Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Publikuota: 2018-09-20

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo bažnyčia neįtraukta. Tačiau kiaurą parą veikiančią bažnytėlę Dominikonų gatvėje, kurioje kabo vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų, neabejotinai aplankys tūkstančiai piligrimų, šį savaitgalį suplūsiančių į Vilnių.

Pasak Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės menotyrininkės dr. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, 1934-aisiais Vilniuje Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas paveikslas ir jo kopijos pasaulyje šlove prilygsta Monai Lizai – kasmet jo pamatyti atvyksta tūkstančiai turistų ir piligrimų. Kartu su vilnietiškos kilmės Dievo gailestingumo kultu po pasaulį plačiai plinta ir paties paveikslo kopijos, kartais net plačiau žinomesnės, nei originalas.

Faustinos regėjimai

Kone prieš metus vykusioje konferencijoje „Vilniaus tapatybė“, kurioje ieškota prasmių ir ženklų, su kuriais būtų tapatinama mūsų sostinė, arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus tapatybę susiejo su gailestingumu. O šį – su Dievo gailestingumo paveikslo originalu.

Arkivyskupas pasakojo, jog praėjusiame amžiuje vienuolei Faustinai Kowalskai, trejus metus gyvenusiai čia, Vilniuje, pasirodė Viešpats. Net Katalikų bažnyčioje tai itin retas atvejis – Lurde, Fatimoje, kitose vietose pasirodė ne jis, o Dievo Motina Marija.

Vienuolei Faustinai Jėzus apsireiškė Vilniuje 1934–1936 m., ir tas faktas nebuvo plačiai žinomas. Faustina apie tai papasakojo profesoriui, kunigui Michalui Sopočkai. Savo dvasios tėvui ji persakė ir Jėzaus prašymą nutapyti jo paveikslą, tuomet kunigas Michalas surado dailininką, ir šis ėmėsi tapyti Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos pasakojimus.

Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas Jėzaus paveikslas pirmą kartą buvo viešai parodytas Aušros Vartų Dievo Motinos šventovėje per atlaidus, paskui laikytas uždarame Bernardinių vienuolyne. Vienuolei vėl apsireiškęs Jėzus pasakė norįs būti garbinamas viešoje vietoje. Faustina prašymą perdavė savo dvasios tėvui, ir Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo pakabintas Šv. Mykolo bažnyčioje. Dabar čia veikiančiame Bažnytinio paveldo muziejuje, pagrindinėje salėje, toje pačioje vietoje kabo paveikslo kopija.

Paveikslo detektyvas

Kai 1948-aisiais Šv. Mykolo bažnyčia sovietų buvo uždaryta, paveikslas joje buvo paliktas, nes manyta, kad palyginti naujai nutapytas kūrinys neturi jokios meninės vertės. Pasakojama, kad dvi pamaldžios moterys, pora butelių degtinės papirkusios sargus, sugebėjo paveikslą pasiimti, suvyniojo ir paslėpė palėpėje. Viena jų buvo ištremta į Sibirą. Grįžusi moteris surado tą paveikslą, jis buvo restauruotas, tačiau sovietmečiu Vilniuje niekas nerizikavo jo kabinti.

1956 m. Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo išvežtas į Baltarusiją, Naujosios Rūdos bažnytėlę netoli Gardino, ir kabėjo joje, kol sovietai ir iš jos padarė kolūkio grūdų sandėlį. Paveikslo istoriją žinojusios vienuolės susirūpino, ką su juo daryti. Jos užsakė nutapyti kopiją, naktį įsibrovė į bažnyčią, sukeitė kopiją su originalu ir išgabeno jį slapčia į Vilnių. Po trijų dešimtmečių, 1986-ųjų rudenį, paveikslas buvo slapta parvežtas į Vilnių ir pakabintas Šv. Dvasios (dominikonų) bažnyčios šoniniame altoriuje. Čia kabėjo tol, kol greta pradėjo veikti kita – Dievo gailestingumo – šventovė, tuomet buvo perkeltas į ją.

Bet grįžkime į praėjusį amžių. Vienuolė Faustina dėl ligos parvyko atgal į Krokuvą. Paveikslas liko Vilniuje, nes kunigas Sopočka užmokėjo menininkui ir kūrinys tapo jo nuosavybe.

Vienuolės, gyvenančios Krokuvoje ir girdėjusios apie apreiškimą, pareikalavo, kad būtų nutapyta antra paveikslo kopija. Ją dailininkas nutapė iš mažo paveiksliuko ir aprašymo Faustinos dienoraštyje – taip, kaip jam atrodė. Šio paveikslo Faustina nebespėjo pamatyti, 1938-ųjų rudenį ji mirė.

Iš Krokuvos Gailestingumo paveikslo kopijos paplito po visą pasaulį – visokiausios variacijos. Ir tikrai po visą pasaulį. Neseniai keliavau į Filipinus, kur vyko pasaulinis Gailestingumo kongresas. Pamaldumas šiam paveikslui plačiai pasklidęs Australijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir kitur. Ne vienas, grįžęs iš kokios nors kelionės, liudija bažnyčiose matęs Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Dažniausiai tai yra su Krokuva siejamo paveikslo kopijos, nors apreiškimai vyko Vilniuje ir paveikslo originalas, kuris gerokai skiriasi nuo kopijų tiek meniškai, tiek teologiškai, taip pat yra čia.

Jono Pauliaus II palaiminimas

Mūsų dienomis Gailestingojo Jėzaus paveikslas atgauna savo reikšmę. Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. lankydamasis Lietuvoje, pasakė: „Trokšte troškau aplankyti man ypač brangią jūsų žemę. Vos tik neįžvelgiama Dievo valia buvau išrinktas į apaštalų sostą, nuskubėjau į Gailestingumo Motinos lietuvių koplyčią Vatikano bazilikos požemiuose ir prie mergelės Marijos kojų meldžiausi už jus visus.“

Jonas Paulius II, būdamas Krokuvos arkivyskupu, inicijavo vienuolės Faustinos kanonizacijos procesą ir, tapęs popiežiumi, ją paskelbė šventąja.

Gailestingojo Jėzaus paveikslą Vilniuje jis aplankė tuomet, kai šis dar kabojo Dominikonų bažnyčioje.

2005 m. rugsėjį paveikslas buvo perkeltas į greta esančią restauruotą Švč. Trejybės bažnytėlę, jai suteiktas Dievo gailestingumo vardas.

„Nuostabu, kad piligrimai iš Tailando, Meksikos, Filipinų, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Pietų Amerikos šalių, seminaristai iš Romos lanko šį paveikslą, supranta jo vertę, o mes patys nežinome, kokį turtą turime“, – sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Siekiant plačiau skleisti žinią apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, išmaniesiems įrenginiams išleista programėlė „Vilniaus piligrimas“, ja naudojantis galima pereiti visą kelią, susijusį tiek su Jono Pauliaus II buvimu Lietuvoje, tiek su gailestingumu.

[infogram id="2067242d-2583-4ff0-854d-34fb52d00023" prefix="T4G" format="interactive" title="Verslo aplinka: Popiežiaus Pranciškaus valstybinio vizito Lietuvoje programa 2018 09 18"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
11:44
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau