Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos

Publikuota: 2018-08-11
1916 m. visoje Amerikoje buvo apie 2.500 lietuviškų smuklių. Nuotraukoje - tipiška lietuvių aludė Čikagoje. LCVA nuotr.
1916 m. visoje Amerikoje buvo apie 2.500 lietuviškų smuklių. Nuotraukoje - tipiška lietuvių aludė Čikagoje. LCVA nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo viltys. Akcinių bendrovių mados ir nesėkmės. Lietuvių prietarai ir „amerikonų“ nesėkmės. Nuo „Frank Kruk“ iki „Raudonmedžio rojaus“. Jono Šliūpo nuotykiai versle. Valstybinio kooperatinio kapitalizmo kultūra ir laisvo verslo sankirtos.

Imperinės Rusijos sąlygomis mūsų kraštas pavirto kraštutinio socialinio-ekonominio konservatyvumo erdve. Agrarinė visuomenės sandara, iki 1861 m. užsitęsusi baudžiava ir sustingę miestai nepaliko lietuviams kito pasirinkimo, kaip tik emigruoti. Dalis patraukė į Rytus, Rusijos imperijos pramoninių miestų link, bet dar didesnė srovė tekėjo į Angliją, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas.

XIX a. pabaigoje po keliasdešimt tūkstančių lietuvių darbininkų telkėsi Anglijos ir Škotijos kasyklų ir liejyklų apylinkėse, o subrendęs britų kapitalizmas laikė juos juodadarbių miesteliuose be didesnio verslumo proveržio. Amerika buvo kiek kitokia. Čia laukinis kapitalizmas pasižymėjo žiauriu darbininkų išnaudojimu, bet kartu atvėrė galimybių pradėti asmeninį verslą. Asmens laisvės ir atsakomybės už savo sprendimus paskatos šioje kylančioje pramoninio kapitalizmo šalyje buvo svarbiausioji verslumo sąlyga. Niekur kitur nebuvo tokios stiprios prasigyvenimo mitologijos, kaip čia. Šachtose, liejyklose ir skerdyklose sunkiai plušanti daugiatautė darbininkija galėjo solidariai nekęsti išnaudotojų kapitalistų, bet jiems negalėjo neimponuoti vienas didžiojo kapitalo legendų bruožas: kas nežinojo, kad tiek Johnas Rockfelleris, tiek Andrew Carnegy gimė skurde, pradėjo nuo nulio ir tik dėl savo drąsos, išmonės, tikėjimo ir triūso prasimušė į Amerikos verslo olimpą.

Taigi, Amerika buvo kitokia, o jos gyvensenos įtėkmės lietuvių išeivijai buvo greitos ir stiprios. Grįždami į gimtinę išeiviai (tokių buvo apie penktadalis visų emigrantų) parplukdydavo ir gyvenimo supratimą, verslumo skonį bei kvapą.

Verslo pradžios istorija

Amerikos lietuvių istorinėje atmintyje yra išlikęs pasakojimas, ataidintis kaip verslo istorijos pradžia naujoje vietoje: „Vienas lietuvis, atvykęs į Ameriką 1873 m., po keleto metų darbo kasyklose, Freelando kaimelyje, netoli Hazletono (Pensilvanija), atidarė valgomųjų gaminių parduotuvę. Joje pirko gaminius ne tik lietuviai, bet ir slovakai su lenkais. Ne tik pirko gaminius, bet ir pasidėdavo pas jį savas santaupas, kad jas saugiai palaikytų savo geležinėje spintoje. Tam lietuviui verslas puikiai sekėsi. Spintoje gulėjo daugelis tūkstančių dolerių.“

Tai buvo anam laikui ir kraštui būdingas, sekant socialiniais istorikais, pradinio kapitalo augimo epizodas. Mažiau būdingas, bet vis tiek ilgai prisimenamas buvo šio pasakojimo tęsinys:

„Visai nelauktai pasklido gandas, kad parduotuvės laikytojas ir santaupų saugotojas subankrutavo. Parduotuvė už kompanijoms neapmokėtas sąskaitas buvo parduota, o atidarius geležinę spintą, joje nerasta pinigų. Verkė žmonės, pasidėję pasaugoti pinigus, pritarė jiems ir parduotuvės savininkas, skųsdamasis, kad jį kompanijos „išlicitavojo“ (pardavė iš varžytinių), kad negeri žmonės neužmokėjo už skolon paimtas prekes.

Kai teismas bankrotą užtvirtino, tas žmogus, jau kita pavarde, nusipirko Plymouthe didelius namus, kuriuose pradėjo dvigubą verslą: viename kambaryje buvo smuklė, kitame – bankas. Ir čia abu verslai gerai sekėsi. Tai matyti iš to, kad jis netoli Forest City įsigijo ūkį su ežeru ir viešbučiu.“

Šis Amerikos lietuvio verslo nutikimas, kurį remdamasis kunigo A. Miluko liudijimu aprašė Vincentas Liulevičius („Amerikos lietuvių ekonominė veikla“, Čikaga, 1980 m.), turi svarbiausias amerikietiško kapitalizmo legendos sudedamąsias dalis. Čia atsiskleidžia kone visas ankstyvojo imigrantų verslo paveikslas: juodas darbas kasyklose, nekilnojamasis turtas, prekyba, finansinės paslaugos, smuklės, arba saliūno, elementas, ir, žinoma, verslo etikos (arba jos nebuvimo) privaloma spalva. Laikotarpis iki Pirmojo pasaulinio karo skirtingomis proporcijomis dėliojo šiuos elementus Amerikos lietuvių miesteliuose ir didmiesčių pakraščiuose.

Iš kasyklų – į saliūnus

Iki Lietuvos Respublikos atsiradimo pusmilijonis Naujajame Pasaulyje atsidūrusių lietuvių emigrantų, pradėję nuo sunkiausio kasyklų ir skerdyklų darbo, jau buvo išėję verslavimo pradžiamokslį ir peržengę pradinį smulkaus kapitalo kaupimo slenkstį. Istorikų suskaičiuota, kad 1914 m. jie buvo sukūrę 1.130 prekybos įmonių, o štai 1916 m. visoje Amerikoje buvo apie 3.000 parduotuvių ir 2.500 smuklių. Daug ar mažai?

Akivaizdu, kad, lyginant su rusų imperijos ir tradicinio agrarinio gyvenimo gimtine, čia lietuvių verslumo lygis buvo daug kartų aukštesnis. Gal savo skurdą ir baudžiavinius vargus menantys išeiviai iš kaimo vengė žemės ūkio darbų naujame krašte. Gal beraščiui ir angliškai nekalbančiam buvo sunku įsibėgėti laisvas žemes jau išsidalijusioje šalyje. Čia mūsų išeiviai pavėlavo bent tris dešimtmečius, jei neskaičiuosime kelių dešimčių Prūsijos lietuvininkų, XIX a. viduryje įsikūrusių Teksaso žemėse. Kita lyginamoji plotmė – įvairiataučių imigrantų aplinka. Čia vėl yra iškalbingų skaičių.

Štai Mažojoje Lietuvoje – Pensilvanijos kalnakasybos vietovėse esančiame Maunt Karmelio miestelyje – 640 slovakų neturėjo jokio verslo, 790 ukrainiečių turėjo dvi parduotuves ir vieną smuklę, 3.000 lenkų – 8 smukles ir 7 parduotuves, 300 italų – 3 parduotuves ir 1 smuklę. O štai 766 lietuviai buvo įsteigę 6 parduotuves ir 13 smuklių. Svarbu pastebėti, kad šiuos saliūnų verslo polinkius lietuviai Lietuvoje siejo su žydų kultūra, o naujojoje tėvynėje patys ėmėsi veikti. Nebuvo atstumti ir išeiviai litvakai. Statistika rodo, kad būta lietuviškai kalbančių žydų smuklių, kurias lietuviai laikė saviškių verslais.

Vasario 16-osios Respublikos atsiradimo momentu amerikiečiai lietuviai jau buvo įgudę ne tik smuklių versle. Greta rutuliojosi nekilnojamojo turto nuomos rinka, buvo priskaičiuojama iki keliolikos tūkstančių amatininkų ir smulkių dirbtuvių. Nepriklausomybės priešaušriu atsirado finansinių įstaigų ir nedidelių bankų, spaustuvių ir mechanikos dirbtuvių, maisto ir gėrimų pramonės užuomazgų, viešbučių ir poilsiaviečių, bet neabejotinai, ypač Rytų pakrantėje, viešpatavo siuvyklų verslas. Štai vien Niujorko Bruklino rajone buvo kone penkios dešimtys siuvyklų, samdančių iki šimto siuvėjų. Tuomet modernaus verslo išmonę pirmąsyk parodė Antanas Dičmonas, organizavęs siuvyklų sąjungą.

Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių išeivija jau buvo atsikračiusi naujiems imigrantams būdingų nevisavertiškumo kompleksų. Vis daugiau išsilavinusių medikų, teisininkų, finansininkų, inžinierių, kapitalizmo tvirtovėje rodė puikius verslumo gebėjimus. Imtasi ir aukštesnės pridėtinės vertės pramonės įmonių kūrimo. Kai kas pamatė perspektyvą odontologijos įrankių gamyboje, kiti žengė į chemijos pramonės prieangį.

1921 m. Čikagoje lietuvių buvo įsteigta „Bingol Chemical Co.“, vėliau išaugusi į „Universal Chemical Co“. Tais pačiais metais Roslande įsteigta gana stambi Lietuvos maisto bendrovė.

Rytų pakrantėje senųjų ir jau prakutusių angliakasių palikuonys ėmėsi ambicingesnių sumanymų. Trečiajame dešimtmetyje Filadelfijoje veikė lietuviškas metalinių baldų fabrikas „Krometal Co.“, „Industrijos Bendrovė“ ir kiti, bet Čikagos lietuviai buvo nepranokti: 1926 m. čia veikė 73 pramonės įmonės, o po dešimties metų – ir 10 spaustuvių, nuolat leidžiama ne ką mažiau laikraščių, vėliau į veiklą įsitraukė radijo stotys.

Simbolinė lietuviškos tradicijos reikšmė sėkmingo verslo forma išsiskleidė ir unikalioje lietuvių fermerių apylinkėje Mičigano valstijoje. 1942 m. Fauntino miestelyje Jonas ir Augustinas Andriuliai sukūrė „Michigan Farm Cheese Dairy, Inc.“. Ši išaugo į didelę įmonę, visoje Šiaurės Amerikoje pagarsėjusią baltu varškės sūriu. 1957 m. per dieną čia gaminta apie 12 t sūrio. Andriulis daugeliui amerikiečių tapo balto sūrio bendriniu vardu, o psichotinės cholesterolio prevencijos laikais jo populiarumas užkopė į didžiausias rinkos aukštumas.

Bendruomenės jėga

Amerika ugdė ne tik paprastą individualistinę smulkiojo kapitalisto sąmonę. Čia užsimezgė kai kas daugiau, ką sunku suvokti posovietinio kapitalizmo žmogui. Kadangi šios šalies jėga ir demokratijos kokybė rėmėsi nepaprastai išvystytu susiorganizavusių žmonių – pilietinės visuomenės – solidarumu, čia anksti išmokta kurti savišalpos draugijas, vartojimo kooperatyvus, visą tautinių bendrijų socialinės ekonomikos įvairovę. Iš čia – tik vienas žingsnis akcinių bendrovių link. Štai jau paminėtas Bruklino verslininkas A. Dičmonas sugeba suvienyti siuvyklų savininkus lietuvius ir įsteigti „Lithuanian Tailoring Corporation“. Ji neilgai gyvavo, turėjo užsidaryti net nesulaukusi didžiosios krizės laikų. Tačiau neabejotinai svarbu, kad bendrovių steigties idėjos buvo aukščiausia lietuviško verslumo gaida.

Daugelis išmintingesnių ir apsukresnių verslininkų buvo ir lietuviško bendruomeninio veiksmo sūkuryje: leido laikraščius, steigė klubus, kurie dėl Amerikos verslo teisės ir labdaros tradicijų virto tuo, kas vadintina abipuse – verslininko ir kliento – nauda. Ūkio vystymas gimtojoje žemėje, tokių bendrovių dauginimas buvo suvoktas ir kaip pelno siekiantis verslas, ir kaip patriotinis bendruomeninis veiksmas, ir kaip Lietuvos atkūrimo priemonė. Geriausiai tai iliustruoja aušrininko, laisvamanio ir kairiojo jautrumo liudytojo dr. Jono Šliūpo veiksmai. Po trijų dešimčių metų Amerikoje grįžęs į Lietuvą, jis atliko diplomatines užduotis, dalyvavo kuriant viešąją erdvę, bet svarbiausia – rodė pavyzdį ir kūrė akcines bendroves, iš kurių didžiausia – Lietuvos garlaivių bendrovė.

Neatrastas herojus

Lietuvių verslumo istorija Joną Šliūpą gali matyti kaip neatrastą herojų. Būdamas socialinio teisingumo idėjų pusėje jis nemanė, kad valstybės biurokratija yra vienintelis to teisingumo garantas. Jis manė, kad per asmeninį verslo veiksmą geriausia žengti kooperacijos link, o akcinės bendrovės tuomet tampa geistina pasekme.

nuotrauka::1left

Jis rodė kelią Lietuvos kapitalizmui žmogišku veidu. Įtikinėjo amerikiečius, kad jie labai reikalingi savo valstybėje pradėjusių šeimininkauti lietuvių gyvenimui. Jis ir pats kūrė bendroves, ir kitus gundė tai daryti. Štai Bostone atstovaudamas Lietuvos atstatymo bendrovei J. Šliūpas agitavo pasiturinčius diasporos verslininkus statyti termometrų fabriką Lietuvoje, imtis prekiauti automobiliais ir kitais to meto technikos naujadarais. Tada jis rašė: „Į Ameriką aš visada žiūrėjau kaip į gerą mokyklą mūsų žmonėms ir neapsigavau, čionykščiai (Lietuvos – E. A.) lietuviai dabar iš Amerikos laukia kapitalo ir sumanių darbininkų...“

Verslumas – ne nuodėmė

Nepriklausomai Lietuvai stojantis ant kojų, amerikiečiai lietuviai tame matė plačių verslo galimybių, ir čia jau senokai mūsų atmintį yra okupavę stereotipai. Nuo istoriografijoje įsitvirtinusio teiginio, kaip keliolika tūkstančių lietuvių reemigrantų Nepriklausomybės pradžioje prarado savo investuotus pinigus, iki Petro Cvirkos įrėžto Frank Kruk vaizdinio. Tačiau kaip rodo geriausias Amerikos lietuvių ekonominės veiklos istorijos veikalas, priklausantis V. Liulevičiaus plunksnai, ne visi sugrįžėliai ir ne visur pralaimėjo.

Versliausi Lietuvos politikai, tokie kaip Martynas Yčas, neabejotinai suvokė, ką reiškia amerikietiškas verslumas.

Lietuvos ūkio prisikėlimo laikais asmeninis verslumas nebuvo dėmė politiko ar valdininko veikloje. Buvo tikima žmogumi ir jo sąžine net tada, kai tikrovė viešojoje erdvėje žarstė nesąžiningumo ir savanaudiško gobšumo pavyzdžius. Bet vis vien nestigo išminties derinant asmens laisvę, intereso supratimą ir pasitikėjimą, kaip geriausią elgesio strategiją. Buvo aišku, kad laisva ekonominė veikla, grįsta privačia nuosavybe ir iniciatyva, – ne tik pinigai, bet ir sąmonė.

Ministro kėdėje sėdėdamas M. Yčas viliojo tautiečius iš už Atlanto: „...Kiekvienas suorganizuotas menkiausias dalykas, kiekviena dirbtuvėlė, darbininkų sutverta, kiekviena šimtinė, Lietuvon parvežta, yra milžiniškos svarbos Lietuvos ekonomijos pamatus tiesiant...“

Visi suprato uždavinius ir iššūkius, interesas buvo abipusis – tiek verslo ir patriotizmo, tiek Lietuvos ir diasporos. Bet tikrovė buvo sudėtinga. Bendrovių, kurias inicijavo Amerikos lietuviai verslininkai, atsirado dešimtys, o sėkmingai veikė ne visos. Iniciatyva buvo veiklių individų ir daugiau ar mažiau sėkmingų korporacijų rankose. JAV gimusios Lietuvos atstatymo bendrovė ir Lietuvių prekybos korporacija čia buvo nepralenkiamos.

1919 m. „Lithuanian Mechanics League“ kreipė sunkiai iš pokario sunkumų besikeliantį kraštą anuometinių aukštųjų technologijų link. Pusė tūkstančio lietuvių mechanikų buvo pasirengę iš Amerikos keltis Lietuvon, steigti dirbtuves ir didesnes įmones, dalytis tuo, kas šiandieniu verslo žargonu skamba kaip know how.

Taikliai amerikiečių verslo desantą yra aprašęs istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas („Lietuvių kolumbai“, leidykla „Mintis“, 1993). Nepriklausomybės pradžioje stojosi ant kojų Pramonės bendrovė, ji planavo Lietuvoje statyti elektrines, mechanikos dirbtuves ir jas eksploatuoti. J. Romanas, J. Greblingas, J. Šimkus įsteigė Baltijos transporto bendrovę ir tikėjosi sėkmingai plėtoti geležinkelių ir vandens kelių logistiką. Čia konkuravo minėtoji J. Šliūpo, M. Yčo, K. Račkausko inicijuota Lietuvos garlaivių bendrovė, siekianti proveržio krovinių vežimo versle. Iš viso pradiniame Lietuvos ūkio atsigavimo periode pėdsaką paliko 17 amerikiečių lietuvių bendrovių.

Antano Dičmono verslai

Istorikai dar pernelyg mažai nuveikė ieškodami verslo istorijos ir jos herojų. O praeityje būta daug prasmingai veikusių žmonių. Kai kurių pavardės įstrigusios tarp užmaršties ir fragmentiško paminėjimo. T. y. nepasiekusios lietuvių enciklopedijos puslapių. Nepaisant daugelio nesėkmių, praradimų, bankrotų ir nevilties, sėkmingiausi buvo tie verslo sumanymai, kuriuos įgyvendinti ėmėsi amerikiečiai J. Romanas, J. V. Cunis, A. Dičmonas. Jie buvo ir akcinio kapitalo iniciatoriai, ir bendrovės ideologai, ir geriausi verslo vadybininkai.

Atverskime spalvingus Bruklino verslininko A. Dičmono biografijos puslapius. Pradėjęs nuo savo siuvyklos, peržengęs siuvimo bendrovės steigties slenkstį, jis ėjo toliau. 1920 m. vis dar Brukline įsteigė „Drobę“, kuri per 2 m. išaugo į stambią akcinę bendrovę. Tuo pat laiku Kaune, Šančiuose, atidarė audimo ir popieriaus fabrikus. „Drobė“ virto sėkmingo Lietuvos verslo pavyzdžiu. A. Dičmono vadybinė patirtis sietina ir su verslo intereso išplėtimu į bendruomenės edukacijos lygmenis. Trečiajame dešimtmetyje 80-yje Lietuvos vietovių jis įmonės lėšomis surengė kursus, kaip paruošti geriausios kokybės vilną. Išugdė būrį audimo profesionalų. Dėl geros A. Dičmono vadybos „Drobė“ Nepriklausomybės dvidešimtmečio pabaigoje turėjo pusę tūkstančio darbininkų ir per metus išausdavo 70.000 m geriausios kokybės gelumbės bei pusvilnės audinių.

A. Dičmono verslumą pajuto ir Viekšnių valsčiaus darbininkai, radę padoraus darbo Kapėnų vietovėje pradėjusiame dirbti kartono fabrike, ir Kaunas – čia verslininkas įsteigė Geležies bendrovę ir įžengė į statybinių medžiagų verslo sritį. Lietuvos ūkis pirmosios nepriklausomos Respublikos pabaigoje buvo beįsibėgėjantis, o tai, ką laisva rinka grįsta veikla galėjo gero duoti, tik pradėjo siekti platesnių sluoksnių kasdienybę. Viso to pabaigą lėmė sovietų intervencija, Lietuvos valstybės sunaikinimas ir Antrasis pasaulinis karas. Laisvo lietuvių verslo tradicijos tąsa vėl persikėlė už Atlanto, arba pačia bendriausia prasme – į Vakarus už kone pusamžį dunksojusios geležinės uždangos.

Savo jėgomis

Stengdamiesi išsaugoti įvairiapusišką požiūrį į lietuvių kapitalizmo ir verslo praeitį, turime sutelkti dėmesį į lyginamąsias plotmes. Negana pasakyti, kad patys Amerikos lietuviai kūrė pasididžiavimo vertą pasakojimą apie mūsiškių gebėjimą stotis ant kojų ir veikti, nelaukiant dovanų iš dangaus ar valdžios.

Slovakai ir ukrainiečiai emigracijoje – viena palyginimo pusė. Žydai, škotai, airiai, italai – jau kita. Galima matyti lietuviško verslumo saitus su bendruomeninės talkos, kooperacijos, ankstyvųjų akcinių bendrovių vystymosi iššūkiais, bet, tiesą sakant, kapitalo varžybose lietuvių verslininkai čempionais netapo, nesukūrė amerikietiško stebuklo. Akylas socialinės istorijos stebėtojas Vytautas Kavolis, samprotaudamas apie lietuvių būdą, XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje yra teigęs, kad mums visados trūko veržlaus, kūrybiško individualizmo, užkariautojiškos kultūros ir verslo prasme dvasios. Anot jo, „lietuvių pasiekimai Amerikos kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime yra minimalūs; dėl to net ir bažnytinėje hierarchijoje, šioje lietuviams visuomet mieloje srityje, nė vienas Amerikos lietuvis nepasiekė aukštesnio rango“.

nuotrauka::2

V. Liulevičius lietuviško kapitalizmo laimėjimus apibendrino taip: „Amerikos lietuvių savarankiškos ekonominės veiklos faktai vis dėlto kelia pasigėrėjimo jausmus. Sutelktos piniginės sumos parodo lietuvių sugebėjimą prilaikyti dolerį, mokėjimą surasti būdų surinkti tokioms didelėms sumoms ir pademonstruoti lietuvių ekonominę galią.“

Gyvenamame krašte vyko didelė konkurencija. Prasiveržti pro daugybę konkurentų reikėjo labai didelės rizikos ir ne mažesnių pastangų, vis tik „lietuviai Amerikoje turėjo daugiau prekybos, pramonės ir finansų įstaigų, nei pačioje Lietuvoje“. Ir svarbiausia, „kad lietuviai Amerikoje savo dabartinę tvirtą padėtį ekonominėje srityje pasiekė savo pastangomis, be jokios svetimųjų pagalbos, be ypatingos vyriausybės pagalbos, pašalpų ar subsidijų. Laisvoje konkurencijoje su daugiau patyrimo ir kapitalo turinčiais kitataučiais jie išsikovojo padėtį, kuri iššaukia daugelio nusistebėjimą“.

Tekstas iš spaudai rengiamos knygos „Verslo amžius: Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai 1918–2018 m.“ Knygą sumanė ir autorių ansamblį subūrė „Leidybos idėjų centras“. Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – prof. Egidijus Aleksandravičius.

SPAUDOS RĖMIMO ŽENKLAS

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
11:12
Atidarytas privatus MO muziejus 27

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 8

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12
Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Sugedus raketai astronautai avariniu būdu nusileido į Žemę 11

Pakilimo metu sugedus Rusijos „Soyuz MS-10“ raketai, ja skridę astronautai priversti leistis avariniu būdu.

Laisvalaikis
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau