Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Publikuota: 2018-07-15
Auksinė faraono Tutanchamono kaukė Kairo istorijos muziejuje. „Reuters“ nuotr.
Auksinė faraono Tutanchamono kaukė Kairo istorijos muziejuje. „Reuters“ nuotr.
 

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais artimaisiais. Vienos laidojimo apeigos užtikrindavo, kad siela būtų tinkamai nusiunčiama į mirusiųjų karalystę – nesvarbu, į dangų ar į žemę. Kitus laidojimo būdus lėmė higiena. Pavyzdžiui, tai, kad pūvančius kūnus buvo pavojinga laikyti netoli gyvenviečių.

Kanibalizmas

Seniausi žmogaus protėviai, pavyzdžiui, prieš 3 mln. metų gyvenę australopitekai, mirusiuosius suvalgydavo. Mirusiojo kūnas ne tik būdavo baltymingas maistas, jo valgymas tikriausiai simbolizavo bandymą perimti gerąsias mirusiojo savybes ir jėgą.

Mumifikavimas

Mumifikavimas buvo praktikuojamas dar prieš 7.000 metų Pietų Amerikoje. Čilės ir Peru indėnai pirmiausia pašalindavo mirusiojo vidaus organus ir tuomet palaikus džiovindavo kaitrioje saulėje. Vėliau daugelis kitų kultūrų bandė giminaičiams užtikrinti amžinąjį gyvenimą paversdami juos mumijomis.

Tikriausiai žinomiausios yra egiptiečių mumijos. Jie balzamuodavo palaikus soda ir žolelių ekstraktais.

Balzamavimo technika buvo patobulinta XIV šimtmetyje, kai buvo sugalvota sušvirkšti konservavimo skysčio tiesiai į kūną. Formalino tirpalas sutirština kūno baltymus ir mažina puvimo procesą. Vėliau balzamavimas buvo naudojamas siekiant išsaugoti, pavyzdžiui, JAV prezidento Abrahamo Lincolno palaikus, kurie traukiniu buvo vežami iš Vašingtono į jo laidojimo vietą Ilinojuje, taip pat Rusijos bolševikų vadovo Vladimiro Lenino kūną.

Kartu į mirties karalystę

Kai kuriose kultūrose mirusiųjų nepalikdavo vienišų – jie buvo laidojami ne pavieniui, o kartu. Buvo įprasta tame pačiame kape laidoti motiną ir kūdikį. Šiaurės šalyse ištisos šeimos buvo laidojamos vadinamuosiuose koridoriniuose kapuose, kurie atsirado maždaug 3.200 m. pr. Kr. Koridorinius kapus sudarė ilgas koridorius ir kameros. Tokiuose kapuose tilpdavo iki 100 mirusiųjų.

Į žemę – gemalo poza

Neandertaliečiai pirmieji pradėjo laidoti mirusiuosius po žeme. Manoma, šitaip jie elgėsi, kad palaikai nepriviliotų gyvūnų. Jie guldydavo palaikus gemalo poza – tai tikriausiai simbolizavo perėjimą tarp gyvybės ir mirties. Tačiau gali būti, kad taip elgtasi dėl praktinių sumetimų – gemalo poza gulintis kūnas užima mažiau vietos, todėl reikia kasti mažesnę duobę.

Palaikai deginami lauže

Indijoje ir Pietryčių Azijoje palaikus deginti dideliame lauže atliekant apeigas yra kultūros dalis jau tūkstančius metų. Seniausias žinomas kremavimo pavyzdys yra iš dalies kremuota Mungo moteris, gyvenusi maždaug prieš 26.000 metų Australijoje. Kremavimas buvo praktikuojamas ir Europoje, pavyzdžiui, senovės Romoje, tačiau kurį laiką buvo uždraustas ėmus plisti krikščionybės idėjai apie prisikėlimą. Tuo metu induistai degindami palaikus parodo, kad kūnas yra tik laikina sielos buveinė.

Palaikai – išrikiuoti

I a. po Kr. Romoje kapinių nebuvo. Tuo metu atsirado paprotys mirusiuosius laidoti, o ne deginti, taigi netrukus ėmė trūkti laidojimo vietos. Romos gyventojai – krikščionys, žydai ir vadinamieji pagonys – pradėjo statyti dideles požemines kapavietes už miesto ribų. Palaikai buvo laidojami 10 km ilgio tunelyje iškaltose nišose. Paryžiaus požemiuose taip pat yra tūkstančiai katakombų.

Paminklas ant žemės

Šaltuosiuose pasaulio regionuose, kur žemė kieta ir įšalusi, buvo neįmanoma užkasti mirusiojo, todėl jie buvo guldomi ant žemės. Pavyzdžiui, Grenlandijos Thulės kultūros žmonės guldydavo mirusius šeimos narius ant pamatinės uolienos ir uždengdavo juos rieduliais arba sukonstruodavo kapus iš išneštų į krantą medžių ir akmenų, kad apsaugotų mirusiuosius nuo šalto oro ir laukinių žvėrių. Kitos antžeminės kapavietės yra prašmatnūs mauzoliejai, kurie nuo antikos laikų buvo paskutinė galingųjų poilsio vieta.

Jūreiviai – į jūros dugną

Jūrininkai dažnai būdavo paliekami jūroje. Pavyzdžiui, 1596 m. švininis anglų kapitono sero Franciso Drake’o karstas buvo nuskandintas jūroje prie Panamos krantų, Centrinėje Amerikoje. Vikingai laidodavo svarbius giminaičius vadinamuosiuose akmeniniuose laivuose, laivo formos akmeniniuose kapuose, kurie simbolizavo kelionę į mirties karalystę. Tokiose salose kaip Havajai gyvavo paprotys palaikus įsupti į raudoną audinį ir išmesti į jūrą.

Mirusieji buvo išmetami į jūrą keliais skirtingais būdais – karstuose, įvynioti į drobę arba išbarstomi jų pelenai.

Karstai – amžinas verslas

Pirmosios mirusiųjų talpyklos buvo egiptiečių sarkofagai, o laikui bėgant karstų gamyba tapo atskira pramonės šaka. Karstai būna skirtingų stilių. Tarkime, žydai ortodoksai laidojami karstuose, gaminamuose tik iš medienos, be vinių, o japonams labiausiai patinka karstai iš kipariso ar kedro.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP siūlo, kad Europa laikrodžių nebesukiotų nuo 2021-ųjų 3

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui nuo 2021 m. Europos Sąjungos šalyse dukart per metus nebesukioti...

Laisvalaikis
16:50
Mirė kompozitorius A. Šenderovas

Po ligos mirė Lietuvos kompozitorius, nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas.

Laisvalaikis
10:42
Mirė Afganistano karo veteranas, knygų autorius Z. Stankus  2

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo veteranas, memuarinių...

Laisvalaikis
2019.03.25
„Deutscher Buchpreis“ premijos laureatas R. Menasse: Europos Sąjunga – pasaulio ateitis

Leidykla „Tyto alba“ paskelbė laukianti ypatingo svečio – balandžio 11 d. Vilniuje, MO muziejuje, su...

Laisvalaikis
2019.03.24
Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti 19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai...

Laisvalaikis
2019.03.24
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 4

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau