Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona

Publikuota: 2018-08-19
Borisą Fiodorovičių Godunovą išrinkus Maskvos valdovu Abiejų Tautų Respublika mėgino savo įtaką taikiai plėsti į Rytus. „RIA Novosti“ /“Scanpix“ nuotr.
Borisą Fiodorovičių Godunovą išrinkus Maskvos valdovu Abiejų Tautų Respublika mėgino savo įtaką taikiai plėsti į Rytus. „RIA Novosti“ /“Scanpix“ nuotr.
 

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis, derybų posėdžiais ir iškilmingais oficialių sutarčių pasirašymais priešais televizijos kameras. Tačiau šią parodomąją pusę atsveria „nematomi“ pasirengimo darbai, kuriems reikia didelio kruopštumo ir diplomatinio lankstumo.

Analogiškų diplomatinio darbo ypatybių regėta ir LDK laikais. Dokumentų, kurie atskleidžia diplomatijos subtilybes, išliko ne tiek daug, bet kai kurie jų vaizdžiai ir įdomiai nušviečia pasiuntinybių kasdienybę bei darbą.

Vienas tokių šaltinių yra 1600–1601 m. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) didžiosios pasiuntinybės į Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę (MDK) aprašymas – „dienoraštis“. Šios misijos tikslas buvo tarp minėtų valstybių sudaryti taiką ar bent paliaubas. Lenkijos karalius Zigmantas III Vaza vyriausiuoju derybininku paskyrė LDK kanclerį Leoną Sapiegą, o kartu su juo buvo įgalioti Varšuvos kaštelionas Stanisławas Warszyckis ir LDK raštininkas Elijas Pilgrimovijus. Pastarasis buvo ne tik diplomatas, bet ir literatas, veikiausiai dėl to ir gimė šis smulkmeniškas daugiau nei penkis mėnesius trukusios pasiuntinybės aprašymas.

Įspūdinga delegacija

Ruošiantis pasiuntinybei, visi jos dalyviai rinkosi LDK pakraščio mieste – Oršoje, netoli sienos su Maskva. Bendras suvažiavusių pasiuntinių, dvariškių ir aptarnaujančio personalo skaičius siekė 1.000. Apie jį iš anksto buvo pranešta Maskvos didžiajam kunigaikščiui Borisui Fiodorovičiui. Kaip įprasta, prieš tai buvo gautas garantinis raštas, kuriuo Maskvos valdovas įsipareigojo užtikrinti ATR pasiuntinių saugumą ir pasirūpinti jų išlaikymu.
1600 m. rugsėjo 27 d. pajudėjusią gurguolę sudarė dešimtys didelių dengtų keturračių vežimų, kinkytų keturiais ir daugiau arklių. Jie vežė ne tik diplomatus, bet ir diplomatines dovanas, kelionės bagažą: drabužius, ginklus, meistrų įrankius vežimams taisyti, virėjų puodus ir kt. Dalis vežimų gabeno didelius kiekius maisto, gėrimų ir pašarų arkliams. Gurguolė nusidriekė kelis šimtus metrų, o priešakyje kiek toliau jojantys raiteliai žvalgė kelią ir tikrino jo pravažumą bei saugumą.

Kultūrinė programa

Rugsėjo 29 dieną pasiuntinybė kirto LDK ir MDK sieną. Čia jų jau laukė maskvėnai: Smolensko vaivada su dviem pareigūnais ir 100 ratelių. Maskvoje buvo susiklosčiusi tradicija beveik visada pasiuntinius pasitikti pasienyje. Tai nebūtinai reiškė pagarbą svečiams, veikiau kontrolę, kad svetimšaliai nenuklystų kur nereikia ir nešnipinėtų.
Didžiulė gurguolė judėjo lėtai, juolab kad buvo rudeniškas oras. Per parą buvo nuvažiuojama 60–70 kilometrų. Be to, sunkumų kilo dėl ATR pasiuntinių aprūpinimo Maskvos teritorijoje. Europoje ir LDK galiojo sena taisyklė: pasiuntiniai turi diplomatinę neliečiamybę ir privalo būti išlaikomi to krašto, per kurį keliauja, valdovo – jis teikė nakvynę, maistą ir pašarą žirgams. Leonui Sapiegai nepasisekė, nes maskvėnai apie tai „nepagalvojo“ ir net draudė visa tai pirkti iš vietos gyventojų. Raštininkas Elijas tuo nė kiek nesistebėjo, priešingai – net tikėjosi: numanydami, kas laukia, diplomatai įsidėjo, ko gali prireikti. Tik vėliau maskvėnai nutarė, kad svečius reikia maitinti. Dėl to kai kuriose stovyklose, stacijose, maistui parūpino po 14 telyčių, 27 avinus, žąsų, druskos, nors gausiai pasiuntinybės žmonių miniai tai buvo ne tiek daug. Tačiau maskvėnai nepamiršo ko kito: Maskvos valdovas atskiru raštu paskyrė alkoholinių gėrimų porcijas kiekvienam pagal rangą ir pareigas. Pavyzdžiui, raštininkui Elijui buvo paskirta apsti porcija: puodelis vyno, pusė puodelio degtinės, trys kibirai midaus ir du kibirai alaus.
Kad kelionė į Maskvą neprailgtų, palydovai rūpinosi kultūrine programa, kiek pakreipdavo maršrutą, kad parodytų netoliese esančius vienuolynus ir miestelius. Grožėtasi vienuolynais ir cerkvėmis, kai kuriose jų Leonas Sapiega klausė pamaldų.

Pusiaukelėje – puota

Kai iki Maskvos liko maždaug pusė kelio, spalio 10 d. maskvėnai nei iš šio, nei iš to nusprendė suruošti pasiuntiniams puotą pakelėje. Tam reikalui skubiai pastatė palapinę. Pirmiausia vaišino degtine su šiokia tokia užkanda. Raštininkas Elijas apie tai pasakoja vaizdžiai ir slogiai, gal kai kur ir perdeda. Jam nuostabą kėlė stalo higienos nesilaikymas. Baisėjosi nešvariais indais: „galbūt neplautais penkis metus“, kuriuose tiektas maistas. Stebėjosi, kad nebuvo jokių stalo įrankių, – viską reikėjo imti rankomis, bet joms nusivalyti nebuvo rankšluosčių. Maistas buvo ruošiamas lauko sąlygomis prie palapinės, todėl diplomatai matė, kaip ruošiamas maistas, – virėjai nesibodėjo vietoj įrankių pasitelkti savo dantis. Leonas Sapiega tikriausiai išsprogusiomis akimis žiūrėjo, kai ant stalo buvo patiektas keptas, bet supelijęs kiškis. Prie stalo gausiai vartota alkoholinių gėrimų, kurie padėjo ne tik sušilti, bet, matyt, ir dezinfekuoti.
Po iškylos kelionė tęsėsi – spalio 16 d. iki Maskvos buvo likusi 1 mylia (10 km). Kaip dažniausiai būdavo, palydovai liepė sustoti ir kelias valandas luktelėti – raiteliai turėjo įspėti apie atvykusius svečius, kad būtų pasiruošta priimti atvykėlius, atlaisvintas kelias ir gatvė, kuria bus važiuojama. Gavę leidimą ATR pasiuntiniai pajudėjo miesto link. Maskvėnų palydovai pasakojo, kad ruošiantis jų atvykimui pastatytas net naujas įvažiavimo tiltas. Prie pat miesto pasitiko MDK dvariškis Andrejus Vasiljevičius Jeleckis su 2.000 raitelių. Nulipta nuo žirgų ir pasisveikinta.

Priekaištauja dėl dovanų

Kai atvyko į svečių namus, kuriuose apsistodavo pasiuntiniai, buvo liepta įsikurti. Leonas Sapiega su keliais kitais gavo kambarius, visi kiti turėjo sutilpti į ankštas patalpas, kuriose nežinia kodėl buvo prikrauta šiaudų. Šiaudų buvo net Leono Sapiegos kambaryje. Sutapimas ar ne, bet laukiant audiencijos pas Maskvos valdovą po kelių dienų, naktį, visai šalia kilo keli gaisrai. Pasiuntinybės tarnai dėl to sunerimo ir pačiam Leonui Sapiegai teko juos raminti, o maskvėnų prašyti duoti kitas patalpas nakvynei. Ne iš karto, bet prašymas buvo patenkintas.
Nuo pirmos dienos ATR pasiuntiniai Maskvoje jautė didelę įtampą. Kurį laiką mažai kas į juos kreipė dėmesį ir tik vėliau aplankė aukštesnio rango dvaro pareigūnai. Jie pranešė, kad apie juos Maskvos valdovas informuotas, ir teiravosi, ką šie valdovui atvežė dovanų. Leonas Sapiega pateikė lauktuvių sąrašą. Jį išvydę maskvėnai puolė priekaištauti, kodėl nenurodyta dovanų jaunajam valdovo sūnui Fiodorui Borisovičiui. Po priekabių pasakyta ruoštis audiencijai, ji vyksianti „artimiausiu laiku“. Laikas nenumaldomai bėgo. Galiausiai buvo pranešta, kad lapkričio 2 d. MDK valdovas juos priims.

Audiencijos nebus

To meto diplomatijos kultūroje stumti laiką, laikyti nežinomybėje buvo taktinė priemonė siekiant atvykėlius išmušti iš pusiausvyros. Ir išties išvakarėse maskvėnai pranešė, kad Maskvos valdovas jų priimti negalės, nes susirgo – „jam skauda didįjį kojos pirštą“ – ir jis galįs sirgti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. ATR pasiuntiniai kiek sutriko, bet Leonas Sapiega – kantrus diplomatas – susitvardė ir nuolankiai palinkėjo valdovui sveikatos. Vis dėlto tai buvo įžeidimas.
Nežinomybė dėl audiencijos truko daugiau nei 3 savaites ir tik lapkričio 25 d. maskvėnai pareiškė, kad valdovas juos priims kitą rytą. Tai buvo džiugi ir kantriai laukta naujiena.

Ilgai lauktas susitikimas

Iš ryto, po mišių, ATR pasiuntiniai išsirikiavę pagal diplomatinį ceremonialą buvo palydėti į valdovo pilį. Nuo pasiuntinių namų iki valdovo rūmų šalikelėse dviem eilėmis buvo išrikiuota apie 1 500 šaulių. Didelėje menėje Dūmos bojarinų ir dvariškių apsuptas soste sėdėjo MDK valdovas Borisas Fiodorovičius, o šalia jo mažame sostuke – sūnus Fiodoras Borisovičius. Kancleris paskelbė, kad valdovo pasveikinti atvyko Lenkijos karaliaus pasiuntiniai. ATR pasiuntinybės vadovas Leonas Sapiega laikydamasis ceremonialo nusilenkė ir pasveikino valdovą, pasiteiravo apie jo sveikatą. Į tai buvo atsakyta, kad sveikata – gera, ir išsyk paklausta, kokia Lenkijos karaliaus sveikata. Leonas Sapiega atsakė, kad išvykdamas paliko jį sveiką. Tokiais atvejais teirautis apie sveikatą buvo draugiškumo ir gero tono ženklas.
Leonas Sapiega su kitais diplomatais išdėstė vizito priežastį – atvyko derėtis dėl valstybių taikos, tam buvo pritarta. Paskui pasakė norintis įteikti atvežtas dovanas, kurias atsiuntė Lenkijos karalius. Kaip įprasta, buvo garsiai diktuojamas dovanų sąrašas ir jos buvo įnešamos: įvairios auksinės deimantais bei brangakmeniais puoštos antkaklės ir auksinės grandinės, sidabrinės taurės ir gėrimams pilstyti skirtos didelės taurės su dangteliais, puošni skrynia, kaulu puoštas medžioklinis šautuvas, du pistoletai, keturi auksuoti ir brangakmeniais puošti kardai. Padovanota puošni karieta, aptraukta aksomu ir apmušta auksiniais siūlais, kinkyta šešiais italų veislės šuoliniais žirgais. Dovanota daug žirgų su puošniais balnais ir kamanomis. Valdovo sūnus taip pat gavo panašių dovanų, tarp kurių buvo net žaislinis auksinis brangakmeniais puoštas laivas. Maskvos valdovas buvo gerai nusiteikęs ir pasiūlė Leoną Sapiegą bei jo bendražygius pavaišinti vakariene. Vakare į pasiuntinių namus buvo atvežti stalai ir ant jų patiektos gausios vaišės.

Varginamos derybos

Po susitikimo su Maskvos valdovu Leonas Sapiega buvo nusiteikęs gana optimistiškai, bet tai dar nereiškė, kad taip pat maloniai bus bendraujama ir ateityje – derantis dėl taikos.
Gruodžio 3 d. prasidėjo įtemptos derybos. Atvykusius į rūmus pas valdovą ATR pasiuntinius pasitiko ne pats valdovas, bet jo sūnus. Su juo pasisveikinta ir nueita į atskirą kambarį. Derybų posėdžiai su pertraukomis truko keturis mėnesius. ATR pasiuntinius slėgė įtampa. Įprasta tvarka valstybių derybose iš kiekvienos šalies privalėdavo būti po vienodą derybininkų skaičių, tai reiškė šalių lygiateisiškumą. Tačiau šiose derybose iš ATR buvo 3, o iš MDK – 10 atstovų.
Be to, posėdžiuose nesilaikyta diplomatinės kultūros ir tradicijų. Maskvėnai be skrupulų pertraukdavo kalbančiuosius, siūlydavo nagrinėti antraeilius klausimus, griebdavosi melo, o įsikarščiavę net grasindavo susidoroti arba išvaryti iš šalies. Kartais nepasitenkinimą rodydavo ATR pasiuntiniams tiekdami prastesnį maistą. Leono Sapiegos ir jo bendražygių darbo sąlygos buvo nepavydėtinos, tačiau savikontrolė buvo išlaikyta ir nenuolaidžiauta. Šalims taip ir nepavyko susitarti dėl amžinosios taikos, bet susiderėta dėl 20 m. paliaubų termino.

Paliaubų sutartis

1601 m. kovo 11 d. ATR pasiuntiniai buvo pakviesti pas Maskvos valdovą, čia aptartas gautas rezultatas ir perskaityti abu sutarties raštai. Paskui abu egzemplioriai buvo padėti ant auksinio padėklo ir ant jų paguldytas auksinis kryžius. Maskvos valdovas nusiėmęs karūną ir uždėjęs dešinės rankos du pirštus ant kryžiaus tarė priesaikos žodžius, kad pasižada laikytis susitarimo, tada pabučiavo kryžių. Tą patį kryžių davė pabučiuoti ATR pasiuntiniams. Vėliau sutartį priesaika turėjo patvirtinti Lenkijos karalius.
Po ceremonijos Maskvos valdovas pakvietė pasiuntinius į puotą, bet pats, kaip teigta, dėl prastos sveikatos, nedalyvavo, jį pakeitė sūnus. Didžiulėje menėje buvo pastatyti du stalai. Prie vieno susodinti įtakingiausi Maskvos bojarinai, prie kito sėdėjo jaunasis Maskvos kunigaikštis su ATR pasiuntiniais ir kartu valgė. Puotą stebėjo pavaldiniai, susodinti keliomis eilėmis prie sienų.

Skubama grįžti

Gavę Maskvos valdovo leidimą išvykti, ATR pasiuntiniai su tarnais pasirengė kelionei ir kovo 13 d., Velykų išvakarėse, gurguolė pajudėjo LDK sienos link. Atgal taip pat lydėjo maskvėnų palydovai. Suprantama, kad po tokio ilgo ir ne itin malonaus vizito Maskvoje pasiuntinių vežimų ratai riedėjo patys savaime. Negana to, kai jau būta ne taip toli LDK sienos, Leoną Sapiegą pasiekė žinios, kad iš Maskvos įkandin joja pasiųstas raitelių pulkas jiems sulaikyti. Dėl to kiek įmanoma buvo skubama namų link, kol galiausiai delegacija netoli Viazmos persikėlė per Palanovkos upę, kurios vagos dalis atitiko valstybės sieną, ir atvyko į LDK. Kai pervažiavo sieną, raštininkas Elijas rašė: „Pasaulis linksmesnis, dangus giedresnis pasirodė besąs kiekvienam iš mūsų.“
Istorija rodo, koks sunkus ir atsakingas buvo diplomatų darbas, ypač vedant derybas Maskvoje. Ir tai ne išimtis, su panašiais sunkumais susidurta ir vėlesnėse pasiuntinybėse.

ĮDOMU

Tartasi ne vien dėl taikos

1592 m. sausio 15 d. baigėsi po Livonijos karo (1558–1583 m.) sudarytos ATR ir Maskvos paliaubų sutarties terminas. Kilo klausimas, kaip išlaikyti taiką. Dalis maskvėnų bojarinų buvo nepatenkinti, kad 1598 m. Maskvos valdovu buvo išrinktas Borisas Fiodorovičius, brendo vidaus kovos. ATR situaciją matė kaip progą taikiai išplėsti savo įtaką Rytuose. Net svarstytas nelabai realus ATR ir Maskvos personalinės unijos projektas, kurį itin rėmė Leonas Sapiega. Todėl 1600–1601 m. pasiuntinybės į Maskvą tikslas buvo ne vien tartis dėl taikos atnaujinimo. Leonas Sapiega mėgino įsiūlyti Zigmanto III Vazos ir Maskvos valdovo dukros Ksenijos vedybų projektą, tačiau susitarti pavyko tik dėl paliaubų.
Šios galiojo neilgai, nes Maskvoje į valdžią veržėsi apsišaukėlis caras Dimitrijus, 1602 m. jis atbėgo į ATR ir čia gavo politinį palaikymą. 1604 m. su kariuomene jis įsiveržė į Maskvą ir remiamas vietos elito karūnavosi didžiuoju Maskvos kunigaikščiu.

Borisas Fiodorovičius Godunovas

Maskvos didysis kunigaikštis, į sostą išrinktas ir valdęs 1598–1605 m., nors maskvėnų bojarinai abejojo jo teisėmis į sostą. Užsienio politikos dokumentuose pats skelbėsi Rusijos caru. Kariavo su Švedija ir atsiėmė dalį prarastų žemių per Livonijos karą.

Leonas Sapiega (1557–1633 m.)

Autoritetinga asmenybė, aktyvus politikas ir karvedys, jaunystėje studijavęs Leipcigo universitete. 1589–1623 m. buvo LDK kancleris, nuo 1623 m. – Vilniaus vaivada, o nuo 1625 m. – vyriausiasis LDK kariuomenės etmonas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau