Aviatoriaus V. Mačiulio portretas: verslas, kuris gimė iš noro skristi

Publikuota: 2018-09-07

„Aviatoriumi tapau, nes norėjau patikti moterims, o visą gyvenimą juo likau dėl azarto“, – juokiasi bendrovių „Sportinė aviacija ir Ko“ bei „Termikas“ vadovas Vytautas Mačiulis. Bankrutavusią sklandytuvų gamyklą ant kojų per dešimt metų pastatęs verslininkas dabar sėkmingai konkuruoja su didžiausių šalių gamintojais.

Prienų rajone, Pociūnų kaime, įkurta „Sportinė aviacija ir Ko“ gamina sklandytuvus, pelnytai laikomus vienais geriausių ir inovatyviausių pasaulyje. Į per gerą kilometrą nutolusį „Termiką“ lėktuvus taisyti gabena lakūnai iš JAV, Argentinos ir kitų tolimiausių šalių. Šis verslas prasidėjo iš didžiulės p. Mačiulio meilės skrydžiams ir dangaus teikiamam laisvės jausmui.

Į verslą – iš sporto

Ponas Mačiulis aviacijos pasaulyje – nuo penktos klasės, kai Panevėžyje pradėjo lankyti aviamodeliavimo būrelį. Padangės jaunuolį taip traukė, kad vos sulaukęs penkiolikos iškart nuėjo į vietos aeroklubą ir išmoko skraidyti sportiniais lėktuvais bei sklandytuvais. Vėliau buvo taikomosios matematikos studijos tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabartinis Kauno technologijos universitetas). O netoli Kauno esantis Pociūnų aerodromas ir šalia jo veikianti sklandytuvų gamykla buvo puiki vieta studijų praktikai. „Pociūnai yra Lietuvos sklandymo Meka. Nuo pirmo kurso gamykloje atlikau praktiką, o 1981 m. joje įsidarbinau programuotoju, skaičiuodavau pagal inžinierių prašymus. Ir visą tą laiką daug skraidžiau“, – pasakoja p. Mačiulis. Gabus sklandytojas greitai buvo pastebėtas: po 5 metų gavo pasiūlymą tapti Sovietų Sąjungos rinktinės nariu, profesionaliu sportininku, už sklandymą gaunančiu atlyginimą. Paradoksalu, bet iš lietuviškos sklandytuvų gamyklos į sportą pasukęs p. Mačiulis turėjo sėsti į vokiškus ir lenkiškus sklandytuvus. Jis pasakoja, kad tuo metu sovietiniai sklandytuvai jau buvo nebekonkurencingi, Vakarų šalių technologijos juos buvo pralenkusios mažiausiai penkeriais metais. Pašnekovas Sovietų Sąjungos rinktinei buvo atstovavęs ir Europos, ir pasaulio čempionatuose, tačiau sporto karjera ilgai netruko. „Tą pačią dieną, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, pasakiau, kad išeinu iš rinktinės, nebenorėjau ten būti“, – sako p. Mačiulis. Kartu su juo sovietų rinktinę paliko dar trys lietuviai sklandytojai. Visi jie tą pačią dieną tapo bedarbiais, o orlaivių pilotai tuo metu buvo niekam nereikalingi. „Taip pradėjome galvoti apie kokį nors verslą. Ėmėmės sklandytuvų ir sportinių lėktuvų remonto, važinėjome dirbti į Vokietiją, Skandinaviją. Iš to atsirado „Termikas“. Dirbome gana neblogai, įsigijome sertifikatus, pasistatėme angarus“, – prisimena pašnekovas. Dabar sportiniai lėktuvai į „Termiko“ angarus kapitalinio remonto atgabenami ne tik iš Lietuvos ir aplinkinių šalių, bet ir iš JAV, Pietų Amerikos valstybių. Prienų rajone dirbančiais meistrais pasitiki geriausi lakūnai sportininkai. „Termike“ ne tik taisomi sportiniai lėktuvai, bet ir restauruojami istoriniai orlaiviai. Kai VŽ lankėsi p. Mačiulio valdose, viename angarų stovėjo įspūdingas Antrojo pasaulinio karo laikų amerikietiškas karinis lėktuvas. Beje, kitame angare remonto laukė Rolando Pakso JAK-50. Į Kiniją į varžybas konteineryje gabenamas lėktuvas buvo taip papurtytas, kad kilti nebegalėjo.

Augti dar gali dvigubai

Vis dėlto paniręs į lėktuvų remonto verslą p. Mačiulis nepamiršo sklandytojo šaknų. Kai prieš dešimtmetį kaimynystėje veikusiai gamyklai buvo iškelta bankroto byla, jis su partneriais išpirko akcijas ir ėmė ją gelbėti. Taip atsirado UAB „Sportinė aviacija ir Ko“: „Mūsų visų šaknys iš čia. Negalėjau leisti, kad sklandymo sportas ir tradicija Lietuvoje žlugtų.“ „Pradėjome atkurti įmonės reputaciją, kūrėme naujus produktus, prieš septynetą metų padarėme pirmą sklandytuvą su elektriniu varikliu. Pradėjome jį vežioti į parodas, rūpintis sertifikatais. Iš pradžių sukūrėme sklandytuvą, kuris variklį gali įjungti ore, tuomet priekyje išsiskleidžia propeleris ir leidžia nuskristi papildomą 100 kilometrų. Tai reiškia, kad pilotas gali pasiekti artimiausią aerodromą, jam nebereikia leistis kur nors nelygioje pievoje ir rizikuoti sklandytuvą sudaužyti“, – aiškina p. Mačiulis. Dabar jo įmonė siekia sertifikuoti sklandytuvą, kuris įjungus elektrinį variklį galėtų ne tik leistis, bet ir kilti. Ši technologija bandoma su kol kas sėkmingiausiu „Sportinės aviacijos ir Ko“ gaminiu – sklandytuvu „miniLAK“. Pasak p. Mačiulio, panašų projektą bando įgyvendinti ir viena Italijos bendrovė, bet jos sklandytuvų kokybė nė iš tolo neprilygsta konkurentams iš Lietuvos. Pašnekovas aiškina, kad norint sėkmingai pardavinėti kokį nors sklandytuvo modelį, pirmiausia reikia su juo sėkmingai pasirodyti varžybose. Sportininkai tesudaro apie dešimtadalį klientų, tačiau jų laimėjimai sklandymo entuziastams tampa įrodymu, kad pergalių pasiekti padėjęs sklandytuvas yra geras. „MiniLAK“ pastaruosiuose pasaulio čempionatuose užėmė antrąsias vietas. Viename čempionatų „miniLAK“ skrendantys sportininkai užėmė 2, 3, 4 ir 5 vietas, į priekį praleido tik dešimtkart pasaulio sklandymo čempioną iš Lenkijos. Tokie laimėjimai kaip reikiant išjudino p. Mačiulio įmonės veiklą. Jis pasakoja, kad užsakymų bendrovė šiuo metu jau turi daugiau nei metus į priekį. „Šiuo metu per mėnesį pagaminame ir parduodame po vieną sklandytuvą. Jų kainos prasideda nuo 100.000 Eur. Norėtųsi plėsti gamybą, nes manau, kad rinka mums leistų per mėnesį parduoti du. Bet yra darbuotojų problema, trūksta specialistų. Šiek tiek žmonių parengia VGTU, šiek tiek įdarbiname vietos kaimo žmones, kantriai juos mokome. Bet žinote, kaime kaip kaime – vienas užgėrė, kitas šiaip sugalvojo nebeateiti“, – pasakoja pašnekovas. „Sportinėje aviacijoje šiuo metu darbuojasi 50 žmonių, dar 37 dirba „Termike“. Ponas Mačiulis taip pat planuoja mažojo „miniLAK“ pagrindu pagaminti sklandytuvą, kurio sparnų ilgis būtų 18 metrų – penkiais daugiau nei „miniLAK“. 90% sklandytuvų nuperka paprasti sklandymo entuziastai, kuriems didesnis sklandytuvas yra patrauklesnis, nes leidžia ilgiau išbūti ore ir ilgiau mėgautis skrydžiu. „Sportinės aviacijos ir Ko“ pagaminti sklandytuvai skraido visoje Vakarų Europoje, Britanijoje, Pietų Afrikoje, JAV, keliose Pietų Amerikos valstybėse, Australijoje, šiemet vienas sklandytuvas pirmą kartą buvo išsiųstas į Japoniją.

Liūdina nykstantis sportas

Sklandymo malonumo iki šiol negali atsisakyti ir pats p. Mačiulis – vis dar dalyvauja varžybose visame pasaulyje. Sklandytuvu jis yra skriejęs beveik virš visų žemynų, o lenktynėse vis dar užvaldo toks pats azartas kaip jaunystėje. „Kai paragauji šito sporto, įklimpsti visam gyvenimui. Tai nėra lengvas pasisklandymas, tai tikros lenktynės. Pasaulio čempionatai vyksta dvi savaites, kasdien skrendamas 150–800 km atstumas. Vidutinis greitis būna apie 150 km/h. Labai abejoju, ar, pavyzdžiui, ralio lenktynininkai pasiekia tokį vidutinį greitį“, – kalba tarp verslo ir sporto laviruojantis pašnekovas. Jis sako, kad dalyvavimas varžybose jam vis dar leidžia tobulėti kaip sportininkui, be to, padeda versle, nes nuolatinė praktika sukelia minčių, kaip dar galima sklandytuvus tobulinti. Tiesa, p. Mačiulis neslepia liūdesio, kad sklandymo sportas Lietuvoje iš esmės nėra remiamas, o ir apie aviaciją svajojantys jaunuoliai mieliau renkasi komercinių skrydžių pilotų kelią. Pašnekovas įsitikinęs, kad prieš pradėdamas skraidyti keleiviniais lėktuvais, kiekvienas pirmiausia turi išmokti sklandyti. Kita vertus, tai pasiekti sudėtinga, kai vaikų mokymui naudojami prieš 30 metų pagaminti sklandytuvai, į kuriuos daugelis tėvų žvelgia įtariai. „Ne tik pilotai, inžinieriai taip pat žiūri tik į komercinių skrydžių sritį. Nors turiu pasakyti, kad ir tuos iš VGTU atėjusius inžinierius dar reikia smarkiai mokyti kokius trejus metus. Pagrindinių žinių jie turi, bet praktika pasirodo sudėtingesnė“, – sako p. Mačiulis. Kalbėdamas apie pilotų rengimą jis mini prieš beveik 10 metų Jungtinėse Valstijose nutikusį garsųjį atvejį, kai į keleivinio lėktuvo variklį pateko pulkas žąsų. Lakūnas buvo patyręs sklandytojas ir lėktuvą su 155 keleiviais saugiai nutupdė Hadsono upėje. „Jei jis nebūtų buvęs sklandytojas, visi būtų žuvę. Daug dabartinių pilotų juk yra tik operatoriai, skristi nemoka. Kiekvienas lėktuvas išjungus motorą yra sklandytuvas, tik reikia žinoti, ką ir kaip daryti. Į universitetą reikėtų priimti tuos, kurie jau moka skristi sklandytuvu. Dabar universitetai leidžia milijonus mokydami skraidyti komerciniais orlaiviais, o išmoko spaudyti mygtukus. Ne nuo to galo daroma“, – piktinasi patyręs sklandytojas. Jis sako, kad sklandyti gali išmokti kone kiekvienas, tam tereikia poros tūkstančių eurų ir kelių vasaros mėnesių.

Nori gaminti greičiausius

Sklandyti daug kam atrodo pavojingas užsiėmimas, tačiau p. Mačiulis sako per savo karjerą nesudaužęs nė vieno sklandytuvo, neskaitant kelių smulkių nutikimų, kai tekdavo leistis nepalankiomis sąlygomis: „Varžybose daug rizikuoji, trauki iki mažų aukščių, o paskui jau tupi kaip pasiseka.“ Paklaustas, ar būta atvejų, kai atrodė, kad rizikos riba jau peržengta, pašnekovas pripažįsta, kad taip buvo daug kartų. „Rizikuoji, ir tiek. Visos techninio sporto rūšys yra rizikingos. Būna, kad jau beveik lieti medžių viršūnes ir iš paskutiniųjų tempi iki kokios nors vietos, kur galėtum nusileisti. Į ežerus daug žmonių tupia. Galimybių prisiploti ir sulaužyti sklandytuvą yra daug“, – juokiasi p. Mačiulis. Jis pasakoja, kad dažni atvejai, kai sportininkų sklandytuvai susiduria ore. Jie lenktynes pradeda jau būdami ore. Davus startą, visi skuba ore išsikovoti geriausias pozicijas, kovoja dėl aukščio, pakliūva į debesis, tad nieko keista, kad avarijos nutinka neretai. „Visi stebi lyderį ir metasi paskui jį. Kai 30 sklandytuvų vienas šalia kito lekia 200 km/h greičiu, susidurti labai pavojinga. Jei susiduriama nesmarkiai, kartais pavyksta nusileisti. Kitu atveju sklandytuvas pradeda suktis ir kristi, tuomet lieka tik parašiutas. Bet tai sporto dalis, iš tokių situacijų reikia mokytis ir daugiau klaidos nedaryti“, – aiškina „Sportinės aviacijos ir Ko“ vadovas. Paklaustas, kas jį vis veja į padanges, pašnekovas juokiasi, kad skraidyti pradėjo norėdamas patikti panoms, o paskui užvaldė sportinio sklandymo azartas. „Gerai, kad šiame sporte neriboja amžius. Mūsų sklandymo federacijos prezidentas Vytautas Sabeckis ir 67-erių vis dar dalyvauja varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Rezultatai gal ir nestebina, bet ne paskutinis. O Lietuvoje ir jaunimui nenusileidžia“, – šypsosi p. Mačiulis. Jis sako, kad geram sklandytojui reikia ištvermės, bet ne tai svarbiausia. Sklandymas yra psichologinis sportas – atlaikyti riziką, šaltai galvoti, neišsigąsti mažų aukščių, laiku priimti sprendimą kritinėse situacijose. Su tokiu pačiu azartu p. Mačiulis ne tik lenktyniauja, bet ir savo įmonėje gamina bei tobulina sklandytuvus. Jo tikslas – kad vieną dieną Lietuvoje pagamintas sklandytuvas būtų greičiausias pasaulio čempionate: „Manau, kad su „miniLAK“ galime tai pasiekti, bet dar reikia padirbėti.“

[infogram id="aa18f234-f3cd-48d8-a212-3a9434cf2c01" prefix="sBG" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Šimtametė lietuviškų sklandytuvų istorija"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 12

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05
Kultūros ministrės komandoje – naujas patarėjas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjų komandą papildė doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Jis...

Laisvalaikis
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau