Iliustruotoji istorija: Lietuvos valdovų vedybinė politika

Publikuota: 2018-07-08
LDK valdovų rūmai, Bonos Sforzos laikų ekspozicija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
LDK valdovų rūmai, Bonos Sforzos laikų ekspozicija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių tikslų. Ypač stengtasi tuoktis ir vaikus sujungti su monarchų šeimų atstovais.

Dinastinės santuokos būdavo sudaromos siekiant taikos, gerų santykių su viena ar kita valstybe. Tačiau pasitaikė ir išimčių. Pavyzdžiui, Žygimanto Augusto ir antrosios jo žmonos Barboros Radvilaitės meilės istorija buvo nesuprasta amžininkų, peršokusi kelias epochas ir visiškai nenaudinga finansiniu požiūriu.

Dinastinių santuokų, kaip vieno iš politikos įrankių, tradiciją pirmieji pradėjo Lietuvos valdovai. Dar XIII a. trečiajame dešimtmetyje pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo vyresnysis brolis Dausprungas dukterį ištekino už Haličo kunigaikščio (vėliau karaliaus) Danieliaus. Po Mindaugo į valdžią atėję Gediminaičiai vedybų sąjungas dažniausiai sudarydavo su Rytų kraštų, Pietryčių Europos ir Vidurio bei Vakarų Europos dinastijomis.

Lietuvos valdovų dinastinės santuokos turėjo būti pavyzdys ir XIII–XIV a. Lietuvos elitui. Tačiau istorikai nėra radę duomenų apie ankstyvųjų kilmingųjų giminiavimąsi su kitų valstybių elito nariais.

Vėliau, Vytauto Didžiojo laikais, jau diduomenė stiprino vidinę vedybų politiką. Pavyzdžiui, įtakingiausias Vytauto laikų didikas Albertas Manvydas savo padėtį sustiprino vedybomis su tikėtinai Vytauto žmonos Onos seserimi Julijona.

Tačiau diduomenė neskubėjo sudaryti mišrių santuokų su užsieniečiais, ne taip kaip valdovai, tai darantys jau nuo Mindaugo laikų.

Mindaugo giminė

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Mindaugas žmoną Mortą vedė remdamasis jausmais, tačiau Mindaugo dukters santuoka – jau politinis žingsnis, o pati dukra – politinis įrankis. Iki Mindaugo krikšto Haličo-Voluinės kunigaikštis planavo Lietuvą atversti į stačiatikių tikėjimą ir net pašalinti Mindaugą kaip per daug galios įgaunantį valdovą. Tad Mindaugas pasistengė santykius su šia agresyvoka valstybe pagerinti ištekindamas dukterį už Švarno, kurio tėvas buvo Haličo-Voluinės kunigaikštis Danielius Haličietis, priklausantis Kijevo Rusios valdovų Riurikaičių dinastijai. Praėjus ketveriems metams po Mindaugo žūties, Lietuvos karaliaus žentas tapo krašto valdovu. Tačiau ne šios vedybos laikytinos pirmąja Lietuvos valdovų dinastine santuoka. Dar kiek anksčiau tas pats Danielius, Švarno tėvas, buvo vedęs Mindaugo dukterėčią, brolio Dausprungo dukterį. Tad akivaizdu, kad Mindaugo giminė XIII a. dinastines santuokas sudarydavo su Haličo-Voluinės kunigaikščiais Riurikaičiais, o apie kitų šeimos narių vedybas nedaug težinoma.

Traidenio giminė

Po Mindaugo giminės į Lietuvos valdovų sostą 1269 m. įžengė Traidenis. XIII a. Lietuva nuolat puldinėjo vieną iš skilusios Lenkijos dalių – Mazoviją. Šios žemės valdovai iš Piastų dinastijos troško taikos su Lietuva. Tikslą pasiekė, kai valdė Traidenis. Taika buvo sutvirtinta 1279 m. Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II ir Traidenio dukters Gaudimantės vedybomis.

Gedimino giminė

XIII a. pabaigoje Lietuvą ėmė valdyti Gedimino giminė. Apie ankstyvųjų šios giminės valdovų santuokas iš esmės nieko konkretaus nežinoma. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas buvo vedęs lietuvaitę Jaunę, anot istorikų, jos kilmė ne itin aukšta. Įtariama, kad ją Gediminas vedė dar prieš tapdamas valdovu, todėl nesirūpino sudaryti politiškai ir dinastiškai naudingos santuokos. Tačiau tai nereiškia, kad vedybinė politika jam buvo svetima. Dauguma iš 14-os Gedimino vaikų susituokė su monarchų ir artimų jų giminaičių kunigaikščių sluoksnio asmenimis. Lietuvos kunigaikštis vaikus tuokė su Rusios kunigaikščiais. Šią politiką tęsė Algirdas.

Dvi Gedimino dukterys ištekintos už Riurikaičių: Marija – už Tverės kunigaikščio Dmitrijaus Žiauraakio, o Augustė – už Maskvos kunigaikščio Semiono Išdidžiojo. Jie abu buvo ir Vladimiro didieji kunigaikščiai.

Kitos trys Gedimino dukros ištekintos už Piastų dinastijos atstovų: Elžbieta – už Plocko kunigaikščio Vaclovo, o Aldona – už Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo. Pastaroji santuoka 1325 m. įtvirtino Lenkijos ir Lietuvos sąjungą prieš Vokiečių ordiną, dėl to Gediminas net atsisakė planų sūnų Liubartą pasodinti į Voluinės kunigaikščio sostą. Jis atiteko Lenkijos karaliaus pusbroliui Boleslovui Jurgiui, vedusiam dar vieną Gedimino dukrą Eufemiją. Apgalvotos Gedimino vaikų vedybos buvo svarus indėlis į politinį regiono gyvenimą, padėjo plisti Lietuvos įtakai. Tai sustiprino ne tik kunigaikščio dukterų, bet ir sūnų vedybos.

Liubartas buvo apvesdintas su Riurikaičių kunigaikštyte. Jauniausias Gedimino sūnus vedė Haličo-Voluinės kunigaikščio Andrejaus Jurijevičiaus dukterį ir ėmė valdyti Lucką Rytų Voluinėje. Andrejui Jurijevičiui mirus, gavo Rytų Voluinę kaip palikimą ir ten persikėlė 1325 metais.

Antroji Liubarto žmona taip pat buvo Riurikaitė, Rostovo kunigaikščio Konstantino, su kuriuo Lietuva norėjo sudaryti sąjungą, duktė Olga.

Liubarto brolis Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Gediminaitis vedė Mariją Oną iš Riurikaičių. Antroji Algirdo žmona – Tverės didžiojo kunigaikščio duktė Julijona. Tverė konkuravo su Maskva, todėl Algirdas, nenorėdamas, kad Maskva sustiprėtų, rėmė Tverę, ir tai susiję su minėta jo santuoka. Šiame kontekste išskirtinis atrodo Gedimino sūnus Kęstutis: romantiškų jausmų vedinas jis paėmė į žmonas Lietuvos valdinę Birutę, kilme negalinčią konkuruoti su svainių antrosiomis pusėmis.

Algirdo giminė

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas turėjo ypač gausią šeimą – 23 vaikus. Istorinių šaltinių duomenys rodo, kad Algirdo vaikų santuokos buvo kruopščiai apgalvotos. Aštuoni kunigaikščio vaikai susituokė su Rusios Riurikaičiais: penkios dukterys ir trys sūnūs, tarp jų ir būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila.

Kiti Algirdo vaikai buvo sutuokti su palikuonimis iš Vakarų. Vygantas, Aleksandra, Jadvyga susituokė su Lenkijos Piastų dinastijos atstovais. Taip buvo užmegzti giminystės ryšiai su Opolės, Plocko, Osvencimo kunigaikščiais. Dar dviejų dukrų santuokomis Algirdo šeima susigiminiavo su Vokietijos Meklenburgo ir lenkų Pamario Slupsko kunigaikštysčių valdovais. Duktė Kotryna ištekėjo už meklenburgiečio Johano II, o Kena – už Slupsko kunigaikščio Kazimiero.

Garsiausia buvo Algirdo sūnaus Jogailos santuoka – pati sėkmingiausia iš Algirdaičių. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Vengrijos ir Lenkijos karalaitę, Lenkijos karalienę Jadvygą Anžujietę. Ir taip tapo Lenkijos karaliumi. Tapęs pirmuoju iš Gedimino palikuonių karaliumi, priėmęs katalikybę Jogaila ilgam sujungė Lietuvos ir Lenkijos likimus.

Po Jadvygos mirties Lenkijos karalius vedė dar tris kartus: antroji žmona – Celės grafaitė Ona, trečioji – Lenkijos didikė Elžbieta Granovska ir lietuvaitė Alšėnų kunigaikštytė Sofija. Būtent Sofija pagimdė tris Jogailos sūnus (su pirmąja žmona Jadvyga susilaukė palikuonio, bet jis iškart mirė, antroji žmona Ona pagimdė dukrą Jadvygą). Vienas iš sūnų Kazimieras mirė vaikystėje, kiti du tapo karaliais. Vladislovas Varnietis buvo Lenkijos ir Vengrijos monarchas, Kazimieras taip pat sėdėjo Lenkijos karaliaus soste.

Istorija galėjo būti ir kitokia, mat dar prieš pirmą Jogailos santuoką jo motina Tverės kunigaikštytė Julijona ragino sūnų vesti Maskvos kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio dukrą Sofiją ir priimti iš Rusios stačiatikybę. Tik kai pasitaikė galimybė tapti Lenkijos karaliumi, Jogaila atsisakė motinos siūlomos santuokos. Lenkijos karūna ir krikštas leido pelnyti Vakarų pripažinimą.

Tačiau Gediminaičių santykiai su Maskva nenutrūko, nes minėto Dmitrijaus Doniečio dukterį Mariją vedė Jogailos brolis Lengvenis. O už to paties Dmitrijaus Doniečio sūnaus Vasilijaus I buvo ištekinta būsimojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto duktė Sofija.

Kęstučio giminė

Apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir žmonos Birutės meilės istoriją sukurta daug legendų, o pastaruoju metu netyla diskusijos, kas iš tikrųjų buvo toji Birutė. Istorikai ginčijasi, ar tokia asmenybė apskritai egzistavo. Tačiau kol kas nėra pagrįstų įrodymų, kad Kęstučio ir Birutės santuoka – išgalvotas dalykas.

Šis LDK valdovas dukras ištekino vadovaudamasis politiniais sumetimais. Duktė Marija ištekėjo už Tverės didžiojo kunigaikščio Ivano iš Riurikaičių. Kitos dvi dukros buvo sutuoktos su Piastų dinastijos atstovais. Danutė Ona ištekėjo už Mazovijos (Varšuvos) kunigaikščio Jonušo I.

Jauniausia duktė Ringailė buvo susituokusi keturis kartus. Pirmą kartą – su Piastų atstovu Henriku Mazoviečiu. Mirus pirmam vyrui, Ringailė ištekėjo už Moldavijos kunigaikščio Stepono I. Dar kartą tapusi našle Kęstučio duktė santuoką sudarė su Valakijos vaivada Mirču Senuoju. Ketvirtoji santuoka – su dar vienu Moldavijos valdovu Aleksandru iš Mušatų. Šios Ringailės vedybos liudija ir apie dar vieną ankstyvosios Lietuvos valdovų vedybinės politikos Pietryčių kryptį, kai ieškota vedybų partnerių Valakijoje, Moldavijoje.

O Ringailės brolis Vytautas Didysis vienatinę dukrą Sofiją išleido už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I, derėjosi dėl sąjungos su Maskva.

Pats LDK valdovas Vytautas Didysis buvo vedęs dvi lietuvaites – Eišiškių kunigaikštytę Oną (vienintelės dukters motiną) ir Alšėnų kunigaikštytę Julijoną.

Jogailaičiai

Jogailos sūnaus LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio vedybos rodo didėjančią Vakarų vedybinės politikos krypties reikšmę. Kazimieras buvo vedęs Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalaitę Elžbietą Habsburgaitę.

Elžbieta Habsburgaitė vadinama karalių motina, nes keturi iš šešių jos sūnų tapo monarchais, o sūnus Kazimieras – šventuoju ir Lietuvos globėju. Vyriausiąjį sūnų Vladislovą Kazimieras įtaisė Čekijos ir Vengrijos karaliumi, kitas – Frydrichas tapo kardinolu, Aleksandras ir Žygimantas Senasis buvo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai, Jonas Albrechtas buvo Lenkijos karalius.

Tais laikais Jogailaičiai sėdėjo net kelių Europos valstybių sostuose ir tapo viena ryškiausių XV–XVI a. Europos valdančiųjų dinastijų šalia Liuksemburgų ir Habsburgų. 1471–1526 m. Jogailaičiai vienu metu valdė Lenkijos, Čekijos, Vengrijos karalystes ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Aleksandras, būdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir verčiamas didikų bei ypač rusėnų bajorijos, stengėsi stabilizuoti griūvančius santykius su pavojingai stiprėjančia Maskva ir šiuo tikslu vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. Po vestuvių ji apsigyveno Vilniaus pilyje. Tačiau ši santuoka tik pastiprino problemą, nes tėvas Elenai uždraudė pereiti į katalikybę ir per jos aplinką nuolat kišosi į Lietuvos reikalus gindamas vietos stačiatikius. Tokia Maskvos politika išsilaikė kelis šimtmečius, o Lietuvos ir Rusijos santykiai vis labiau komplikavosi ir šlijo, todėl nenuostabu, kad Aleksandro ir Elenos vedybos (1495 m.) buvo paskutinė Lietuvos valdovų šeimos nario ir Rusijos valdančiosios giminės santuoka. XVI–XVIII a. Rytų vedybinės politikos krypties Lietuvos valdovų dinastijose nebeliko.

Penkios Kazimiero ir Elžbietos Habsburgaitės dukros sudarė vedybų sąjungas su Vakarų krypties kunigaikščiais. Sofija, Barbora ir Jadvyga ištekėjo už Vokietijos dinastijų narių. Ir taip tapo Brandenburgo-Ansbacho Hohencolernų, Saksonijos Vetinų ir Bavarijos-Landshuto Vitelsbachų kunigaikščių vedybų partnerėmis. Viena garsiausių Jogailaičių vedybų sąjungų – Žygimanto Senojo ir Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos. Tiesa, pirmoji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona buvo Vengrijos vicekaraliaus duktė Barbora iš Zapolijų.

Žygimanto senojo giminė

Žygimanto Senojo palikuonys, XVI a. pabaigos–XVIII a. Lietuvos valdovų šeimų nariai, kaip ir vėlesniais laikais, pirmenybę teikė Vakarų vedybinės politikos krypčiai. Tuo metu prasidėjo gausių santuokų su Šv. Romos imperatorių Habsburgų dinastija epocha. Žygimantas Senasis su pirmąja žmona Barbora susilaukė dviejų dukrų: Jadvygos ir Onos (pastaroji mirė dar vaikystėje). Vyriausioji dukra ištekėjo už Brandenburgo markgrafo Joachimo II.

Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos penki palikuonys (šeštas mirė vos gimęs) taip pat sudarė politiškai naudingas santuokas. Tiesa, vienintelio sūnaus Žygimanto Augusto vedybos su antrąja žmona Barbora Radvilaite buvo paremtos jausmais ir visiškai nepelningos, todėl tai sukėlė jo motinos ir didikų pasipiktinimą. Pirmoji ir trečioji Žygimanto Augusto žmonos buvo seserys Elžbieta ir Kotryna Habsburgaitės, Šv. Romos imperijos imperatoriaus dukros. Nė su viena iš trijų žmonų Žygimantas Augustas nesusilaukė palikuonio, tad su juo išmirė pagrindinė Jogailaičių linija, po jo mirties 1572 m. Lietuvos valdovai jau buvo renkami.

Net dviem po Žygimanto Augusto valdžiusiems Lietuvos didiesiems kunigaikščiams ir Lenkijos karaliams – Henrikui Valua ir Steponui Batorui – buvo iškelta sąlyga vesti Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę. Biseksualus Henrikas Valua šių vedybų su daugiau nei dvigubai už jį vyresne moterimi išvengė, kai 1575 m. pabėgo iš Lenkijos ir Lietuvos valstybės ir tapo Prancūzijos karaliumi (1574–1589 m.). Oną Jogailaitę teko vesti Steponui Batorui ir taip dvigubai – karūna ir vedybų žiedu – susijungti su Lietuva ir Lenkija.

Onos ir Žygimanto Augusto seserys nutekėjo į Vakarus. Sofija susijungė su Braunšveigo Velfų dinastija, o Izabelė tapo Vengrijos karaliaus Jono žmona. Jauniausioji Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė Kotryna 1562 m. Vilniaus Žemutinės pilies rezidencijoje ištekėjo už Suomijos kunigaikščio ir vėlesnio Švedijos karaliaus Jono III iš Vazų dinastijos. Tai buvo pirmasis Lietuvos valdovų šeimos nario vedybinis ryšys su Skandinavija.

Vazos

Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė turėjo vieną sūnų Žygimantą (Zigmantą). Šio likimas labai panašus į dėdės Žygimanto Augusto. Jis ne tik tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi (vėliau – dar ir Švedijos), bet ir vedė dvi seseris Habsburgaites: Oną ir Konstanciją.

Iš pirmos santuokos su Austrijos erchercogaite gimė penki vaikai (keturi iš jų mirė arba ką tik gimę, arba vaikystėje). Sūnus Vladislovas – Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis – kaip ir tėvas, vedė Habsburgaitę Ceciliją Renatą, Šv. Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II dukrą. Cecilija Renata buvo Vladislovo motinos ir jo pamotės (tėvo antros žmonos Konstancijos) dukterėčia.

Ši santuoka turėjo sutvirtinti Lenkijos ir Lietuvos valstybių santykius su augančia Švedijos galybe. Tačiau tai nepadėjo Vladislovui tapti Europos masto politiku ir pašalinti Švedijos grėsmę.

Kai mirė pirmoji žmona, Vladislovui atsirado galimybė sustiprinti ryšius su Prancūzija. Jis vedė Prancūzijos dvarui artimą Mantujos kunigaikščio ir prancūzės kunigaikštytės iš Gizų šeimos dukterį Mariją Liudviką Gonzagą. O po Vladislovo Vazos mirties ją vedė jo brolis, vėlesnis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jonas Kazimieras Vaza (Žygimanto ir antrosios žmonos Konstancijos sūnus).

Vedybos su rafinuota prancūze pagyvino Varšuvos dvaro gyvenimą, suteikė daugiau prancūziško intelektualumo, rafinuotumo, elegancijos, bet politikos plotmėje ši santuoka nebuvo naudinga. Greičiau priešingai: Vazų santuokiniai ryšiai su Habsburgais ir Prancūzija tik skatino šių valstybių agentų veiklą Abiejų Tautų Respublikos viduje.

Lietuvos Vazų šeima nebuvo plati, todėl nedaug tegalima papasakoti apie jos soste nesėdėjusių asmenų vedybinius ryšius. Tik verta pastebėti, kad Jono Kazimiero sesuo Ona Vazaitė buvo nutekėjusi į Šv. Romos imperiją už Reino kurfiursto Pilypo Vilhelmo iš Vitelsbachų dinastijos.

XVII–XVIII a. renkami valdovai

XVII a. pab. Lietuvoje didikų oligarchija, bajorų anarchizmas jau buvo įsibėgėjęs ir plito toliau. Centrinę valdžią taip pat turėjo vietos bajorų išrinkti valdovai. Pirmuoju išrinktu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Riurikaičių kilmės kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis, Rusios vaivados Jeremijo Višnioveckio ir lenkų aristokratės Grizeldos Zamoiskos sūnus. Jo motina buvo Gediminaičių palikuonė.

Nieko gero nedavė ir šio valdovo santuoka su Šv. Romos imperijos imperatoriaus dukterimi Eleonora Habsburgaite, nes Habsburgai nebuvo populiarūs Abiejų Tautų Respublikoje.

Būdamas 33-ejų Mykolas Višnioveckis staiga mirė. Vaikų jis neturėjo, tad, susiklosčius aplinkybėms, Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapo Lenkijos lauko etmonas Jonas Sobieskis, vedęs prancūzę markizę Mariją Kazimierą d’Arkjė.

Jono Sobieskio palikuonims nepavyko tapti Lenkijos ir Lietuvos valdovais, tačiau pora jo vaikų buvo apvesdinti su Vitelsbachų šeimos atstovais (Bavarijos ir Reino kunigaikštystės). Jono Sobieskio anūkė Marija ištekėjo už Velso princo Jokūbo Stiuarto. Tai buvo vienintelis Lietuvos valdovų šeimos narių dinastinis santuokinis ryšys su Anglijos valdančiąja gimine.

Be to, Jonas Sobieskis vienintelis iš Lietuvos valdovų neturėjo kraujo ar santuokinių ryšių su prieš jį ar po jo valdžiusiais valdovais.

Dar vienas vietinių išrinktas valdovas buvo Stanislovas Leščinskis, per moteriškąją liniją iš kunigaikščių Sanguškų buvęs Gedimino palikuonis.

Pats Stanislovas buvo vedęs lenkų didikę Kotryną Opalinską, o savo dukrą Mariją Karoliną jam, jau nušalintam nuo Lenkijos ir Lietuvos sosto, pavyko ištekinti už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV iš Burbonų dinastijos. Tai padėjo Stanislovui tapti Prancūzijos Lotaringijos kunigaikščiu.

Beje, Stanislovo dukters santuoka su Prancūzijos monarchu garsi dar ir tuo, kad Gediminaičių palikuonė buvo nuolat apgaudinėjama sutuoktinio. Istorija žino daug faktų apie Liudviko XV meilės ryšius su garsiąja markize Žana Antuanete de Pompadur.

Dar vienas įdomus faktas: 1793 m. Prancūzijos revoliucijos metu giljotinuotas karalius Liudvikas XVI buvo Stanislovo Leščinskio proanūkis.

Paskutinis nesvetimšalis buvo Stanislovas Augustas Poniatovskis, kurio motina buvo Gediminaičių kilmės kunigaikštytė Konstancija Čartoriskytė, tad turėjo kraujo ryšį su senaisiais Lietuvos valdovais. Šis valdovas neturėjo oficialių vaikų, todėl 1791 m. Konstitucija numatė Lenkijos ir Lietuvos sosto įpėdiniu išrinkti prieš tai valdžiusios Vetinų giminės narį Frydrichą Augustą.

Vetinų giminė

Paskutine Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija derėtų laikyti Saksonijos kurfiurstų Vetinų giminę, su kuria Jogailaičiai pirmą kartą susigiminiavo dar XV a. pabaigoje. Vetinų šeimos atstovai Augustas II ir Augustas III Lietuvą su pertraukomis valdė 1697–1763 metais.

Augustas II buvo vedęs Kristiną iš Hohencolernų dinastijos, o Augustas III – Šv. Romos imperijos imperatoriaus dukterį Mariją Juozapiną. Pastaroji pora turėjo 14 vaikų ir juos tuokė su Habsburgų, Bavarijos Vitelsbachų ir Prancūzijos bei Ispanijos karalių Burbonų dinastijomis. Vienas iš Augusto III anūkų buvo Frydrichas Augustas, pagal 1791 m. Konstituciją Lenkijos ir Lietuvos įpėdinis, vedęs taip pat vokietę Mariją iš Vitelsbachų dinastijos.

Vedybų kryptys

Dar XIII–XIV a. išsikristalizavo trys kryptys: Vakarų, Pietvakarių ir Rytų. Rytų kryptis buvo viena svarbesnių Gediminaičiams iki XV a. pabaigos. Kone visos santuokos buvo su Riurikaičiais XIV–XV amžiuose. Tiesa, mišrioms vedyboms iš pradžių galėjo trukdyti religija – stačiatikybė. Tačiau vėliau svarbiausia kliūtimi tapo įtempti politiniai LDK santykiai su Maskva, jie paaštrėjo XV a. pabaigoje, ypač per Livonijos karą (1558–1583 m.). Dėl šių priežasčių LDK elitas daugiau nesigiminiavo nei su Maskvos, nei su Ukrainos diduomene.

Kur kas aktyviau XIV a. pabaigoje – XVI a. LDK diduomenė reiškėsi ieškodama tinkamų partnerių Vidurio Europoje, daugiausia Mazovijoje, Lenkijoje, pačioje XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje vokiškuose kraštuose.

Pietvakarių kryptis buvo kiekybiškai menkiausia, egzistavo XIII–XV a. pradžioje ir apėmė daugiausia santuokas su Haličo Riurikaičiais ar Moldavijos Mušatais.

Vakarų kryptis išryškėjo XIII a. pabaigoje ir XVI–XVIII a. be konkurencijos vyravo. XIII–XVI a. pirmoje pusėje dažniausios santuokos buvo su Lenkijos Piastais, Anžu dinastija ar Pamariečiais, taip pat su Vengrijos aukštuomene, o XVI a. viduryje – XVIII a. nusvėrė santuokos su vokiškų šalių valdančiosiomis giminėmis. Tam turėjo įtakos Vetinų dinastijos valdymas.

Taip pat gausėjo vedybinių ryšių su Prancūzija, pasitaikydavo ir pavienių santuokų su italų, anglų giminėmis.

Tai rodo, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastiniai ryšiai nedaug nusileido ar net visai nenusileido kitų didelių ir įtakingų Europos valstybių valdančiųjų giminių dinastinių ryšių platumui bei prestižiškumui.

Neišvengta kraujomaišos

Pavyzdys – XVII a. Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando II iš Habsburgų giminystės ryšiai su Lietuva. Lietuvos valdovų šeimos narius kaip sutuoktinius pasirinko dvi jo seserys, dvi tetos, senelis, senelio sesuo, galop dukra, anūkė, proproanūkė ir proproproanūkė. Iš šių dešimties santuokų keturios sudarytos su Jogailaičiais, trys – su Vazomis, dvi – Vetinais ir viena – su Višnioveckiais. Mazovijos kunigaikščio Zemovito III atveju matome, kad su Traidenio gimine tuokėsi jo senelis, o su Gedimino – brolis, trys sūnūs, anūkė, anūkas ir proanūkė. Panagrinėję Maskvos kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio giminės istoriją išvysime, kad Gedimino giminaičius kaip antrąsias savo puses pasirinko jo pirmos eilės pusbrolis, dėdė, dukra sūnus, anūkas, proproanūkis ir proproanūkė. Tai rodo, kad kai kurių giminių genealogijos medžių šakos tiek susipynusios, kad panašios į neatrišamą mazgą.

Beje, XX a. 6 dešimtmetyje istorikai nustatė skirtumus tarp vakarietiškos ir rytietiškos santuokos modelių. Lietuva priskirta rytietiškajam modeliui. Jam būdingos ankstyvos vedybos. Buvo manoma, kad tuoktis gali pilnamečiai asmenys. Pilnametystė moterims – 13–14 metų (kartais ir 12), vyrams – 18. Ankstyvesnės santuokos daugiau būdingos didikams, miestiečiai ir valstiečiai taip anksti nesituokė. Istoriniai tyrimai rodo, kad moteris, vos peržengusi 20-metį, jau turėdavo 4–6 vaikus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau