius, jis turi būti krūtinės viduryje. Kryžiaus motyvą renkasi pats popiežius, todėl jie būna skirtingi.

Galvos apdangalai. Tiara yra apeiginė popiežiaus kepurė trigubos karūnos formos su kryželiu viršuje. Trys karūnos simbolizuoja trejopą popiežiaus valdžią – vyriausiojo kunigo, karaliaus ir pranašo. Kadangi ši simbolika yra pasaulietinė, nuo 1963 m. ji nebenaudojama.

Pijusė – maža prigludusi kepuraitė, susidedanti iš aštuonių susiūtų dalių su koteliu viršuje, egzistavo nuo ankstyvųjų viduramžių. Popiežius visada dėvi baltą pijusę, kardinolai – raudoną, o vyskupai, abatai ir prelatai – violetinę.

Mitra, kitaip vadinama infula. Šią puošnią apeiginę kepurę dėvi popiežiai, kardinolai, vyskupai ir abatai. Du smailūs sferiniai trikampiai simbolizuoja Senąjį ir Naująjį Testamentus. Laikui bėgant, mitros tapo aukštos. Jos būna trejopos: puošnioji, auksuotoji ir paprastoji.

Arnotas. Per mišias popiežius vilki pončą primenantį arnotą. Jo spalva priklauso nuo bažnytinės šventės. Pavyzdžiui, per Sekmines dėvimas raudonos spalvos arnotas.

Raudoni batai. Išeidamas į lauką popiežius avi raudonais batais. Manoma, kad spalva simbolizuoja krikščionių kankinių pralietą kraują. Batai yra siūti iš odos ir puošti austu kryžiumi.

Popiežių vardai

Naujai išrinkti popiežiai vardus pasirenka vardus. Populiariausi popiežių vardai – Benediktas, Grigalius, Jonas.

Urbono vardu per visą istoriją buvo pasivadinę 8 popiežiai, Bonifaco – 9, Stepono – 9, Pijaus – 12, Inocento – 13, Leono – 13, Klemenso – 14, Benedikto – 16, Grigaliaus – 16, Jono – 23.

Rašyti komentarą