Dainų šventės fenomenas

Publikuota: 2018-06-29

Išties fenomenas: dainų švenčių tradicija kilo Šveicarijoje, gyvavo Vokietijoje, o galiausiai išliko tik trijose Baltijos valstybėse. Ir didžiausias masinių renginių skeptikas turėtų pripažinti, jog Dainų šventė, ilgus sovietmečio dešimtmečius kėlusi tautos dvasią, istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Ne vien sovietmečiu. Prezidentas Antanas Smetona prieš pirmąją Dainų šventę sakė: „Daina suvokiama ne kaip choro koncertas ar proginis susibūrimas, bet kaip realus tautos aktas, veiksmas, solidarizuojantis tautą, optimizuojantis jos būtį.“

Didžiausias valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys – Dainų šventė „Vardan tos...“, šeštadienį, birželio 30 d., prasideda Kaune. Liepos 1 d. ji persikels į Vilnių ir iki liepos 6-osios, karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kvies į gausybę renginių – nuo pasaulio lietuviams ir tautinėms bendrijoms skirto Vilniaus Katedros aikštėje, iki šventę Vingio parke vainikuosiančios Dainų dienos „Vienybė težydi“.

Pirmoji Dainų šventė pasaulyje surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriche. Joje dalyvavo 80 chorų, 2.100 dainininkų. Pirmoji Lietuvoje, tuomet vadinta Dainų diena, įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune. Joje dalyvavo 86 chorai – apie 3.000 dainininkų. Tarp šių dviejų datų rikiuojasi kitos pirmosios dainų šventės – 1845 m. Vokietijoje, 1869 m. Estijoje, 1873 m. Latvijoje,1884 m. Suomijoje.

Liuteroniškasis fenomenas

Dr. prof. Regimantas Gudelis, chorvedys, dainų švenčių tyrinėtojas, vienas iš fundamentalaus leidinio „Lietuvos dainų švenčių tradicija“ (2014 m., Lietuvos liaudies kultūros centras) autorių, vertindamas 80 metų laikotarpį, per kurį Dainų šventė iš Šveicarijos atkeliavo iki Lietuvos, yra pasakojęs, jog ir jam pačiam kai kurie klausimai nėra iki galo aiškūs: „Knygoje akcentavau, kad dainų šventės apskritai yra liuteroniškojo, vokiškojo pasaulio kūrybos fenomenas. Jis susiformavo XIX a. viduryje Šveicarijoje ir Vokietijoje, o ilgainiui vokiečiai giedojimą, chorus ir dainų švenčių patirtį per savo diasporas pernešė į kitas liuteroniškas šalis, pirmiausia – į Estiją ir Latviją, kur jos tapo nacionalinės kultūros reiškiniais. Dainų šventės Europoje dar buvo rengiamos Švedijoje, Suomijoje, nedidelių chorų susibūrimų būta Norvegijoje.“

Prof. Gudelis pastebi, jog Romos katalikų bažnyčios arealuose dainų švenčių nėra, – mes, lietuviai, šiame areale dabar vieninteliai ją turime. Tiesa, 1939 m. Vilniuje, Botanikos sode, Vilniaus, Varšuvos, Lydos, Lvovo lenkų chorai surengė savo vienintelę šventę. Dainavo vien lenkiškas dainas, tuo metu Vilniuje buvusio lietuvių choro „Varpas“ nepakvietė.

„Klausimas, kodėl Romos katalikų ir liuteronų bažnyčios taip skirtingai žiūrėjo į dainų šventes, yra labai painus. Vis tik noriu pabrėžti, kad Romos muzikinės liturgijos istorijoje visuomenė nuo jos buvo tarsi atitraukta. Priartinta tik po Vatikano II Susirinkimo. O liuteronizmo pradininkas Martynas Liuteris (1483–1546) per bendruomeninį giedojimą į parapijas siekė įnešti taiką, susiklausymą. Tas bendruomeniškumas, matyt, atėjo iki tokių renginių, kaip dainų šventės. Vokietijoje šventes stipriai inspiravo ir tautinė idėja. Nėra abejonių, kad latviai ir estai, chorinį meną ir dainų šventes perimdami iš vokiečių, kartu perėmė ir stiprų organizuotumo bei pareigingumo jausmą. Dėl to latvių ir estų chorai, mūsų akimis žiūrint, yra ypač drausmingi, pareigingi, gerai pažįsta muzikos raštą. Čia irgi nėra paslapties: liuteroniški giesmynai nuo senų laikų buvo leidžiami su giesmių melodijomis, o Lietuvoje – tiek Mažojoje lietuvininkų liuteronų, tiek Romos katalikų giesmynai – vien su literatūriniais tekstais“, – pasakojo prof. Gudelis.

Svarstydamas apie dainų švenčių ištakas, jis retoriškai klausia, ką reiškia 1869-ųjų estų nacionalinė dainų šventė. Anot profesoriaus, iš tikrųjų toje šventėje estiškų dainų buvo tik viena, visos kitos – vokiškos. Tik vėliau atsirado pusiausvyra, o vokiškosios visai dingo XIX–XX a. sankirtoje. Vokiškoji liuteroniškoji kultūra Estijoje ir Latvijoje buvo labai palanki nacionalinės inteligentijos iškilimui, nacionalinės kultūros formavimuisi. Estai ir latviai šios vokiškosios kultūros įkrovos nesikrato iki šiol, priešingai, didžiuojasi ja.

Beje, 2003 m. lapkričio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Mūsų dainos – iš kaimo

„Mūsų atgimimas kilo XIX a., su laikraščiu „Aušra“. Kas tuo metu vyko mūsų lietuviškame giedojime? – klausia prof. Gudelis. – Miestų šventės – rusiškos ir lenkiškos, visi daugiabalsiai chorai – lenkiški, visas Vilnius giedojo lenkiškai. Reikia pripažinti, neblogai. Tuo metu lietuvių etniniuose regionuose, Suvalkijos ir Žemaitijos katalikų bažnyčiose pradėjo burtis lietuviškai giedančios grupės ir šitai plėtėsi su tautiniu atgimimu. Senojoje spaudoje skaitome apie prieštaras ir net susistumdymą bažnyčiose su prolenkiškais giedotojais, į tuos konfliktus įsikišdavo net caro žandarai. Reikia pripažinti, jie rasdavo, jog didžiausi to kaltininkai – prolenkiški dvasininkai... O mūsų giedojimas kilo iš kaimo etninių bendruomenių, kurios buvo stipriai konservatyvios, įaugusios į savo žemę ir dėl to išlaikė papročius ir dainas.“

Pasak prof. Gudelio, spaudos draudimo atšaukimas 1904 m. atvėrė vartus vadinamųjų lietuviškų chorų ir lietuviškų vakarų sąjūdžiui. 1900–1910 m. Lietuvoje išplito Klojimų vakarai – iš pradžių slapti, atšaukus spaudos draudimą – legalūs. Juose dažniausiai buvo vaidinama Keturakio „Amerika pirtyje“, tada vietos bažnytinis choras padainuodavo kelias liaudies dainas ir būtinai – J. Kudirkos Tautišką giesmę.

Yra choras – yra kultūra

„Choro prestižas mums tiesiog nesuvokiamas; yra choras – yra kultūra. Vienas korespondentas „Vilniaus žiniose“ tais laikais gyrėsi: mūsų miestelyje įsisteigė paštas, vaistinė ir choras... Literatūrologai pripažįsta, kad ne spektaklis, o choras ir gimtoji daina buvo anų vakarų didžioji galia. Kultūros pajauta ėjo per dainą, per jausminį-intonacinį mąstymą. Tai viena. Antra, tie vakarai buvo kaip ilgai lauktos šventės. Balys Sruoga vaizdžiai aprašė tų vakarų atmosferą – vyksta lietuviškas vakaras kur nors miestelyje ar turtingesnio ūkininko klojime – tai didelė šventė visoje apylinkėje. Dalyviai ir klausytojai suvažiuodavo į jį vežimais, šeimynomis, susirinkdavo vietos inteligentija, kunigai net iš kitų parapijų. Vadinasi, stiprus visuomeninis šventės poreikis susiformavo dar iki karo“, – yra pasakojęs prof. Gudelis.

Pasak jo, mums tiesiog sunku suvokti, kad per tokį trumpą laiką (10 metų nuo spaudos draudimo atšaukimo, Pirmojo pasaulinio karo metai ir keli po jo) lietuviai sugebėjo perimti daugiabalsį europietiško stiliaus chorinį dainavimą ir 1924 m. dainų šventėje 3.000 choristų gana darniai padainuoti didelį repertuarą, paklusti skirtingiems dirigentams.

Nuo Rambyno kalno

Pirmosios lietuvių Dainų šventės ištakos siejamos ir su 1905 m. ant Rambyno kalno vykusia Mažosios Lietuvos dainų švente. Visos Lietuvos (dar okupuotos carinės Rusijos) chorų suvažiavimą planuota surengti po metų, tačiau nesutarimai ir lėšų stoka idėją sužlugdė. Ji atgimė Nepriklausomybės metais, trečiojo dešimtmečio pradžioje. Vienas iš jos puoselėtojų buvo Kipras Petrauskas, sumanymą parėmė „Dainos“ draugijos pirmininkas Juozas Žilevičius, iš JAV grįžęs Juozas Naujalis. Aktyviausiai dainų šventės idėją skleidė „Dainos“ draugija, išaugusi iš 1899 m. J. Naujalio slapta suburto „Dainos“ choro. Prezidentas Antanas Smetona prieš pirmąją Dainų šventę yra sakęs: „Daina suvokiama ne kaip choro koncertas ar proginis susibūrimas, bet kaip realus tautos aktas, veiksmas, solidarizuojantis tautą, optimizuojantis jos būtį.“ Dainų šventė Lietuvai tuomet reiškė susitelkimą ir dvasios pakylėjimą.

Dvasios pakylėjimui

Faktas, jog dainų šventės sovietmečiu kėlė tautos dvasią. Antai 1970-aisiais į jų repertuarą sugrįžo Č. Sasnausko daina „Kur bėga Šešupė“, o patyrinėjus dainų švenčių programas matyti, kad į privalomąjį repertuarą buvo įkomponuotos „Lietuva brangi“, „Kur bėga „Kur giria žaliuoja“, kitos dainos. 1955 m. sovietinė Lietuva priėmė sprendimą pagal dailininko Vytauto Palaimos eskizus sukurti ir pagaminti 35.000 tautinių stilizuotų kostiumų ir aprengti jais šventės dalyvius.

„Nežinau, gal dar yra kokių nors formų, bet manau, kad Dainų šventė turi galimybę vesti tautą į priekį, turėti mitologiją, idėją. Svarbu suvokti, kad niekas kitas už mus to nepadarys, jei mes patys jos nepuoselėsime, nedainuosime, nešoksime, nekursime, nepalaikysime savo tradicijos. Jokiais ekonominiais rodikliais to negalėsime atsverti. Galbūt tai yra Dainų šventės raktas ateičiai – uždavinys, kaip ta idėja uždegti kitą, skeptikų ir pragmatikų, tautos dalį“, – sako Saulius Liausa, Dainų šventę rengiančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas.

Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“

Birželio 30 d. 19 val. Kaune – Dainų diena Dainų slėnyje.

Nuo liepos 1 d. Vilniuje

Liepos 1 d. 12 val. – šventės atidarymas S. Daukanto aikštėje

1 d. 21 val. Vingio parke – L. Vilkončiaus roko opera „Eglė“

Liepos 2 d. 14 val. – Vaikų tradicinių amatų miestelio prie Valdovų rūmų atidarymas.

Liepos 3 d. 10–22 val. – Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje

Liepos 4 d. 13–21 val. – Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje

22 val. – Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“ Kalnų parke

Liepos 5 d. 13 val. – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (dieninis koncertas)

21 val. Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (vakarinis koncertas)

Liepos 6 d. 14 val. – Šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką

17 val. – Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje

Visa programa – čia.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iliustruotoji istorija: Marija Stiuart tarp kūjo ir priekalo

Žlugus svajonei apie Prancūzijos sostą,18-metė Škotijos karaliaus dukra Marija Stiuart turėjo priimti sunkų...

Laisvalaikis
2019.08.25
G. Thunberg efektas: eko Pepė gelbėja pasaulį 20

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg šiuo metu nulinės emisijos jachta plaukia per Atlanto vandenyną –...

Laisvalaikis
2019.08.25
G. Thunberg efektas: eko Pepė gelbėja pasaulį 2

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg šiuo metu nulinės emisijos jachta plaukia per Atlanto vandenyną –...

Laisvalaikis
2019.08.25
Išmanieji įrenginiai atitolina šeimos narius 10

Jaukius šeimos vakarus, kai visi įsitaisydavo prie televizoriaus pakeitė vakarai, kai visi prie televizoriaus...

Laisvalaikis
2019.08.25
Prabangos rinka telkiasi Azijoje Premium

Net 60% pasaulio tūkstantmečio kartos atstovų gyvena Azijoje. Prabangos prekių ir paslaugų rinka jau kurį...

Laisvalaikis
2019.08.25
„Saldaus ateities prakaito“ recenzija: į centrą – problemų link Premium

Prakaito lašai, kurie blizga Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) vykstančios pastarųjų 40-ies metų Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.08.24
Kaip L. Deming ieško vaistų nuo senėjimo: milžiniška rinka Premium 1

Į erdvią, triukšmingą San Fransisko restorano „Tartine Manufactory“ valgomąją zoną ateinu pora minučių...

Laisvalaikis
2019.08.24
Humanoidas Fedoras atskrido, bet neprisijungė prie TKS 8

Rusijos kosminis laivas „Sojuz MC-14“ šeštadienį, kaip planuota, neprisišvartavo prie Tarptautinės kosminės...

Technologijos
2019.08.24
„Netflix“ Vilniuje filmuoja detektyvinį serialą 5

Jungtinių Valstijų televizijos „Netflix“ užsakymu britai Vilniuje filmuoja detektyvinį serialą, dalis...

Laisvalaikis
2019.08.24
Sužinok, kurioje vietoje esi pasaulyje pagal turtą ir pajamas 17

Į tinklapį „globalrichlist.com“ suvedus savo metines pajamas galima sužinoti, kokiai daliai pasaulio...

Finansai
2019.08.24
Archeologai išsiaiškino, kaip Vytauto laikais laidoti elitiniai raiteliai

Archeologai antrą kartą tyrinėjo Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse. Anot jų, po tris savaites...

Laisvalaikis
2019.08.23
Baltijos kelio 30-mečiui skirta radijo imtuvų instaliacija – Lietuvos rekordas

Šiandien užfiksuotas dar vienas Lietuvos rekordas: Baltijos kelio 30-mečiui skirta instaliacija užregistruota...

Rinkodara
2019.08.23
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgaliui

1989 m. rugpjūčio 23 d. tuomet dar Sovietų Sąjungai priklausiusios Lietuva, Latvija ir Estija gyva daugiau...

Laisvalaikis
2019.08.23
Baltijos kelias – nugara į Rytus, veidu į Vakarus 29

„Baltijos kelias buvo tylus, bet labai konkretus veiksmas – žmonės sustojo nugara į Rytus, veidu – į Vakarus,...

Laisvalaikis
2019.08.23
Ispanija perspėja turistus dėl listeriozės protrūkio

Ispanijos sveikatos ministerija išplatino perspėjimą dėl didžiausio šalies istorijoje listeriozės protrūkio.

Laisvalaikis
2019.08.22
Italams trūko kantrybė: architektūros žvaigždė mokės baudą už yrantį tiltą

Italijos teismas ispanų architektui Santiago Calatravai skyrė 78.000 Eur baudą, kurią šis turės sumokėti...

Laisvalaikis
2019.08.21
San Francisko oro uostas uždraudė vandens buteliukus 5

San Francisko tarptautiniame oro uoste esančiuose prekybos taškuose nebebus prekiaujama vienkartiniais...

Laisvalaikis
2019.08.20
Gedimino kalno tvarkymo projektą už 2,2 mln. rengs „Hidroterra“  16

Gedimino kalno Vilniuje galutinio sutvarkymo projektą už 2,18 mln. Eur rengs bendrovė „Hidroterra“,...

Statyba ir NT
2019.08.19
„Alibaba“ viceprezidentas iš Rusijos verslo magnato įsigijo NBA klubą 1

Vienas iš „Alibaba Group“ įkūrėjų ir akcininkų Josephas Tsai perima NBA klubo Bruklino „Nets“ kontrolę,...

Laisvalaikis
2019.08.19
VŽ bando: amžinai sportiškas „BMW 330i“ Premium 1

Septintoji 3-osios serijos karta kodiniu pavadinimu G20 demonstruoja naują pokytį vieno svarbiausių markės...

Laisvalaikis
2019.08.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau