Dainų šventės fenomenas

Publikuota: 2018-06-29

Išties fenomenas: dainų švenčių tradicija kilo Šveicarijoje, gyvavo Vokietijoje, o galiausiai išliko tik trijose Baltijos valstybėse. Ir didžiausias masinių renginių skeptikas turėtų pripažinti, jog Dainų šventė, ilgus sovietmečio dešimtmečius kėlusi tautos dvasią, istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Ne vien sovietmečiu. Prezidentas Antanas Smetona prieš pirmąją Dainų šventę sakė: „Daina suvokiama ne kaip choro koncertas ar proginis susibūrimas, bet kaip realus tautos aktas, veiksmas, solidarizuojantis tautą, optimizuojantis jos būtį.“

Didžiausias valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys – Dainų šventė „Vardan tos...“, šeštadienį, birželio 30 d., prasideda Kaune. Liepos 1 d. ji persikels į Vilnių ir iki liepos 6-osios, karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kvies į gausybę renginių – nuo pasaulio lietuviams ir tautinėms bendrijoms skirto Vilniaus Katedros aikštėje, iki šventę Vingio parke vainikuosiančios Dainų dienos „Vienybė težydi“.

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriche. Joje dalyvavo 80 chorų, 2.100 dainininkų. Pirmoji Lietuvoje, tuomet vadinta Dainų diena, įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune. Joje dalyvavo 86 chorai – apie 3.000 dainininkų. Tarp šių dviejų datų rikiuojasi kitos pirmosios dainų šventės – 1845 m. Vokietijoje, 1869 m. Estijoje, 1873 m. Latvijoje,1884 m. Suomijoje.

Liuteroniškasis fenomenas

Dr. prof. Regimantas Gudelis, chorvedys, dainų švenčių tyrinėtojas, vienas iš fundamentalaus leidinio „Lietuvos dainų švenčių tradicija“ (2014 m., Lietuvos liaudies kultūros centras) autorių, vertindamas 80 metų laikotarpį, per kurį Dainų šventė iš Šveicarijos atkeliavo iki Lietuvos, yra pasakojęs, jog ir jam pačiam kai kurie klausimai nėra iki galo aiškūs: „Knygoje akcentavau, kad dainų šventės apskritai yra liuteroniškojo, vokiškojo pasaulio kūrybos fenomenas. Jis susiformavo XIX a. viduryje Šveicarijoje ir Vokietijoje, o ilgainiui vokiečiai giedojimą, chorus ir dainų švenčių patirtį per savo diasporas pernešė į kitas liuteroniškas šalis, pirmiausia – į Estiją ir Latviją, kur jos tapo nacionalinės kultūros reiškiniais. Dainų šventės Europoje dar buvo rengiamos Švedijoje, Suomijoje, nedidelių chorų susibūrimų būta Norvegijoje.“

Prof. Gudelis pastebi, jog Romos katalikų bažnyčios arealuose dainų švenčių nėra, – mes, lietuviai, šiame areale dabar vieninteliai ją turime. Tiesa, 1939 m. Vilniuje, Botanikos sode, Vilniaus, Varšuvos, Lydos, Lvovo lenkų chorai surengė savo vienintelę šventę. Dainavo vien lenkiškas dainas, tuo metu Vilniuje buvusio lietuvių choro „Varpas“ nepakvietė.

„Klausimas, kodėl Romos katalikų ir liuteronų bažnyčios taip skirtingai žiūrėjo į dainų šventes, yra labai painus. Vis tik noriu pabrėžti, kad Romos muzikinės liturgijos istorijoje visuomenė nuo jos buvo tarsi atitraukta. Priartinta tik po Vatikano II Susirinkimo. O liuteronizmo pradininkas Martynas Liuteris (1483–1546) per bendruomeninį giedojimą į parapijas siekė įnešti taiką, susiklausymą. Tas bendruomeniškumas, matyt, atėjo iki tokių renginių, kaip dainų šventės. Vokietijoje šventes stipriai inspiravo ir tautinė idėja. Nėra abejonių, kad latviai ir estai, chorinį meną ir dainų šventes perimdami iš vokiečių, kartu perėmė ir stiprų organizuotumo bei pareigingumo jausmą. Dėl to latvių ir estų chorai, mūsų akimis žiūrint, yra ypač drausmingi, pareigingi, gerai pažįsta muzikos raštą. Čia irgi nėra paslapties: liuteroniški giesmynai nuo senų laikų buvo leidžiami su giesmių melodijomis, o Lietuvoje – tiek Mažojoje lietuvininkų liuteronų, tiek Romos katalikų giesmynai – vien su literatūriniais tekstais“, – pasakojo prof. Gudelis.

Svarstydamas apie dainų švenčių ištakas, jis retoriškai klausia, ką reiškia 1869-ųjų estų nacionalinė dainų šventė. Anot profesoriaus, iš tikrųjų toje šventėje estiškų dainų buvo tik viena, visos kitos – vokiškos. Tik vėliau atsirado pusiausvyra, o vokiškosios visai dingo XIX–XX a. sankirtoje. Vokiškoji liuteroniškoji kultūra Estijoje ir Latvijoje buvo labai palanki nacionalinės inteligentijos iškilimui, nacionalinės kultūros formavimuisi. Estai ir latviai šios vokiškosios kultūros įkrovos nesikrato iki šiol, priešingai, didžiuojasi ja.

Beje, 2003 m. lapkričio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Mūsų dainos – iš kaimo

„Mūsų atgimimas kilo XIX a., su laikraščiu „Aušra“. Kas tuo metu vyko mūsų lietuviškame giedojime? – klausia prof. Gudelis. – Miestų šventės – rusiškos ir lenkiškos, visi daugiabalsiai chorai – lenkiški, visas Vilnius giedojo lenkiškai. Reikia pripažinti, neblogai. Tuo metu lietuvių etniniuose regionuose, Suvalkijos ir Žemaitijos katalikų bažnyčiose pradėjo burtis lietuviškai giedančios grupės ir šitai plėtėsi su tautiniu atgimimu. Senojoje spaudoje skaitome apie prieštaras ir net susistumdymą bažnyčiose su prolenkiškais giedotojais, į tuos konfliktus įsikišdavo net caro žandarai. Reikia pripažinti, jie rasdavo, jog didžiausi to kaltininkai – prolenkiški dvasininkai... O mūsų giedojimas kilo iš kaimo etninių bendruomenių, kurios buvo stipriai konservatyvios, įaugusios į savo žemę ir dėl to išlaikė papročius ir dainas.“

Pasak prof. Gudelio, spaudos draudimo atšaukimas 1904 m. atvėrė vartus vadinamųjų lietuviškų chorų ir lietuviškų vakarų sąjūdžiui. 1900–1910 m. Lietuvoje išplito Klojimų vakarai – iš pradžių slapti, atšaukus spaudos draudimą – legalūs. Juose dažniausiai buvo vaidinama Keturakio „Amerika pirtyje“, tada vietos bažnytinis choras padainuodavo kelias liaudies dainas ir būtinai – J. Kudirkos Tautišką giesmę.

Yra choras – yra kultūra

„Choro prestižas mums tiesiog nesuvokiamas; yra choras – yra kultūra. Vienas korespondentas „Vilniaus žiniose“ tais laikais gyrėsi: mūsų miestelyje įsisteigė paštas, vaistinė ir choras... Literatūrologai pripažįsta, kad ne spektaklis, o choras ir gimtoji daina buvo anų vakarų didžioji galia. Kultūros pajauta ėjo per dainą, per jausminį-intonacinį mąstymą. Tai viena. Antra, tie vakarai buvo kaip ilgai lauktos šventės. Balys Sruoga vaizdžiai aprašė tų vakarų atmosferą – vyksta lietuviškas vakaras kur nors miestelyje ar turtingesnio ūkininko klojime – tai didelė šventė visoje apylinkėje. Dalyviai ir klausytojai suvažiuodavo į jį vežimais, šeimynomis, susirinkdavo vietos inteligentija, kunigai net iš kitų parapijų. Vadinasi, stiprus visuomeninis šventės poreikis susiformavo dar iki karo“, – yra pasakojęs prof. Gudelis.

Pasak jo, mums tiesiog sunku suvokti, kad per tokį trumpą laiką (10 metų nuo spaudos draudimo atšaukimo, Pirmojo pasaulinio karo metai ir keli po jo) lietuviai sugebėjo perimti daugiabalsį europietiško stiliaus chorinį dainavimą ir 1924 m. dainų šventėje 3.000 choristų gana darniai padainuoti didelį repertuarą, paklusti skirtingiems dirigentams.

Nuo Rambyno kalno

Pirmosios lietuvių Dainų šventės ištakos siejamos ir su 1905 m. ant Rambyno kalno vykusia Mažosios Lietuvos dainų švente. Visos Lietuvos (dar okupuotos carinės Rusijos) chorų suvažiavimą planuota surengti po metų, tačiau nesutarimai ir lėšų stoka idėją sužlugdė. Ji atgimė Nepriklausomybės metais, trečiojo dešimtmečio pradžioje. Vienas iš jos puoselėtojų buvo Kipras Petrauskas, sumanymą parėmė „Dainos“ draugijos pirmininkas Juozas Žilevičius, iš JAV grįžęs Juozas Naujalis. Aktyviausiai dainų šventės idėją skleidė „Dainos“ draugija, išaugusi iš 1899 m. J. Naujalio slapta suburto „Dainos“ choro. Prezidentas Antanas Smetona prieš pirmąją Dainų šventę yra sakęs: „Daina suvokiama ne kaip choro koncertas ar proginis susibūrimas, bet kaip realus tautos aktas, veiksmas, solidarizuojantis tautą, optimizuojantis jos būtį.“ Dainų šventė Lietuvai tuomet reiškė susitelkimą ir dvasios pakylėjimą.

Dvasios pakylėjimui

Faktas, jog dainų šventės sovietmečiu kėlė tautos dvasią. Antai 1970-aisiais į jų repertuarą sugrįžo Č. Sasnausko daina „Kur bėga Šešupė“, o patyrinėjus dainų švenčių programas matyti, kad į privalomąjį repertuarą buvo įkomponuotos „Lietuva brangi“, „Kur bėga „Kur giria žaliuoja“, kitos dainos. 1955 m. sovietinė Lietuva priėmė sprendimą pagal dailininko Vytauto Palaimos eskizus sukurti ir pagaminti 35.000 tautinių stilizuotų kostiumų ir aprengti jais šventės dalyvius.

„Nežinau, gal dar yra kokių nors formų, bet manau, kad Dainų šventė turi galimybę vesti tautą į priekį, turėti mitologiją, idėją. Svarbu suvokti, kad niekas kitas už mus to nepadarys, jei mes patys jos nepuoselėsime, nedainuosime, nešoksime, nekursime, nepalaikysime savo tradicijos. Jokiais ekonominiais rodikliais to negalėsime atsverti. Galbūt tai yra Dainų šventės raktas ateičiai – uždavinys, kaip ta idėja uždegti kitą, skeptikų ir pragmatikų, tautos dalį“, – sako Saulius Liausa, Dainų šventę rengiančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas.

Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“

Birželio 30 d. 19 val. Kaune – Dainų diena Dainų slėnyje.

Nuo liepos 1 d. Vilniuje

Liepos 1 d. 12 val. – šventės atidarymas S. Daukanto aikštėje

1 d. 21 val. Vingio parke – L. Vilkončiaus roko opera „Eglė“

Liepos 2 d. 14 val. – Vaikų tradicinių amatų miestelio prie Valdovų rūmų atidarymas.

Liepos 3 d. 10–22 val. – Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje

Liepos 4 d. 13–21 val. – Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje

22 val. – Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“ Kalnų parke

Liepos 5 d. 13 val. – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (dieninis koncertas)

21 val. Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (vakarinis koncertas)

Liepos 6 d. 14 val. – Šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką

17 val. – Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje

Visa programa – čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
11:44
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau