Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Publikuota: 2018-08-06

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima apibūdinti dabartinę „paminklų situaciją“ Lietuvoje. Tuo tarpu grupė mokslininkų iš Ispanijos su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu ieško būdų pagerinti Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklę.

Alfonso Vincento Ambraziūno (g. 1933) sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti Kauno IX forte, masinių žudynių vietoje pastatytas 1984-aisiais. Vertinama, paminklas svarbus ne tik dėl savo simbolinės prasmės, tačia ir kaip gelžbetoninės architektūros epochos simbolis.

Pasak architektūrologo dr. Vaido Petrulio, gelžbetonis iš pirmo žvilgsnio atrodo patvari medžiaga, tačiau jai taip pat būdingas laiko poveikis.

„Pasitelkiant šią santykinai naują, tik XIX–XX a. sandūroje pradėtą naudoti statybinę medžiagą, buvo sukurta įspūdingų architektūros statinių. XX a. viduryje netgi susiformavo architektūros kryptis, atvirai eksponuojanti betono paviršius ir vadinama „brutalizmu“, kurios pavadinimas kildinimas iš sąvokos beton brut (pranc. neapdailintas betonas). IX forto skulptūrinis memorialas bei muziejaus pastatas yra puikiausi šios stilistikos pavyzdžiai Lietuvoje“, – sako dr. Petrulis.

Mokslininkai jau paėmė keletą betono mėginių iš skirtingų paminklo vietų, iš jų laboratorijose bus išsiaiškinta betono sudėtis ir būklę, o vėliau ieškoma sprendimų ir galimybių užtikrinti jos išsaugojimą bei atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams.

IX forto skulptūrinį memorialą gaivins tarptautinis projektas „InnovaConcrete“. Anot jo vadovės Gretos Garcia iš Kadiso universiteto (Universidad de C?diz, Ispanija), projekto rengėjai tikisi atkreipti gyventojų, mokslininkų ir vietinės valdžios dėmesį į „betoninį paveldą“ – kartais nepelnytai pamirštą ar ignoruojamą.

„Nepakankamas dėmesys pokario architektūrai ir paveldui kelia grėsmę įvairių statinių būklei. Gyventojai ir lankytojai nėra išsamiai susipažinę su šių statinių išskirtinumu, istorine svarba, tad dažnai pačių žmonių veiksmai kelia didžiausią pavojų šio XX amžiaus istorinio paveldo išsaugojimui. Ypatingai daug gelžbetonio paveldo yra buvusiose postsovietinėse valstybėse“, – pranešime cituojama p. Garcia.

Pasak dr. Petrulio, Šaltojo karo laikų reiškinius reprezentuoja ir daugiau statinių Lietuvoje – Koncertų ir Sporto rūmai Vilniuje, Plokštinės raketų bazė, kariniams tikslams naudoti bunkeriai ir kt.

Tarp geriausių Europoje

Skulptorius Ambraziūnas Kauno IX forto skulptūrinį monumentą vadina epochos paminklu ir svarbiausiu savo kūriniu.

Sovietmečiu skulptorius dalyvavo keturiuose ketverius metus trukusiuose konkurso monumentui kurti skelbtuose etapuose, jiems parengė nesuskaičiuojamą kiekį eskizų. Dirbo kartu su architektais G. Baravyku ir V. Vieliumi. Laimėjus konkursą

monumento statyba truko 13 m., buvo baigta 1983-aisiais. Svetainė www.bernardinai.lt“ yra citavusi skulptorių sakant, jog „prie IX forto dirbo daugybė žmonių. Jie vieni iš kitų mokėsi, tobulėjo. Čia vyko visa Lietuvos skulptūros mokykla. Šiuo metu rašau memuarus apie IX forto statybą, kuriuose pasakoju, kaip viskas vyko, prisimenu sunkius ir juokingus darbo, ir laikmečio momentus“.

Beje, baigto statyti memorial atvyko pasižiūrėti tuometinė Sovietų sąjungos meno taryba ir puikiai jį įvertino.

Pietų Floridos (JAV) universitetas pristato IX Forto memorialą kaip antrą iš 30-ies geriausių Europos paminklų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 4

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 8

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 25

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10
Garsiausios istorijoje žmogžudystės vietą atvers turistams 2

Lankomiausio Italijos miesto Romos valdžia paskelbė planuojanti rekonstruoti senovinę aikštę, kurioje įvyko...

Paslaugos
2019.03.09
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09
Šiaulių „Aušros“ muziejui toliau vadovaus R. Balza

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau