Skrudžo Makdako paieškos

Publikuota: 2018-09-16
2013 m. Arno Funke „Dagobertas“ išleido prisiminimų knygą apie savo „nuotykius“. www.welt.de nuotr.
2013 m. Arno Funke „Dagobertas“ išleido prisiminimų knygą apie savo „nuotykius“. www.welt.de nuotr.
 

Genialus šantažuotojas, žaidžiantis katę ir pelę su Vokietijos policija. Tikriausiai jis viską žino apie tiksinčias bombas, radiotechniką ir policijos darbo metodus. Ir vos pragyvenantis ligotas bei nuskurdęs automobilių dažytojas. Jo smegenys paveiktos tirpiklių. Niekam net į galvą nešauna, kad šios istorijos gali būti susijusios.

Skauda kiekvieną rytą. Visada prieš atsimerkiant Arno Funke galvą skauda taip, lyg visą naktį būtų praleidęs bare. Keista, nes ant sienos jis didelėmis raidėmis užsirašęs „Turi liautis gėręs!“ ir šio raginimo paiso. Vyras sunkiai pakyla iš lovos ir sliūkina į vonią. Vandeniu apsišlaksto veidą ir pasijunta šiek tiek geriau, bet atmintis negrįžta, jis net neprisimena, kur vakar pasistatė automobilį.

Paieškojęs randa automobilį ir nuvažiuoja į Vakarų Berlyno pakraštį, prie geležinkelio. Čia jo draugas Heinzas turi dirbtuves su dažykla, kurioje Arno Funke dirba. Jis yra geras meistras ir geba papuošti automobilio kapotą krūtiningomis panelėmis ar oranžiniais liepsnų liežuviais. Visą dieną jis dirba be respiratoriaus, o kai pradeda suktis galva, traukia namo.

Vaikystėje Arno svajojo pasidaryti kosminę raketą. Daugybę dienų jis praleido skaitydamas apie Saulės sistemą ir mąstydamas, kokiais degalais bus varoma raketa. Per Kalėdas gavo Mažojo chemiko rinkinį – dėžę su cheminėmis medžiagomis ir instrukcija. Paauglys atliko visus eksperimentus – net tuos, kurių buvo siūloma nesiimti. Taip išmoko pasidaryti parako.

Raketa į orą niekada nepakilo ir astronomu jis netapo. Baigęs mokyklą išbandė fotografo profesiją, dirbo pardavėju ir suko plokšteles prie didžėjaus pulto. Jo niekas nesudomino. Dabar jis yra 38-erių ir dažo automobilius.

Be prastos atminties, jis dar kenčia nuo sunkios depresijos, ši atima visą džiaugsmą. Blaiviomis akimirkomis jis svarsto pasidaryti sau galą – pistoletą jau turi, bet staiga suvokia, kad gali greitai susikrauti nemenką pinigų sumą ir pradėti kitaip gyventi. Tiesiog turi vėl pradėti gaminti paraką.

Arno Funke padeda pirmąją bombą

1988 m. gegužės 25 diena. Naktį vakarinėje Berlyno dalyje esančioje universalinėje parduotuvėje „KaDeWe“ sprogsta bomba. Laiške nusikaltėlis grasina susprogdinti daugiau bombų, jeigu negaus 500.000 Vokietijos markių. „KaDeWe“ nusprendžia sumokėti.

Berlyną juosia geležinkelis. Teritorija – plati, apaugusi piktžolėmis, šalia veikia kelios nedidelės įmonės. Į šią vietą Arno Funke policininkams nurodė atvykti birželio 2-osios vakare. Į medį jis įkėlė valdomą radijo siųstuvą. Juo pinigus atvežusiems policininkams jis nurodo, į kokį traukinį šie turi sėsti, liepia nustatyti 25-ąjį radijo ryšio kanalą ir laukti tolesnių instrukcijų.

„Kalba šantažuotojas! Dabar išmeskite pinigus!“ – staiga pasigirsta per raciją. Policininkai atidaro langą ir išmeta pakuotę su pinigais ant bėgių.

Arno Funke, išgėręs butelį degtinės nervams nuraminti, svirduliuodamas ateina prie bėgių, susiranda paketą ir bėga. Vyras planuoja pasislėpti Heinzo dirbtuvėse, nors likti šioje teritorijoje yra visiška beprotybė, nes jis gali būti atpažintas. Prie dirbtuvių jam šiek tiek nepasiseka: du vėlai čiuožinėjantys berniukai pamato jį bėgantį. Arno Funke garsiai pasisveikina ir dingsta tarp pastatų.

Vėliau keletą valandų jis slepiasi automobilių remonto dirbtuvėse, o policijos sraigtasparniai su įjungtais prožektoriais naršo teritoriją.

Po kelių dienų. Arno Funke kasdien eina į darbą pas Heinzą, kad nesukeltų įtarimų. Jis mes darbą tik kai viskas nurims.

Vos Arno Funke baigia dažyti automobilį, į dirbtuves įeina du kriminalistai. Jie nori pasikalbėti su Heinzu jo kontoroje. Kamuojamas blogos nuojautos Arno Funke slapta klausosi pokalbio. Vienas policininkas parodo fotorobotą, pieštą remiantis dviejų berniukų, pro kuriuos praėjo nusikaltėlis, pasakojimu.

„Ar esate matęs šį vyrą?“ – klausia. Heinzas purto galvą, o siaubo sukaustytas Arno Funke pajunta skrandžio spazmus. Kiekvienas supras, kad nuotraukoje – jis! Funke nulekia į dažymo patalpą ir ieško alkoholio nerimui numalšinti. Alkoholio neradęs jis pasilenkia prie kibiro su tirpikliais, kad apsvaigtų ir nuramintų nervus.

Karštligiškai įjungia suspaustą orą, kad galėtų pradėti purkšti dažus. Tačiau vyras taip susijaudinęs, kad dažų purkštuvą nukreipia į ką tik nudažyto automobilio kapotą. Sugadintas visos dienos darbas, bet niekas nepastebi, kad Arno Funke labai susijaudinęs. Policininkai išeina.

Pinigų nebėra!

1988 m. ruduo. Policija gavo 1.200 pranešimų apie šantažuotoją, bet jo nesučiupo. Arno Funke grįžta namo po keturių savaičių atostogų Pietų Korėjoje.

Pamatęs pasų patikros pareigūną tarptautiniame Frankfurto oro uoste, jis vėl išsigąsta. Arno Funke nenutuokia, kiek pasistūmėjo tyrimą atliekanti policija, kol jis buvo Pietų Korėjoje. Vyras praleidžiamas pro pasų kontrolę.

Arno Funke grįžta į butą pilkame gatvės Marmaraweg 12-ajame name Vakarų Berlyne. Nepanašu, kad čia kas nors būtų lankęsis, kol jo nebuvo. Palengvėjusia širdimi jis pradeda ieškoti prieš atostogas paslėptų „KaDeWe“ pinigų. Negalėdamas prisiminti, kur juos paslėpė, iškuičia visus tris kambarius ir virtuvę su vonia, bet neranda.

Reikia ieškoti metodiškiau. Galop po aštuonių valandų jis aptinka pinigus už puikiai padarytos dvigubos sienelės po vonios kambario kriaukle.

Pasiėmęs pinigų ryšulį jis atsisėda. Žinoma, policija sužymėjo visų banknotų serijinius numerius, tad bankų skaitikliai juos užfiksuos, kai tik jis pradės leisti pinigus. Arno Funke žino, kad tokiu būdu policija gali nustatyti jo buvimo vietą, todėl išmoko perrašyti banknotų serijinius numerius taip, kad tai būtų visiškai nepastebima. Jis greitai imasi darbo, nes Heinzas pakvietė jį vykti drauge į Filipinus, o kelionei reikia nemažo pluošto banknotų.

1992 m. birželis. Policija nerado nė vieno „KaDeWe“ banknoto ir nutraukė bylą. Filipinuose Funke įsimylėjo vietos moterį Edną ir ją vedė. Ji nieko nežino apie jo praeitį.

Kiekvieną rytą Arno Funke atsisveikindamas pabučiuoja jaunąją žmoną ir išvažiuoja „į darbą“ – nors jokio darbo neturi. Jį vis dar kankina depresija, vis dar prasta atmintis. Jis leidžia dienas važinėdamas po Berlyną arba kolektyvinio sodo namelyje.

Sukčius tebeturi „KaDeWe“ pinigų, net teikia metinę pajamų deklaraciją mokesčių inspekcijai, kad niekam nekiltų klausimų, iš ko gyvena. Kada nors jis bus pasirengęs dirbti. Tik reikia laiko atsigauti.

Tačiau kiekvieną kartą imdamas pinigus iš slėptuvės Arno Funke mato, kad jie baigiasi. Kai lieka 100.000 Vokietijos markių, jis vis dažniau svarsto apie dar vieną šantažą. Su „KaDeWe“ viskas juk buvo taip paprasta, o jeigu pareikalaus milijono, išspręs visus finansinius rūpesčius. Blaiviomis akimirkomis Arno Funke svarsto sunkiausią klausimą – kaip reikės pabėgti su pinigais.

Bomba paslepiama „Karstadt“

1992 m. birželio 13 diena. Antrą valandą nakties bomba su nustatytu laikmačiu sprogsta Hamburgo universalinėje parduotuvėje „Karstadt“. Nuniokojamas porceliano skyrius.

Arno Funke sėdi lovoje ir žiūri rytinę televizijos programą. „Susprogdinta bomba vienoje iš Hamburgo universalinių parduotuvių, – guviu balsu praneša laidos vedėjas. – Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupė, protestuojanti prieš besaikį vartojimą. Padaryta 200.000 Vokietijos markių žala.“

„Kažkas prisiėmė garbę už mano sprogdinimą!“ – mąsto Arno Funke. Laiške, skirtame universalinių parduotuvių grupei, jis pateiks įrodymus, kad čia buvo jo darbas. Po kelių dienų Arno Funke rašo dar vieną laišką universalinei parduotuvei ir aiškina, kad „Karstadt“, jeigu yra pasirengusi sumokėti milijoną, turi išspausdinti tokį skelbimą: „Dagobertas sveikina sūnėnus.“

Skelbimo turinį Arno Funke sugalvojo spontaniškai, bet policija paviešino Dagoberto vardą. Nuo šiol nusikaltėlis, reikalaujantis pinigų iš „Karstadt“, vadinamas Dagobertu – taip vokiečiai vadina Skrudžą Makdaką žurnale „Ančiukas Donaldas“.

Šantažuotojas prabyla

1992 m. liepos 14 diena. Kelias savaites Arno Funke praleido kolektyvinio sodo namelyje užtrauktomis užuolaidomis planuodamas kiekvieną, net menkiausią, pinigų perdavimo detalę. Kruopščiai parengtas planas turi užtikrinti, kad jis gaus pinigus.

Arno Funke važiuoja į šiaurę per buvusios Rytų Vokietijos teritoriją. Pliaupia lietus. Jis vežasi nedidelę metalinę dėžutę ir radijo siųstuvą su laikmačiu.

Prie Bad Doberano miesto, netoli Rostoko, vyras sustoja šalikelėje ir prisuka dėžutę prie telefono stulpo. Dėžutė turi nedidelį dangtelį su spyna. Jos viduje yra specialiai sukonstruotas krepšys, kurį policininkai rytoj turės pasiimti. Jau anksčiau jiems išsiųstas dėžutės raktas.

Tuomet Arno Funke prisitvirtina kapliukus prie batų ir įlipa į aukščiausią eglę. Čia jis įtaiso siųstuvą, kuris įrašytą pranešimą užprogramuotas paleisti rytoj 18 valandą.

Vėlyvą popietę Arno Funke paskambina tiesioginiu telefono numeriu policijos padaliniui, atsakingam už Dagoberto bylą ir derybas „Karstadt“ vardu. „Atvykite į Bad Doberaną rytoj 18 valandą ir paklausykite radijo“, – praneša jis.

Kitą dieną. Arno Funke nuvyksta į tą kelio vietą tarp Rostoko ir Berlyno, kurią buvo nusižiūrėjęs. O policija laukia pasiruošusi Bad Doberane.

Pareigūnai priglaudžia ausis prie radijo siųstuvų, kuriuose nustatytas 15-asis kanalas. Lygiai 18 valandą pasigirsta pranešimas:

„Sveiki! Aš esu Dėdė Dagobertas. Dabar pasakysiu žodžius: šimtas penki, septyniasdešimt devyni, telefono stulpas, pilka dėžutė.“

Pavienius žodžius pareigūnai turi įrašyti į tuščius laukelius, kuriuos šantažuotojas paliko prieš kelias dienas policijai išsiųstame laiške.

Tik dabar laiškas įgauna prasmę: „105-ojo kelio 79-ajame kilometre stovi telefono stulpas. Ant šio telefono stulpo yra pilka dėžutė. Raktas yra šios dėžutės. Ten gausite tolesnę informaciją.“ Policininkai randa telefono stulpą ir atidaro dėžutę. Jos viduje jie pamato juodą vyrišką krepšį ir popieriaus lapą, ant kurio užrašytas kitas Dagoberto pranešimas: „Sėskite į traukinį Nr. 2009. Jis išvyksta 20.58 valandą iš centrinės Rostoko geležinkelio stoties. Pritvirtinkite aparatą traukinio gale. Pakeliui į Berlyną krepšys bus išmestas iš traukinio pasitelkiant radiją.“

Po pusantros valandos kelio traukiniu nuo Rostoko Arno Funke slepiasi miške šalia geležinkelio pylimo. 22.30 valandą pradunda traukinys. Sukčius karštligiškai paspaudžia paleidžiamąjį mygtuką, kuris turi išsviesti krepšį. Tuoj galės skinti kelių mėnesių darbo vaisius. Milijonas visai netoli.

Tačiau Arno Funke krepšio neranda. Nors gresia pavojus, jis kelias minutes apžiūrinėja bėgius pasišviesdamas kišeniniu žibintuvėliu. Tuomet pasiduoda pamanęs, kad įvyko techninė klaida.

Dagoberto mįslė

Policija įsitikinusi, kad bendrovę „Karstadt“ šantažuoja tas pats žmogus, kuris reikalavo pinigų iš „KaDeWe“.

Dagobertas – mįslė policijai. Jis gali įgyvendinti sudėtingus planus ir padaryti bombas, yra genialus technikas, viską išmano apie policijos darbo metodus. Pareigūnai pradeda baimintis, kad nusikaltėlis yra vienas iš jų, įpykęs policininkas. Policininkų ataskaitoje nurodoma, kad nuotoliniu būdu valdomas krepšys nebuvo sugedęs – pareigūnai tiesiog buvo pririšę virve, kad jis neiškristų iš traukinio.

„Bet kokiomis priemonėmis nusikaltėliui turi būti kliudoma gauti krepšį, tuomet jis patikės, kad tikriausiai padarė klaidą“, – rašoma liepos 15 d. policijos ataskaitoje.

Pareigūnai drįsta kvailinti šantažuotoją, nes policijos psichologai atkreipė dėmesį, kad Dagoberto bombos sprogsta naktį, kai parduotuvėse nėra žmonių.

„Nusikaltėlis nėra žmogus, kuris dėtų bombas savo malonumui. Jis jas naudoja kaip priemonę spaudimui daryti. Jam reikia motyvacijos, vidinio pasiteisinimo“, – rašė psichologai. Kitais žodžiais tariant, Dagobertas nepajėgus nužudyti. Suvokusi šį faktą policija gali laisviau veikti.

1992 m. rugsėjo 9 diena. Pareigūnai pasistengia, kad ir kitas bandymas perduoti pinigus būtų nesėkmingas. Arno Funke mano, kad į jį nežiūrima rimtai, ir nusprendžia įspėti policiją.

Nusikaltėlis nesunkiai padeda vamzdelinę bombą Brėmeno parduotuvės „Karstadt“ automobilių prekių skyriuje. Bomba sprogsta prieš pat vidurnaktį ir uždega indus su varikline alyva. Kyla gaisras ir įsijungia universalinės parduotuvės priešgaisrinė purkštuvų sistema. Sprogimas padaro nuostolių ne mažiau nei už 6 mln. Vokietijos markių – beveik 3 mln. eurų.

Po šešių dienų Arno Funke padeda bombą Hanoveryje – daiktų saugojimo kameroje. Bomba sprogsta universalinės parduotuvės darbo laiku ir priverčia tyrėjus rimtai suabejoti: gal vis dėlto Dagobertas yra pajėgus žudyti?

1993 m. vasario 12 diena. Kiekvieną Vokietijos kriminalinę televizijos laidą „XY neišaiškinta“ žiūri milijonai žiūrovų.

Gatvės Marmaraweg bute Arno kartu su Edna sėdi ant sofos ir žiūri televizorių. Kriminalinės laidos vedėjas Eduardas Zimmermannas pristato vakaro istoriją: „Hamburgo policija pusę metų kovoja su Dagobertu. Skamba keistai, bet ši baudžiamoji byla yra labai rimta. Už šio vardo slypi vienas labiausiai patyrusių pastarųjų dešimtmečių nusikaltėlių...“

„Jie ieško teroristo?“ – teiraujasi Edna. Ji vis dar nepakankamai gerai supranta vokiškai. Arno Funke paskubomis perjungia kanalą.

Veikla po žeme

1993 m. balandžio 19 diena. Dar keli bandymai perduoti pinigus žiemą buvo nesėkmingi. Iki šiol Arno Funke visada pasitelkdavo traukinį. Dabar jis keičia taktiką. Pastarosiomis savaitėmis Arno Funke studijavo Berlyno kanalizacijos sistemą. Kelis kartus jis buvo nusileidęs į lietaus vamzdynų tinklą ir aptiko sunkiai pastebimą šulinio dangtį prie automobilių aikštelės Britzo mikrorajone.

Šį vakarą čia bus bandoma perduoti pinigus. Arno Funke nuima dangtį ir ant viršaus uždeda smėlio dėžę – tokią, kurioje kelių priežiūros tarnybos laiko smėlį, skirtą gatvėms barstyti. Jis paskambina telefonu ir nurodo policijai nuvykti tą vakarą prie dėžės ir į ją įdėti pakuotę su pinigais. Policininkai nieko neįtaria, o Arno Funke sėdi po žeme ir mėgaujasi alumi, automobilių aikštelėje jo paslėptas mikrofonas gaudo kiekvieną policininkų žodį. Kai aikštelėje įsiviešpatauja tyla, Funke atidaro dėžės apačią ir tiesia rankas į pinigus. Policija ir vėl jam pakišo blizgių popierėlių. Kelių savaičių pasirengimas nuėjo šuniui ant uodegos.

Būklė per 1993 m. Kalėdas. Žiniasklaida visus metus vis praneša, kad policijai nesiseka sučiupti Dagoberto.

Dagoberto paieškas atidžiai stebi laikraščių skaitytojai ir televizijos žiūrovai. Jiems patinka naujienos apie išradingąjį nusikaltėlį, kuris teikia pramogą žiūrovams. Laikraštis „Berliner Tagesspiegel“ jį net pavadina metų gangsteriu.

Paskui Dagoberto traukinuką

1994 m. sausio 22 diena. Per pastaruosius mėnesius sprogo dar dvi bombos „Karstadt“ universalinėse parduotuvėse: viena jų – per patį kalėdinės prekybos įkarštį. Parduotuvė reikalauja, kad policija perduotų Dagobertui pinigus.

Šį vakarą Arno Funke pranoks pats save. Kolektyvinio sodo namelyje jis sukonstravo traukinuką, kuris taip greitai nugabens pinigus į jo slėptuvę, kad policija negalės jo pavyti. Atvykę į nurodytą vietą prie geležinkelio stoties Jungfernheide pareigūnai pamato nebenaudojamą geležinkelį. Jie, kaip visada, nepasiruošė. Ant bėgių policininkai randa dėžę, o joje – mašinėle spausdintą instrukciją.

Dėžėje yra traukinukas, važiuojantis vienu bėgiu, jau paruoštas judėti. Policininkai turi įdėti pinigus į krovinių skyrių ir paspausti paleidžiamąjį mygtuką.

Traukinukas pajuda iš vietos, o pareigūnai leidžiasi paskui. Jiems greitai tenka pasiduoti, nes išgirsta šūvį. Tuo metu traukinukas dingsta tamsoje su 1,4 milijono Vokietijos markių, kurių nusikaltėlis reikalavo paskutiniame laiške.

Tačiau šių pinigų Arno Funke nepasiima. Likus keliems metrams iki jo slėptuvės traukinukas nuvažiuoja nuo bėgio ir Funke tenka sprukti, kol policininkai nespėjo prisiartinti. Kitą dieną jis laikraštyje perskaito, kad traukinuke buvo tikri pinigai.

Paskutinis skambutis telefonu

1994 m. balandžio 22 diena. Pastaraisiais mėnesiais ieškodama Dagoberto policija pasitelkė neregėtą skaičių saviškių. Kai jis skambina policijai sutartu laiku, trys tūkstančiai pareigūnų stebi Berlyno telefono būdeles.

Pasibaigus „KaDeWe“ pinigams, Arno Funke neturi nė skatiko. Jis nebegali apmokėti sąskaitų, neužtenka pinigų buto nuomai, o senasis „Mercedes“ sulūžęs. Už skolintus pinigus vyras išsinuomoja automobilį, kurio jam reikės per kitą pinigų perdavimą. Deja, automobilis stebimas, pagal registracijos numerį rasta nuomos bendrovė, o nuomos sutartyje įrašytas Arno Funke vardas. Policininkai pradeda stebėti Marmaraweg gatvę.

Šią popietę Funke turi rasti telefono būdelę, kad galėtų pranešti policijai apie 1,4 milijono Vokietijos markių perdavimą. Pritrūkęs naujų netikėtų idėjų jis atnaujina gerai žinomą metodą „pinigai turi būti išmesti iš traukinio“.

Pokalbis netrunka trijų minučių, tad neįmanoma susekti, iš kur skambinama, tačiau vis tiek du juodi automobiliai staigiai sustoja prie telefono būdelės, kai Funke pakabina ragelį.

„Išaušo ta diena“, – pamano Arno Funke ir pakelia rankas virš galvos. Policininkai šoka iš automobilio, griebia jį už švarko ir prispaudžia prie sienos. Sučiupo. Policininkai duoda vienas kitam penkis ir palinki sėkmės. 22 mėnesius trukusios šantažuotojo Dagoberto paieškos baigtos.

Po kelių dienų. Arno Funke sėdi kalėjime. Kalėjimo prižiūrėtojas dalija tos dienos korespondenciją.

„Brangus Dago! Geriausi linkėjimai nuo mūsų. Mes sėdime užeigoje ir keliame taures į tavo sveikatą. Buvai puikus... Bet mes tave pranokome. Iki pasimatymo 2006 metais. Teisingumas laimi“, – piktdžiugiškai rašo policijos pareigūnai.

Arno Funke buvo nuteistas kalėti devynerius metus, o Edna su juo išsiskyrė. Praleidęs už grotų šešerius metus ir keturis mėnesius, jis buvo paleistas 2000 m. rugpjūtį ir šiuo metu dirba karikatūristu satyros žurnale „Eulenspiegel“.

Muzikinis klipas

goo.gl/CMDZ5X

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 5

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau