Rasos Vogelius verslo pamokos: apie bakterijas, danus ir lietuvių kuklumą

Publikuota: 2018-09-14 11:47

Rasa Vogelius, probiotikus agroverslui gaminančios danų kapitalo UAB „Bioapplications“ vadovė ir steigėja, atrodo įgyvendinusi ne vieno verslininko svajonę mokslininkų nugludintus sprendimus naudoti verslo projektuose. Tačiau pašnekovė sako, kad eiti šiuo keliu ją paskatino visai ne noras būti madinga, o gyvenimo tragedija ir troškimas įnešti savo indėlį sprendžiant pasaulio problemas ar bent jau nekurti naujų.

Ponia Vogelius vaikystėje nusprendė gyvenimą sieti su medicina.

„Vaikystėje daug sirgau, tačiau gydymo įstaigos manęs negąsdino, priešingai – chirurgai ir gydytojai atrodė it vaikščiojantys dievai. Visada žavėjausi teisinga veikla, galimybe padėti žmonėms. Dėl to rinkausi medicinos studijas, dėl to patinka ir darbas su probiotikais“, – sako p. Vogelius.

Paklausta, kaip Kauno medicinos institute baigusi stomatologijos studijas sugalvojo pasukti į socialinius mokslus, verslininkė neslepia, kad sprendimą priėmė ne savo noru.

„Medicininė mano karjera nutrūko staiga, kai sulaukusi 26-erių patekau į avariją. Ant automobilio užšokus briedžiui, patyriau regos sužalojimų, nebuvo aišku, kiek galėsiu matyti.

Nenorėjau keletą metų laukti išvadų, todėl ėmiau aktyviai ieškoti, kuo užsiimti toliau. Paskatino ir tėvai: mama – verslininkė, turi savo laboratoriją, ji patarė mokytis, kad galėčiau tapti vadybininke. Įstojau į Vilniaus universitetą, o antrame kurse atsirado „Erasmus“ programa ir proga išvažiuoti į Daniją.“

Ponia Vogelius sako, kad tada nemokėjo nei anglų, nei danų kalbų, tačiau mokslai Skandinavijos šalyje viliojo žadama nauja pradžia po avarijos ir skyrybų.

„Su septynmečiu sūnumi nuvykome į vėjuotą, žvarbų, danišką rudenį. Jaučiausi it įšokusi į šaltą jūrą. Vis dėlto pirmąjį semestrą pavyko išsilaikyti, o paskui pasidarė lengviau“, – prisimena verslininkė.

Pašnekovė sako, kad iš pradžių neketino svečioje šalyje pasilikti, tačiau gyvenant Danijoje planai pasikeitė.

„Danijos kultūra, istorija, klimatas, gyvenimo būdas pasirodė labai priimtini. Kopenhagoje turėjau vieną pažįstamą, kuris man vis pagelbėdavo, o vėliau tapo sutuoktiniu. Po vestuvių Danijoje gyvenome dar 5 metus, kai vyras gana netikėtai pasiūlė vykti į Lietuvą – juk čia tiek galimybių. Danijoje iš tiesų puiku gyventi, jei tave tenkinta vidutinio lygio darbuotojo karjera: biuras nuo aštuonių iki penkių, padorus atlygis, socialinės garantijos. Bet jei tik užsimanai imtis verslo, iškart supranti, kad Danija – švogerių kraštas“, – apie sunkumus pasakoja p. Vogelius.

Visur bakterijos

Lietuvą ji trumpam iškeitė į Daniją, o stomatologiją – į socialinius mokslus, tačiau nuo medicinos ir mokslo ilgam pabėgti nepavyko.

„Pirmą kartą su probiotikais susidūriau prieš 8 metus. Gavau užsakymą atlikti probiotikų rinkos pasaulinių tendencijų tyrimą. Tada išgirdau, kad probiotikus galima naudoti kaip valymo priemonę. Anksčiau žinojau, kas yra mikrobai, tačiau nesu biotechnologė, ir šitas teiginys man atrodė kaip kosmosas – iki tol kaip ir dauguma maniau, kad bakterijas reikia naikinti. Susidomėjusi, daug gilinausi, skaičiau, o vėliau, grįžusi į Lietuvą, su bendraminčiais įsteigiau biotechnologijų UAB „ProBioSanus“, gaminančią probiotikų pagrindu sukurtus valymo ir asmens higienos produktus.

Pradžia, anot p. Vogelius, nebuvo lengva, ypač todėl, kad pirmiausia reikėjo pakeisti vartotojų mąstymą.

„70 metų buvome mokomi, kad švaru yra tada, kai išnaikini 99,9% bakterijų. O mes, įsivaizduokite, sakome: imkit bakterijų, pasiskleiskite jų namuose ir bus švaru. Teko daug diskutuoti, aiškintis, įrodinėti. Prisimenu, vos pradėję dirbti dalyvavome parodoje. Prie mūsų priėjusi žolininkė paklausė, ką parduodame. Kai atsakėme, kad gerąsias bakterijas, ji pakomentavo: visos gerosios bakterijos kada nors virsta blogosiomis. Kitą dieną su kolege skuodėme pas biotechnologus ir aiškinomės, ar taip gali būti. Mokėmės patys ir švietėme kitus“, – prisimena p. Vogelius.

Ji sako maniusi, kad „ProBioSanus“ bus jos gyvenimo projektas, tačiau susiklostė kitaip.

„Iš įmonės pasitraukiau – nesutapo mano ir akcininkų požiūris į tai, koks verslo modelis bendrovei būtų tinkamiausias. Tada man prireikė laiko apmąstyti, ko imtis toliau, – atvirauja verslininkė. – Visgi bakterijos manęs neapleido. Liko ryšiai su verslininkais, mokslininkais, ir po dvejų metų grįžau į tą pačią sferą. Su partneriu Danijoje įkūrėme įmonę

„Bioapplications“, kuri gamins probiotikus agroverslui.“

Probiotikai – į ūkius

Šiuo metu, anot p. Vogelius, „Bioapplications“ išgyvena patį įdomiausią ir sunkiausią – kūrybinį – etapą.

„Žmonių, kurie tiki tuo, ką darome, yra labai daug, bet jie savo tikėjimą norėtų įrodyti tolesniuose etapuose, kai kūryba virs pardavimais. Dabar viską darome savo lėšomis, taip pat labai padeda ES parama. Tai ilgas ir kartais varginantis procesas, tačiau dirbti smagu, kai žinai, kad darai, kas teisinga, kad nekuri pasauliui naujų problemų“, – iš kur semiasi energijos, atskleidžia pašnekovė.

Kam ūkininkams reikalingi probiotikai?

„Probiotikai yra gyviai, kurie savo gyvenimo ciklu valo mūsų orą ir patalpas. Tik jiems reikia suteikti sąlygas. Mūsų tikslas – kurti patalpų sanavimo, sveikatinimo produktus. Tie biologiniai junginiai, kuriuos šiuo metu modeliuojame, natūraliai išstumia ant paviršių nusėdusias patogeniškas bakterijas. Nenaudojame jokių cheminių junginių, kurie bakterijas žudo ir dėl kurių šios tampa atsparios antibiotikams, – pasakoja p. Vogelius. – O klausimų kyla daug. Pavyzdžiui, išpurški viską gerosiomis bakterijomis ir visai nelieka blogųjų – kas tada? Mes nesakome, kad blogųjų bakterijų nereikia. Visur reikalingas balansas, mikroklimate taip pat. Tačiau blogųjų bakterijų iš tiesų neįmanoma išnaikinti. Tik neišsiurbsite vieno namų kampo, padėsite ant stalo ranką, pro šalį praeis šuo, ir jų vėl atsiras. Mokslininkai teigia, kad nuvalius paviršių sterilus jis tebūna iki 15 minučių, vėliau pradeda rastis bakterijos. Mokslas negali paaiškinti, kodėl yra taip, kad blogųjų bakterijų ant paviršiaus atsiranda pirmiau už gerąsias ir jos greičiau pradeda vystytis. Gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso pasaulyje nėra ir negali būti. Tos pačios bakterijos vienoje aplinkoje gali būti blogosios, o kitoje – gerosios. Pavyzdžiui, escherichia coli (e. coli) bakterijas žinome, nes jų atmaina sukelia žarnyno infekcijas, tačiau e. coli bakterijos – įprasta sudedamoji žmogaus žarnyno dalis, be kurios nesugebėtume suvirškinti maisto.

Dabar jau nestebina, kai skirdami antibiotikų gydytojai išrašo ir probiotikų, nors prieš dešimt metų tokia praktika buvo negirdėta. Jau suvokiame, kad probiotikai padeda atkurti pusiausvyrą kūne, todėl atėjo laikas suprasti, kad to reikia ir aplinkai.“

Probiotikų nauda verslininkė neabejoja.

„Pasaulinės tendencijos rodo, kad žmonėms darosi vis aktualiau tai, kas žalia, tikra, natūralu, iš naujo panaudojama ir gryna. Neseniai diskutavome su kiaulių augintojais, kurie sakė seniausiai žinantys, kad ūkyje naudingi probiotikai, o kiaulėms tinka purkšti net kefyrą – pieno rūgštyje gausu gerųjų bakterijų. Mano vyras juokauja, kad paklausius manęs atrodo, jog bakterijos gali išspręsti bet kokią problemą. Tačiau probiotikai tikrai veikia – tą jums patvirtins kiekvienas, kas su jais susidūrė: ir ūkininkai, ir gydytojai. Tik labai svarbu juos tinkamai naudoti. Neretai nutinka, kad ūkininkui atveža talpyklą su probiotine medžiaga ir pasiūlo išsipurkšti fermą – sako, nesirgs gyvuliai ir tvartai nesmirdės.

Žmogus nutaria pamėginti, išpurškia dalį patalpos ir laukia rezultato, bet jo nebus, nes reikia purkšti viską arba nieko“, – pavyzdžiais kalba p. Vogelius.

Lietuviai prieš danus

Pašnekovė sako, kad verslo modelį, kai mokslinius tyrimus atlieka lietuviai, o juos parduoda danai, pasirinko sąmoningai.

„Juokauju, kad užsiimu sąvadavimu: lietuviai gamina, danai parduoda. Toks verslo modelis – pats geriausias. Mes labai kruopštūs ir atsakingi, tačiau esame kuklūs ir visiškai nemokame parduoti. Bet mokomės. Kai manęs klausia, kokius didžiausius skirtumus matau tarp danų ir lietuvių, visada kalbu apie pagarbą. Pirmiausia pagarbą sau. Jei negerbi savęs, negerbsi ir kito – šeimos, aplinkinių, šalies, darbo. Danai į darbą įdeda be galo daug savigarbos, o mes kartais vis dar pamėginame šiukšles sušluoti po kilimu – gal nepastebės. Taip elgiamės net namuose. Kai lauki svečių, keliesi anksti ryte, nes reikia iššveisti namus, kad blizgėtų. Tik gink dieve, jei kas atidarys spintą – viskas, ką į ją sugrūdome besitvarkydami, išgrius lauk. Mūsų fasadai gražūs, o viduje – netvarka. Bet patys juk žinome, kas ten dedasi. Gal netinkamai dėliojame prioritetus: jei nuolat šveičiame grindis, kada kaupti lobyną galvoje? – klausia p. Vogelius.

Dar vienas danų bruožas, kuriuo žavisi pašnekovė ir kurio trūksta kraštiečiams, – bendruomeniškumas.

„Lietuvoje ir Danijoje akivaizdžiai skirtingai suvokiama, kas yra bendruomenė. Ten bet kokį klausimą sprendžia bendruomenė – kaimelio, gatvės, namo. O pas mus visi pjaunasi.

Taip susiklostė istoriškai. Danai patys sako, kad jie – Europos pasturgalis. Atsiprašau už pasakymą, daniškai skamba šiek tiek gražiau. Buvimas pakraštyje lėmė jų mentalitetą: jiems nereikėjo gintis, todėl vieni kitiems padėjo, visi kartu stengėsi daugiau užauginti ir turėti. O Lietuvai teko būti slenksčiu: visada turėjome kovoti už išlikimą ir dairytis per petį. Manau, kad tokia nuolatinė įtampa daro įtaką visoms gyvenimo sferoms. Dabar mėgstame akcentuoti, kad turime perimti skandinavų verslo kultūrą ar praktiką, bet mes jos neperimsime. Puoselėkime gyvenimą pagal savo kultūrą ir tradicijas, pasinaudokime savais pranašumais“, – ragina pašnekovė.

Danai, anot verslininkės, labai didžiuojasi savo šalimi, kultūra, pasiekimais, tačiau patogiai pamiršta, kad jų šalis demokratijoje gyvena 120 metų, o mes tik ketvirtį amžiaus.

„Vis dėlto smagu, jog jie mėgsta diskutuoti, o po diskusijų pripažįsta, kad ne tik Danija Lietuvą gali pamokyti, bet ir Lietuva Danijai turi ko pasiūlyti. Mes labai stengiamės. Daug energijos skiriame darbui. Rezultatas, kurį šaliai pavyko pasiekti per 27-erius metus, – fantastiškas. Reikia tuo didžiuotis. Vienintelė bėda, kad didžiuotis mes irgi nemokame, – šypsosi p. Vogelius. – Pirmą kartą į Lietuvą atvykę danai visada nustemba, kaip čia gerai. Gaila, kad dauguma jų nėra buvę Lietuvoje ir įvaizdį susiformavo iš negatyvių straipsnių apie nusikaltėlius emigrantus. Tačiau išvadų apie tautą negalima daryti iš vieno ar kelių žmonių akibrokštų.“

Įdomu, ar ji pati yra nukentėjusi nuo stereotipų, todėl klausiu: ar moteriai versle sunkiau negu vyrui?

„Nesu tinkama pasakoti, kokios moterys vargšės, kaip joms vien už tai mažiau parašoma ar blogiau pasiūloma, – nukerta verslininkė. – Man yra ir labai sekęsi dėl to, kad esu moteris, ir labai nesisekę. Taip, aš mąstau kaip moteris, ir kartais priėmusi neteisingus sprendimus pagalvoju, kad vyras darytų kitaip. Tačiau esame iš prigimties skirtingi ir to nepakeisime. Pavyzdžiui, Danijoje nuo senų laikų vyrauja matriarchatas, ten moterys turi stiprų balsą, kultūriškai jos drąsesnės ir laisvesnės, bet jos lygiai taip pat verkia ir lygiai taip pat kartais jaučiasi bejėgės. O versle, nepriklausomai nuo lyties, visada turi tai, ką susikuri.“

Ligoninių klausimas

Į darbus pasinėrusi p. Vogelius sako, kad dabar jos didžiausia svajonė – susikurti formules ir atlikti klinikinius tyrimus, kad probiotikais būtų galima dezinfekuoti ligonines.

„Kai tik pradėjau dirbti su probiotiniais valikliais, dažnai išgirsdavau, kaip sunku ligoninėse išvengti infekcijų, ypač vaikams. Netgi sakoma, kad į ligoninę patenki dėl vienos infekcijos, o išeini su trimis. Su šia bėda susiduria ligoninės visame pasaulyje: kuo stipresnes dezinfekcijos priemones jos naudoja, kuo daugiau tose priemonėse antibiotikų, tuo atsparesnės tampa blogosios bakterijos. Profesorius Vytautas Ūsonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, prieš keletą metų pakišo man mintį užsiminęs, kad vienintelė alternatyva kovoti su blogosiomis bakterijomis yra gerosios bakterijos. Esu skaičiusi apie ligonines, kurios esą jau dabar naudoja probiotinius valiklius, tačiau į tokią informaciją reikėtų žvelgti kritiškai – labiausiai tikėtina, kad probiotikais valomi vadovų kabinetai. Norint juos naudoti gydymo įstaigose, pirmiausia privaloma atlikti išsamius klinikinius tyrimus. Juk pacientai ten guli su atviromis žaizdomis, nusilpusiomis imuninėmis sistemomis – negalima taip paprastai imti purkšti bakterijų.“

Apskritai didžiausias iššūkis, sako pašnekovė, kad biotechnologijų versle mokslinių tyrimų ir eksperimentų laikotarpis užtrunka, į jį reikia nemažai investuoti.

„Mokslininkai Lietuvoje labai pažangūs, jie daug dirba ir atranda, tačiau dažniausiai nesugeba žengti paskutinio žingsnelio ir parodyti, kokios apčiuopiamos naudos iš tų tyrimų galima gauti. Didžiosios įmonės, pajamų gaunančios iš kitos veiklos, gali sau leisti laukti, kol vyksta tyrimai, bet startuoliams tai dažniausiai per sunku. Verslas, žinia, remiasi ekonomine logika, o verslininkams neretai trūksta bazinių biotechnologijų žinių, kad įžvelgtų mokslinių tyrimų potencialą. Vis dėlto, siekiant progresuoti, privalu inovuoti, gyvybiškai svarbu išeiti iš komforto zonos. Taisyklė „jeigu nekursi tu, sukurs kas nors kitas“ tikrai galioja“, – teigia p. Vogelius.

[infogram id="d5c4cefc-dc27-4ae7-a919-e6f61d14f657" prefix="POM" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Rasos Vogelius dosjė"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
07:49
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 1

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Baltijos šalyse žada pagerbti laisvės aukas ir siekti įkvėpti vilties

Popiežius Pranciškus sako, kad per vizitą Baltijos šalyse jis pagerbs laisvės aukas, ir sieks įkvėpti...

Laisvalaikis
2018.09.20
Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo...

Laisvalaikis
2018.09.20
Seniausiam pasaulyje piešiniui – 73.000 metų 1

Archeologai skelbia Pietų Afrikoje suradę seniausią pasaulyje meno kūrinį. Manoma, kad tai, kas panašu į mūsų...

Laisvalaikis
2018.09.19
Atradimai „Prospekto“ galerijoje

Kada paskutinį kartą buvote užsukę į gyvūnų iškamšų dirbtuvę, sandariame maišelyje nešini kokiu medžioklės...

Laisvalaikis
2018.09.19
Sigitas Tamkevičius: popiežiaus maršrute – ir buvęs KGB kalėjimas

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas...

Laisvalaikis
2018.09.19
Laukiant popiežiaus, Vilniaus senamiestyje ir prieigose uždrausta statyti automobilius 8

Laukiant savaitgalį į Lietuvą atvykstančio popiežiaus Pranciškaus, visame Vilniaus senamiestyje ir dalyje jo...

Transportas
2018.09.19
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 2

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18
Pirmuoju „SpaceX“ kosmoso turistu taps milijardierius iš Japonijos

Milijardierius iš Japonijos Yusaku Maezawa (g. 1975 m.), taps pirmuoju bendrovės „Space Exploration...

Laisvalaikis
2018.09.18
Geriausi anglų kalbos kursai pradedantiesiems per vieną mėnesį Rėmėjo turinys

Dorota Dovda parašė knygas „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ , „Mokymosi Strategijos“ Tai pirmos trys jos...

Vadyba
2018.09.18
Italijoje aptiktas aukso monetų lobis

Šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso...

Laisvalaikis
2018.09.17
2017-ieji žmonijai buvo rekordiškai sunkūs 1

2017 metai žmonijai buvo patys blogiausi per pastarąjį dešimtmetį. Taip teigia agentūra „Gallup“, atlikusi...

Laisvalaikis
2018.09.17
Mirė aktorė Nijolė Gelžinytė

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Laisvalaikis
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau