Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona

Publikuota: 2018-08-19
Borisą Fiodorovičių Godunovą išrinkus Maskvos valdovu Abiejų Tautų Respublika mėgino savo įtaką taikiai plėsti į Rytus. „RIA Novosti“ /“Scanpix“ nuotr.
Borisą Fiodorovičių Godunovą išrinkus Maskvos valdovu Abiejų Tautų Respublika mėgino savo įtaką taikiai plėsti į Rytus. „RIA Novosti“ /“Scanpix“ nuotr.
 

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis, derybų posėdžiais ir iškilmingais oficialių sutarčių pasirašymais priešais televizijos kameras. Tačiau šią parodomąją pusę atsveria „nematomi“ pasirengimo darbai, kuriems reikia didelio kruopštumo ir diplomatinio lankstumo.

Analogiškų diplomatinio darbo ypatybių regėta ir LDK laikais. Dokumentų, kurie atskleidžia diplomatijos subtilybes, išliko ne tiek daug, bet kai kurie jų vaizdžiai ir įdomiai nušviečia pasiuntinybių kasdienybę bei darbą.

Vienas tokių šaltinių yra 1600–1601 m. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) didžiosios pasiuntinybės į Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę (MDK) aprašymas – „dienoraštis“. Šios misijos tikslas buvo tarp minėtų valstybių sudaryti taiką ar bent paliaubas. Lenkijos karalius Zigmantas III Vaza vyriausiuoju derybininku paskyrė LDK kanclerį Leoną Sapiegą, o kartu su juo buvo įgalioti Varšuvos kaštelionas Stanisławas Warszyckis ir LDK raštininkas Elijas Pilgrimovijus. Pastarasis buvo ne tik diplomatas, bet ir literatas, veikiausiai dėl to ir gimė šis smulkmeniškas daugiau nei penkis mėnesius trukusios pasiuntinybės aprašymas.

Įspūdinga delegacija

Ruošiantis pasiuntinybei, visi jos dalyviai rinkosi LDK pakraščio mieste – Oršoje, netoli sienos su Maskva. Bendras suvažiavusių pasiuntinių, dvariškių ir aptarnaujančio personalo skaičius siekė 1.000. Apie jį iš anksto buvo pranešta Maskvos didžiajam kunigaikščiui Borisui Fiodorovičiui. Kaip įprasta, prieš tai buvo gautas garantinis raštas, kuriuo Maskvos valdovas įsipareigojo užtikrinti ATR pasiuntinių saugumą ir pasirūpinti jų išlaikymu.
1600 m. rugsėjo 27 d. pajudėjusią gurguolę sudarė dešimtys didelių dengtų keturračių vežimų, kinkytų keturiais ir daugiau arklių. Jie vežė ne tik diplomatus, bet ir diplomatines dovanas, kelionės bagažą: drabužius, ginklus, meistrų įrankius vežimams taisyti, virėjų puodus ir kt. Dalis vežimų gabeno didelius kiekius maisto, gėrimų ir pašarų arkliams. Gurguolė nusidriekė kelis šimtus metrų, o priešakyje kiek toliau jojantys raiteliai žvalgė kelią ir tikrino jo pravažumą bei saugumą.

Kultūrinė programa

Rugsėjo 29 dieną pasiuntinybė kirto LDK ir MDK sieną. Čia jų jau laukė maskvėnai: Smolensko vaivada su dviem pareigūnais ir 100 ratelių. Maskvoje buvo susiklosčiusi tradicija beveik visada pasiuntinius pasitikti pasienyje. Tai nebūtinai reiškė pagarbą svečiams, veikiau kontrolę, kad svetimšaliai nenuklystų kur nereikia ir nešnipinėtų.
Didžiulė gurguolė judėjo lėtai, juolab kad buvo rudeniškas oras. Per parą buvo nuvažiuojama 60–70 kilometrų. Be to, sunkumų kilo dėl ATR pasiuntinių aprūpinimo Maskvos teritorijoje. Europoje ir LDK galiojo sena taisyklė: pasiuntiniai turi diplomatinę neliečiamybę ir privalo būti išlaikomi to krašto, per kurį keliauja, valdovo – jis teikė nakvynę, maistą ir pašarą žirgams. Leonui Sapiegai nepasisekė, nes maskvėnai apie tai „nepagalvojo“ ir net draudė visa tai pirkti iš vietos gyventojų. Raštininkas Elijas tuo nė kiek nesistebėjo, priešingai – net tikėjosi: numanydami, kas laukia, diplomatai įsidėjo, ko gali prireikti. Tik vėliau maskvėnai nutarė, kad svečius reikia maitinti. Dėl to kai kuriose stovyklose, stacijose, maistui parūpino po 14 telyčių, 27 avinus, žąsų, druskos, nors gausiai pasiuntinybės žmonių miniai tai buvo ne tiek daug. Tačiau maskvėnai nepamiršo ko kito: Maskvos valdovas atskiru raštu paskyrė alkoholinių gėrimų porcijas kiekvienam pagal rangą ir pareigas. Pavyzdžiui, raštininkui Elijui buvo paskirta apsti porcija: puodelis vyno, pusė puodelio degtinės, trys kibirai midaus ir du kibirai alaus.
Kad kelionė į Maskvą neprailgtų, palydovai rūpinosi kultūrine programa, kiek pakreipdavo maršrutą, kad parodytų netoliese esančius vienuolynus ir miestelius. Grožėtasi vienuolynais ir cerkvėmis, kai kuriose jų Leonas Sapiega klausė pamaldų.

Pusiaukelėje – puota

Kai iki Maskvos liko maždaug pusė kelio, spalio 10 d. maskvėnai nei iš šio, nei iš to nusprendė suruošti pasiuntiniams puotą pakelėje. Tam reikalui skubiai pastatė palapinę. Pirmiausia vaišino degtine su šiokia tokia užkanda. Raštininkas Elijas apie tai pasakoja vaizdžiai ir slogiai, gal kai kur ir perdeda. Jam nuostabą kėlė stalo higienos nesilaikymas. Baisėjosi nešvariais indais: „galbūt neplautais penkis metus“, kuriuose tiektas maistas. Stebėjosi, kad nebuvo jokių stalo įrankių, – viską reikėjo imti rankomis, bet joms nusivalyti nebuvo rankšluosčių. Maistas buvo ruošiamas lauko sąlygomis prie palapinės, todėl diplomatai matė, kaip ruošiamas maistas, – virėjai nesibodėjo vietoj įrankių pasitelkti savo dantis. Leonas Sapiega tikriausiai išsprogusiomis akimis žiūrėjo, kai ant stalo buvo patiektas keptas, bet supelijęs kiškis. Prie stalo gausiai vartota alkoholinių gėrimų, kurie padėjo ne tik sušilti, bet, matyt, ir dezinfekuoti.
Po iškylos kelionė tęsėsi – spalio 16 d. iki Maskvos buvo likusi 1 mylia (10 km). Kaip dažniausiai būdavo, palydovai liepė sustoti ir kelias valandas luktelėti – raiteliai turėjo įspėti apie atvykusius svečius, kad būtų pasiruošta priimti atvykėlius, atlaisvintas kelias ir gatvė, kuria bus važiuojama. Gavę leidimą ATR pasiuntiniai pajudėjo miesto link. Maskvėnų palydovai pasakojo, kad ruošiantis jų atvykimui pastatytas net naujas įvažiavimo tiltas. Prie pat miesto pasitiko MDK dvariškis Andrejus Vasiljevičius Jeleckis su 2.000 raitelių. Nulipta nuo žirgų ir pasisveikinta.

Priekaištauja dėl dovanų

Kai atvyko į svečių namus, kuriuose apsistodavo pasiuntiniai, buvo liepta įsikurti. Leonas Sapiega su keliais kitais gavo kambarius, visi kiti turėjo sutilpti į ankštas patalpas, kuriose nežinia kodėl buvo prikrauta šiaudų. Šiaudų buvo net Leono Sapiegos kambaryje. Sutapimas ar ne, bet laukiant audiencijos pas Maskvos valdovą po kelių dienų, naktį, visai šalia kilo keli gaisrai. Pasiuntinybės tarnai dėl to sunerimo ir pačiam Leonui Sapiegai teko juos raminti, o maskvėnų prašyti duoti kitas patalpas nakvynei. Ne iš karto, bet prašymas buvo patenkintas.
Nuo pirmos dienos ATR pasiuntiniai Maskvoje jautė didelę įtampą. Kurį laiką mažai kas į juos kreipė dėmesį ir tik vėliau aplankė aukštesnio rango dvaro pareigūnai. Jie pranešė, kad apie juos Maskvos valdovas informuotas, ir teiravosi, ką šie valdovui atvežė dovanų. Leonas Sapiega pateikė lauktuvių sąrašą. Jį išvydę maskvėnai puolė priekaištauti, kodėl nenurodyta dovanų jaunajam valdovo sūnui Fiodorui Borisovičiui. Po priekabių pasakyta ruoštis audiencijai, ji vyksianti „artimiausiu laiku“. Laikas nenumaldomai bėgo. Galiausiai buvo pranešta, kad lapkričio 2 d. MDK valdovas juos priims.

Audiencijos nebus

To meto diplomatijos kultūroje stumti laiką, laikyti nežinomybėje buvo taktinė priemonė siekiant atvykėlius išmušti iš pusiausvyros. Ir išties išvakarėse maskvėnai pranešė, kad Maskvos valdovas jų priimti negalės, nes susirgo – „jam skauda didįjį kojos pirštą“ – ir jis galįs sirgti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. ATR pasiuntiniai kiek sutriko, bet Leonas Sapiega – kantrus diplomatas – susitvardė ir nuolankiai palinkėjo valdovui sveikatos. Vis dėlto tai buvo įžeidimas.
Nežinomybė dėl audiencijos truko daugiau nei 3 savaites ir tik lapkričio 25 d. maskvėnai pareiškė, kad valdovas juos priims kitą rytą. Tai buvo džiugi ir kantriai laukta naujiena.

Ilgai lauktas susitikimas

Iš ryto, po mišių, ATR pasiuntiniai išsirikiavę pagal diplomatinį ceremonialą buvo palydėti į valdovo pilį. Nuo pasiuntinių namų iki valdovo rūmų šalikelėse dviem eilėmis buvo išrikiuota apie 1 500 šaulių. Didelėje menėje Dūmos bojarinų ir dvariškių apsuptas soste sėdėjo MDK valdovas Borisas Fiodorovičius, o šalia jo mažame sostuke – sūnus Fiodoras Borisovičius. Kancleris paskelbė, kad valdovo pasveikinti atvyko Lenkijos karaliaus pasiuntiniai. ATR pasiuntinybės vadovas Leonas Sapiega laikydamasis ceremonialo nusilenkė ir pasveikino valdovą, pasiteiravo apie jo sveikatą. Į tai buvo atsakyta, kad sveikata – gera, ir išsyk paklausta, kokia Lenkijos karaliaus sveikata. Leonas Sapiega atsakė, kad išvykdamas paliko jį sveiką. Tokiais atvejais teirautis apie sveikatą buvo draugiškumo ir gero tono ženklas.
Leonas Sapiega su kitais diplomatais išdėstė vizito priežastį – atvyko derėtis dėl valstybių taikos, tam buvo pritarta. Paskui pasakė norintis įteikti atvežtas dovanas, kurias atsiuntė Lenkijos karalius. Kaip įprasta, buvo garsiai diktuojamas dovanų sąrašas ir jos buvo įnešamos: įvairios auksinės deimantais bei brangakmeniais puoštos antkaklės ir auksinės grandinės, sidabrinės taurės ir gėrimams pilstyti skirtos didelės taurės su dangteliais, puošni skrynia, kaulu puoštas medžioklinis šautuvas, du pistoletai, keturi auksuoti ir brangakmeniais puošti kardai. Padovanota puošni karieta, aptraukta aksomu ir apmušta auksiniais siūlais, kinkyta šešiais italų veislės šuoliniais žirgais. Dovanota daug žirgų su puošniais balnais ir kamanomis. Valdovo sūnus taip pat gavo panašių dovanų, tarp kurių buvo net žaislinis auksinis brangakmeniais puoštas laivas. Maskvos valdovas buvo gerai nusiteikęs ir pasiūlė Leoną Sapiegą bei jo bendražygius pavaišinti vakariene. Vakare į pasiuntinių namus buvo atvežti stalai ir ant jų patiektos gausios vaišės.

Varginamos derybos

Po susitikimo su Maskvos valdovu Leonas Sapiega buvo nusiteikęs gana optimistiškai, bet tai dar nereiškė, kad taip pat maloniai bus bendraujama ir ateityje – derantis dėl taikos.
Gruodžio 3 d. prasidėjo įtemptos derybos. Atvykusius į rūmus pas valdovą ATR pasiuntinius pasitiko ne pats valdovas, bet jo sūnus. Su juo pasisveikinta ir nueita į atskirą kambarį. Derybų posėdžiai su pertraukomis truko keturis mėnesius. ATR pasiuntinius slėgė įtampa. Įprasta tvarka valstybių derybose iš kiekvienos šalies privalėdavo būti po vienodą derybininkų skaičių, tai reiškė šalių lygiateisiškumą. Tačiau šiose derybose iš ATR buvo 3, o iš MDK – 10 atstovų.
Be to, posėdžiuose nesilaikyta diplomatinės kultūros ir tradicijų. Maskvėnai be skrupulų pertraukdavo kalbančiuosius, siūlydavo nagrinėti antraeilius klausimus, griebdavosi melo, o įsikarščiavę net grasindavo susidoroti arba išvaryti iš šalies. Kartais nepasitenkinimą rodydavo ATR pasiuntiniams tiekdami prastesnį maistą. Leono Sapiegos ir jo bendražygių darbo sąlygos buvo nepavydėtinos, tačiau savikontrolė buvo išlaikyta ir nenuolaidžiauta. Šalims taip ir nepavyko susitarti dėl amžinosios taikos, bet susiderėta dėl 20 m. paliaubų termino.

Paliaubų sutartis

1601 m. kovo 11 d. ATR pasiuntiniai buvo pakviesti pas Maskvos valdovą, čia aptartas gautas rezultatas ir perskaityti abu sutarties raštai. Paskui abu egzemplioriai buvo padėti ant auksinio padėklo ir ant jų paguldytas auksinis kryžius. Maskvos valdovas nusiėmęs karūną ir uždėjęs dešinės rankos du pirštus ant kryžiaus tarė priesaikos žodžius, kad pasižada laikytis susitarimo, tada pabučiavo kryžių. Tą patį kryžių davė pabučiuoti ATR pasiuntiniams. Vėliau sutartį priesaika turėjo patvirtinti Lenkijos karalius.
Po ceremonijos Maskvos valdovas pakvietė pasiuntinius į puotą, bet pats, kaip teigta, dėl prastos sveikatos, nedalyvavo, jį pakeitė sūnus. Didžiulėje menėje buvo pastatyti du stalai. Prie vieno susodinti įtakingiausi Maskvos bojarinai, prie kito sėdėjo jaunasis Maskvos kunigaikštis su ATR pasiuntiniais ir kartu valgė. Puotą stebėjo pavaldiniai, susodinti keliomis eilėmis prie sienų.

Skubama grįžti

Gavę Maskvos valdovo leidimą išvykti, ATR pasiuntiniai su tarnais pasirengė kelionei ir kovo 13 d., Velykų išvakarėse, gurguolė pajudėjo LDK sienos link. Atgal taip pat lydėjo maskvėnų palydovai. Suprantama, kad po tokio ilgo ir ne itin malonaus vizito Maskvoje pasiuntinių vežimų ratai riedėjo patys savaime. Negana to, kai jau būta ne taip toli LDK sienos, Leoną Sapiegą pasiekė žinios, kad iš Maskvos įkandin joja pasiųstas raitelių pulkas jiems sulaikyti. Dėl to kiek įmanoma buvo skubama namų link, kol galiausiai delegacija netoli Viazmos persikėlė per Palanovkos upę, kurios vagos dalis atitiko valstybės sieną, ir atvyko į LDK. Kai pervažiavo sieną, raštininkas Elijas rašė: „Pasaulis linksmesnis, dangus giedresnis pasirodė besąs kiekvienam iš mūsų.“
Istorija rodo, koks sunkus ir atsakingas buvo diplomatų darbas, ypač vedant derybas Maskvoje. Ir tai ne išimtis, su panašiais sunkumais susidurta ir vėlesnėse pasiuntinybėse.

ĮDOMU

Tartasi ne vien dėl taikos

1592 m. sausio 15 d. baigėsi po Livonijos karo (1558–1583 m.) sudarytos ATR ir Maskvos paliaubų sutarties terminas. Kilo klausimas, kaip išlaikyti taiką. Dalis maskvėnų bojarinų buvo nepatenkinti, kad 1598 m. Maskvos valdovu buvo išrinktas Borisas Fiodorovičius, brendo vidaus kovos. ATR situaciją matė kaip progą taikiai išplėsti savo įtaką Rytuose. Net svarstytas nelabai realus ATR ir Maskvos personalinės unijos projektas, kurį itin rėmė Leonas Sapiega. Todėl 1600–1601 m. pasiuntinybės į Maskvą tikslas buvo ne vien tartis dėl taikos atnaujinimo. Leonas Sapiega mėgino įsiūlyti Zigmanto III Vazos ir Maskvos valdovo dukros Ksenijos vedybų projektą, tačiau susitarti pavyko tik dėl paliaubų.
Šios galiojo neilgai, nes Maskvoje į valdžią veržėsi apsišaukėlis caras Dimitrijus, 1602 m. jis atbėgo į ATR ir čia gavo politinį palaikymą. 1604 m. su kariuomene jis įsiveržė į Maskvą ir remiamas vietos elito karūnavosi didžiuoju Maskvos kunigaikščiu.

Borisas Fiodorovičius Godunovas

Maskvos didysis kunigaikštis, į sostą išrinktas ir valdęs 1598–1605 m., nors maskvėnų bojarinai abejojo jo teisėmis į sostą. Užsienio politikos dokumentuose pats skelbėsi Rusijos caru. Kariavo su Švedija ir atsiėmė dalį prarastų žemių per Livonijos karą.

Leonas Sapiega (1557–1633 m.)

Autoritetinga asmenybė, aktyvus politikas ir karvedys, jaunystėje studijavęs Leipcigo universitete. 1589–1623 m. buvo LDK kancleris, nuo 1623 m. – Vilniaus vaivada, o nuo 1625 m. – vyriausiasis LDK kariuomenės etmonas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė Afganistano karo veteranas, knygų autorius Z. Stankus  1

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo veteranas, memuarinių...

Laisvalaikis
2019.03.25
„Deutscher Buchpreis“ premijos laureatas R. Menasse: Europos Sąjunga – pasaulio ateitis

Leidykla „Tyto alba“ paskelbė laukianti ypatingo svečio – balandžio 11 d. Vilniuje, MO muziejuje, su...

Laisvalaikis
2019.03.24
Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti 19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai...

Laisvalaikis
2019.03.24
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 4

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau